(Tęsinys)                                                                                                             
1926 m. kino teatre „Lyra“ buvo demonstruojami šie užsienio šalių filmai „Moteriškė su kuo tai“ (svarbiausioje rolėje Lia Pary), komedija „Vidury laukinių žvėrių“ (2 aktų komedija), „Cirko karalius“ (su Maksu Linderiu), komedija „Mušeika“ (nuo vasario 12 d.), „Po jūros velnio valdžia“ (nuo vasario 25 d., 8 aktų drama), „Venera ir ruonis“ (6 aktų drama), „Viengungė“ (nuo balandžio 11 d.), „Vilkų stebuklas“ (prologas ir 8 veiksmai, nuo balandžio 16 d.), „Kada pasitikėjimas užmuša meilę“ (drama, nuo balandžio 22 d.), „Pasaulio valdytojas“ (su Mia May, Gans Mirendorf, Ernst Gofman ir kt.), „Neapykantos namas“, „Pasaulio valdovė“ (I ir II serijos), „Drama cirke Pommer“, „Džiunglėse“ (komedija) ir kt.

Kino teatre „Lyra“, kaip ir kituose miesto kino teatruose, bilietai moksleiviams ir studentams buvo parduodami papigintomis kainomis. Tiesa, pasitaikydavo, kad šios taisyklės kino teatre „Lyra“ ne visuomet buvo laikomasi. 1927 m. kovo pradžioje laikraštis „Naujos Šiaulių naujienos“ rašė: „Šiaulių mieste visuose kinematografuose yra teikiama moksleiviams privilegija gauti bilietus papigintomis kainomis, bet „Lyros“ kasininkas formalumo dėlei duoda keletą bilietų mokiniams papiginta kaina, toliau praneša, kad „nustatytoji šventadienio norma užbaigta“, nors sulig patikimumu, matomai, studentams duoda, pvz.: š. m. vasario 2 d. gimnazijos mokiniai keli negavo, o du studentai gavo papigintomis kainomis bilietus.

Užklausus, kodėl taip daroma, tai nemandagiai rusų kalba pradeda kolioti. Kamgi skelbtis reklamose, kad mokiniai gauna bilietus papigintomis kainomis?“ (Pasirašo  J. M. ir A. J. Kinai. „Naujos Šiaulių naujienos“, 1927 kovo 6, p. 2).

Laikraštis „Šių dienų Šiaulių naujienos“ 1927 m. rugsėjo pradžioje išspausdino šiauliečio rašytojo J. Miliausko-Miglovaros laišką, kuriame jis piktinosi netvarka kino teatre „Lyra“: „Daugelis žmonių kaskartėmis skundžiasi, kad kai kuriuose kinuose kino tarnautojai labai žiauriai elgiasi su žmonėmis. Ypač kino „Lyroje“, kur neretai tenka stovintiems laukti antrojo bei trečiojo seanso ir pagaliau dėl vietų stokos reikia pasitenkinti be sėdinčių vietų. O bilietas gali būti ir pirmos vietos apmokėtas. Kai kurie žmonės pasipiktinę tokia tvarka, neperžiūrėdami nei visos dramos ar kito rodomo paveikslo, išeina. Taip neturėtų būti!“ (J. Miliauskas. Betvarkė kinuose. „Šių dienų Šiaulių naujienos“, 1927 rugsėjo 5, p. 1).

1927 m. kino teatre „Lyra“ buvo rodomi šie užsienio šalių filmai: „Abrek Saur“ (Gruzijos „Goskino“ paveikslas), „Grafas Montekristas“ ir kt.

1928 m. sausio pradžioje  atremontuotas ir patobulintas kino teatras „Lyra“ pakeitė pavadinimą į „Rekord“. Kartu pasikeitė ir šio kino teatro administracija (Vietoj „Lyros“ – „Rekord“. „Šiaulietis“, 1928 sausio 8, p. 3).

Kino teatras „Rekord“
1928 m. sausio pradžioje pasikeitęs pavadinimą „Rekord“ siekė konkuruoti su kitais miesto kino teatrais rodydamas gerus filmus. Laikraštis „Šiaulietis“ 1928 m. sausio mėn. rašė:“ Žymiai atremontuotas ir patobulintas kino teatras „Lyra“, ne per seniausiai „persikrikštijo“ „Rekordo“ vardu. Kartu pasikeitė ir šio kino administracija.

Reikia tikėtis, kad išviršiniai patobulėjęs „Rekord“ atatinkamai parinks ir savo ekranui paveikslus, kurie ne tik, kad negadintų bendrą malonią nuotaiką, bet atatiktų tikriesiems kinematografijos uždaviniams – su jaukiu laiko praleidimu teiktų ir auklėjