Kino teatras „Splendid Palace“
1926 m. vasario 21 d.  Šiauliuose, Bažnyčios g. 48, buvę  „Palas“ kino teatro savininkai (fotografas Maksas Rubinšteinas ir V. Vaitkus su kompanionais) įsteigė ir atidarė didžiausią ir moderniausią kino teatrą mieste – „Splendid Palace“, kuriame buvo net 500 vietų salė, seansų metu grojo orkestras.

1926 m. vasario 21 d. laikraštis „Šiaulių naujienos“ pirmajame puslapyje apie šį įvykį pranešė: „Pastatyta Šiauliuose Bažnyčios gatvėje ruimingas namas, kame yra salė, kurioj tilps apie 500 žmonių, yra centralinis apšildymas, apšvietimas ir gražus įrengimas. Panašiai įrengto kino teatro iki šioliai nebuvo ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje. Teatro pastatymas kainavo apie pusę milijono litų“ („Šiaulių naujienos“, 1926 vasario 21, p. 1).

Tame pačiame „Šiaulių naujienų“ laikraščio puslapyje buvo patalpintas skelbimas: „Nuo vasario 21 d. Šiauliuose / Pirmas Lietuvoje / atidaromas didžiausias ir patogiausias su I rūšies filmomis kinematografas / „Splendid Palace“ / griežia specialiai solo-orkestras IYAC-BON / Pradžia seansų: sekmadieniais ir šiaip šventinėmis dienomis nuo 4-6 val., 8-10 val. vakaro. Bilietus galima pirkti nuo 2 val. dienos“.  

1926 m. laikraštis „Šiaulietis“ rašė: „Vasario 21 d. įvyko atidengimas naujo kino teatro „Splendid Palace“, kuris kaip žinovai sako, būsiąs didžiausias Lietuvoje. Kinas įrengtas sulig paskutiniais technikos reikalavimais, erdvus ir gana jaukus. Laukiamoji salė gana didelė. Atidarymui buvo parodyta 11 aktų tragedija „Baltoji sesutė“ ir „Tyrų klajūnas“ (Naujas kino teatras. „Šiaulietis“, 1926 vasario 28, p. 3).

1926 m. liepos mėnesį laikraštyje „Šiaulių naujienos“ buvo išspausdinta žinutė apie tai, kad likviduojasi „Splendid Palace“ ir joje rašoma, kad „Dėl lėšų stokos sumokėti valstybei mokesčius, liepos 5 d. buvo parduodama iš viešų varžytinių „Splendid Palace“ fortepijonas, kurį nupirko Šiaulių Šaulių sąjunga ir sumokėjo 1505 litus“ (A. Land. Likviduojasi „Splendid Palace“. „Šiaulių naujienos, 1926 liepos 11, p. 1).

Vėliau laikraštis „Šiaulių naujienos“ išspausdino pranešimą „Dėl žinutės „Splendid-Palace“ likvidacijos“. Jame rašoma: „Šiaulių naujienų“ 29 Nr. buvo patalpinta kronikinė korespondencija apie „Splendid-Palace“ likvidaciją. Tikrajai dalyko padėčiai nušviesti mus prašo pranešti sekantį: „Splendid-Palace“ pianinas parduotas (kurį nupirko Šaulių s-ga) ne už valstybinių mokesčių nesumokėjimą, bet buvusio kino „Spindulio“ valstybines rinkliavas už 1924 m. sumoje 1600 lt. Šita suma varžytynių dienoje ir buvo pristatyta, bet matomai čia būta kokių tai intrigų ir elgtasi taip, kad tik varžytynės įvyktų. Dėl varžytynių tvarkos direkcija skundėsi atsakančioje įstaigoje. „Splendid-Palace“ moka į metus valstybinių mokesčių apie 20 000 lt. Kino turtas įkainuotas 40 000 lt, iš ko matyti, kad firma yra gana tvirta ir apie  likvidaciją negali būti jokios kalbos“ (Dėl žinutės „Splendid-Palace“ likvidacijos. „Šiaulių naujienos“, 1926 liepos 18, p. 1).

1926 m. kino teatre „Splendid Palace“ buvo rodomi šie užsienio šalių filmai: „Faraono žmona“ (su Emil Janings, Dagni Lerves, Gari Lidke, Lidija Salmanova, Paul Vegener), „Rusų kunigaikštienė – svetimvardė“, „Kur mūsų vaikas?“ (3 aktų farsas, dalyvaujant komikui Džimiui Adams), „Paryžiaus žaislai“ (10 aktų drama su Lilia Damita),  „Prie mėlynų Dunojaus vandenų“ (10 dalių drama su Lia Mar ir Gari Lidke) ir kt.

Laikraštis „Šiaulių naujienos“ apie kino teatre „Splendid Palace“ 1926 m. rodomų filmų repertuarą rašė: „Naujame „Splendid Palace“ ėjo tokie filmai kaip „Nibelungų daina“, „Baltoji  vienuolyno sesuo“, „Zoro ženklas“, didelės fizinio auklėjimo pedagoginės reikšmės turinti šiomis dienomis ėjusi filmą „Kelias į jėgą ir grožį“ ir t. t.“ (Edm Vingėla. Menas ir kūryba. Mūsų kinematografai ir jų filmai. „Šiaulių naujienos“, 1926 rugpjūčio 1, p. 2).

1927 m. kino teatre „Splendid Palace“ buvo rodomi šie filmai: „Vyras, žmona ir meilužė“ (svarbiausiose rolėse Ženi Palerm ir rusų aktorius S. Kolin), „... Ir jų nuodėmė sudegė liepsnose“ (10 veiksmų tragedija su Žani Porten), „Ponių širdelių pavergėjas“ (su komikais Patu ir Patašonu), „Vyro žmona ir draugas“ (7 aktų drama), „Jo imperatoriškosios aukštybės  bufetininkė“ (rusų režisieriaus D. Buchoveskio 10 aktų romanas), „Linksmoji našlė“ (10 aktų operetė su Mae Murray ir Džon Žilbert), „Jokūbo šulinys“, „Linksmas žiogas“ (su aktorėmis Emil Janings, Mya May ir kt.), „Macistas kovoje su šeichu“ (9 aktų drama), „Juokdarių princesė“ (2 aktų komedija), „Juokdarys soste“, „Pažadėtoji žemė“, „Azijos stebuklai“, „Europos padegėjai“ (8 veiksmų rusų drama), „Caro kurjeris“ (9 aktų drama pagal A. Puškino apysaką „Stoties sargas“ su rusų aktoriais I. Moskvinu, Malinovskaja), „III eskadrono meilės ataka“, „Imperatoriaus favoritė“ (su Gloria Swenson), „Dešimt įsakymų“ (režisierius Cecil B. de Milles, svarbiausiose rolėse Rod la Rogue ir Nita Naldi), „Pavydas“ (svarbiausiose rolėse Lia de Puti, Verner Kraus ir kt.), „Šiaudinė našlė“ (15 aktų drama), „Jurgos prakeikimas“ (farsas), „Caras ir poetas“ (10 dalių tragedija), „Moteris – amžina mįslė“ (drama iš rusų cirko gyvenimo), „Ben Gur“ (svarbiausiose rolėse Karmel Mejer ir Ramon Novaro), „Mister Wu“ (su Lon Chaney), „Kaubojau, saugokis“ (9 aktų nuotykių filmas), „Bucharo haremas“ (rusų nuotykių filmas) buvo rodomas su nauja Lietuvos kronika  ir kt.

1928 m. kino teatre „Splendid Palace“ buvo rodomi šie užsienio filmai: „Skandalas miegamajame“ (10 aktų farsas. Nuo sausio 6 d. filmas buvo rodomas kartu su „UFOS“ apžvalga ir nauja Lietuvos kronika), ,„Žymioji moteris“ (nuo sausio 15 d.), drama „Meilužis“, „Svetimos valios valdžioje“, „Kubanės kazokai“ ir kt.

1928 m. rugsėjo 19 d. „Šiaulietis“ pristatydamas „Splendid Palace“ demonstruojamus filmus, rašė: „Nuo rugpjūčio 16 d. „Splendid Palace“ atidaromas rudens sezonas. Ekrane eina įdomus paveikslas „Jo aukštybės rusų imperatoriaus solistė“. Šiame kine griežė žymiai padidintas geras orkestras. Kino teatras gražiai atremontuotas, dėl to šiame kine publika gali praleisti keletą jaukių valandų“ (Vaigysta. „Splendid Palace“. „Šiaulietis“, 1928 rugpjūčio 19, p. 2).

1928 m. laikraštis „Šiaulietis“ rašė, kad toks kino teatras kaip  „Splendid-Palace“ yra lyg Šiaulių miesto garbė, nes ir Kaunas tik neseniai panašų kino teatrą „Odeon“ vardu įsigijo. Ir paveikslai „Splendid-Palace“ eina vis rinktiniai, nes tai, kaip matyti, daryti verčia pati konkurencija su Liaudies namais, kurie dar ir dabar visuomenėje naudojasi to pasitikėjimo liekanomis, kurį šis kino teatras buvo įgijęs keletą metų atgal – atsidarydamas“ (Ir „Splendid-Palace“ su Liaudies namais. „Šiaulietis“, 1928 sausio 8, p. 3).

1928 m. rugpjūčio pradžioje laikraštyje „Šiaulietis“ išspausdintoje miesto kino teatrų apžvalgoje rašoma: „Splendid-Palace“ dvejetą savaičių dėl remonto neveikė. Patyrėme, kad remontas buvo daromas su dideliu tam darbui atsidavimu, gera priežiūra ir tam reikalui nesigailėta didelių sumų pinigų. Remontas gerai nusisekęs. Ponas Frenkelis nesigaili pinigų, bet žiūri, kad Šiaulių publika turėtų malonumą, kad Šiauliuose būtų kino teatras ne prastesnis už Vakarų Europos tos rūšies kino teatrus. Nuo rugpjūčio 1 d. kino teatras pradėjo veikti“ (Vaigysta. Kino teatrai. „Šiaulietis“, 1928 rugpjūčio 5, p. 3).

1928 m. rugpjūčio mėnesį laikraštyje „Momentas“ rašoma: „Splendid-Palace“, kuris neseniai atsiremontavęs dabar daro jaukų ir malonų pavyzdingo kino teatro įspūdį, jau tarsi pradedamas rudens sezonas. Dabartiniu metu eina įdomi iš Rusijos caro rūmų gyvenimo drama „Jo aukštybės Rusijos  imperatoriaus solistė“. Virš programos įdomus divertismentas  dalyvaujant baleto šokėjoms ir komikams“ (Ekranas. „Momentas“, 1928 rugpjūčio 19, p. 5).

1928 m. rugsėjo mėnesį „Splendid Palace“ buvo rengiamos specialios kino programos vaikams ir moksleiviams. 1928 m. rugsėjo mėnesį laikraštis „Momentas“ pranešė, kad rugsėjo 29-30 dienomis kino teatre „Splendid Palace“ rodoma speciali programa vaikams ir moksleiviams „Vaza su drakonu“. Grandiozinis pastatymas garsaus režisieriaus, lietuvio Starevičiaus, gavusio už šio paveikslo pastatymą aukso medalį nuo JAV prezidento“ (Skelbimas „Speciali programa“. „Momentas“, 1928 rugsėjo 30, p. 6).

Nuo 1928 m. lapkričio 11 d. kino teatras „Splendid-Palace“ Šiauliuose rodė filmą „Kostas Kalinauskas 1863-1864“. Laikraštis „Šiaulietis“ šio filmo anonse rašė: „... Šis filmas parodo daug gražių vaizdų iš Lietuvos gyvenimo. Kiekvieno šią filmą pamačiusio širdis verda prieš užgrobikus, apgaulingu būdu pagrobusius dar mūsų brangią sostinę Vilnių. Būtų gerai, kad visuomenė tokių filmų galėtų daugiau pamatyti. Mums teko patirti, kad kino „Splendid-Palace“ direkcija ateinančią savaitę šį filmą Šiauliuose savo teatre demonstruos“ (Laukiamas filmas. „Šiaulietis“, 1928 spalio 14, p. 2).       

1929 m. „Splendid Palace“ buvo rodomi šie užsienio šalių filmai: „Ledo rūmai“, „Skandalas Baden Badene“ (nuo balandžio 20 d.) ir kt.        

1929 m. pavasario pabaigoje kino teatras „Splendid Palace“ susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis. Tų pačių metų birželio mėnesį laikraštis „Momentas“ pranešė, kad  „Šiauliuose moderniškiausia kino patalpa „Splendid Palace“, subankrutavus jos laikytojams M. Rubinšteino ir Fogelsono Co“, šiomis dienomis iš viešų varžytynių visas turtas parduotas Aleksandrui Švabinskui, kuris norįs sulig paskutiniais technikos reikalavimais sutvarkyti ir įrengti sceną, mano statyti gerus paveikslus. A. Švabinskas yra geras komersantas, kuris pajėgs taip įrengti „Splendid Palace“, kad jame būtų jauku šiauliečiams praleisti laisvalaikį. Manoma, kad „Splendid Palace“ bus naujo Šiaulių teatro užuomazga“ („Splendid Palace“ parduotas. „Momentas“, 1929 birželio 22, p. 4).

Naujieji kino teatro „Splendid Palace“ savininkai (notaras A. Švabinskas ir jo kompanionas Gocas) perėmę „Splendid Palace“ kino teatrą, jį pervadino į „Kapitol“.

Kino teatras „Marsas“
1927 m. gruodžio mėn., Kalėdų švenčių metu Šiauliuose, Vilniaus g. 141 atsidarė naujas kinematografas „Marsas“. Jis Šiauliuose veikė 1928-1928 metais.

1928 m. sausio pradžioje laikraštyje „Šiaulietis“ apžvalgininkas rašė: „Žiūrint gyventojų skaičiaus Šiauliai dabar tikrai paims rekordą, nes tokiame mieste bus keturi kino teatrai. Žinoma, dėl to nereikia nei stebėtis, nei nusiminti, nes kol neturėsime nei kokio teatro, tol kino turės ypatingai gerą dirvą. Iš kitos pusės reikia sutikti su tiesa, kad net ir nekokie kinematografai yra žymiai geresni už turtingas smukles, dėl ko ir „Marso“ teigiamos pusės visuomet viršis neigiamąsias, nors jų, turbūt, čia niekuomet netruks“ („Marsas“. „Šiaulietis“, 1928 sausio 8, p. 3).  

Nuo pat įsikūrimo dienos kino teatrui „Marsas“ buvo nelengva konkuruoti su dar trimis mieste veikiančiais kino teatrais. Norėdamas pagerinti savo padėtį kino teatro „Marsas“ savininkas buvo priverstas ieškoti finansinės paramos. 1928 m. sausio mėnesio pradžioje laikraštyje „Tokios Šiaulių naujienos“ pasirodė skelbimas, kuriame rašoma, kad „Naujai įrengtam kino „Marsui“ Šiauliuose, Vilniaus g. 141 reikalingas pusininkas. Neatsiradus pusininkui galiu aparatą parduoti. Taipogi parsiduoda kilnojamasis aparatas „KOK“ visai pigia kaina. Sužinoti Šiauliai, Vilniaus g. 141. Kino „Marsas“ (Skelbimas. „Tokios Šiaulių naujienos“, 1928 sausio 15, p. 1).

Dėl sunkios finansinės padėties kino teatras „Marsas“ 1928 m. balandžio mėnesį buvo priverstas savo veiklą Šiauliuose sustabdyti. 1928 m. balandžio mėn. „Šiaulietis“ apie tai rašė: „Kino „Marsas“, jau kiek anksčiau sustabdęs savo veikimą, šiomis dienomis ir iškabą nusiėmė. Reiškia miestas vėl pasilieka su trimis kinomatografais“ („Šiaulietis“, 1928 balandžio 17, p. 2).

Kino teatras „Marsas“ bandė atgaivinti savo veiklą, atsiradus naujiems savininkams, buvo demonstruojami populiarūs užsienio filmai su žymiais aktoriais.

1928 m. gegužės pradžioje laikraštis „Šiaulietis“ rašė apie „Marso“ kino teatro veiklos atnaujinimą: „Kino „Marsas“ ilgai neveikęs, mums nesenai paminėjus apie jo visišką likvidavimąsi, staiga vėl atgijo. Gautomis žiniomis jo tvarkymas perėjo į naujų šeimininkų rankas. Filmų, dargi nevisai blogų, demonstravimas dabar eina reguliariai“ („Šiaulietis“, 1928 gegužės 8, p. 2).

Tačiau kino teatras „Marsas“ tokiu pavadinimu savo veiklos nebeatnaujino ir 1928 m. antrojoje pusėje nustojo egzistavęs.

(Bus tęsinys)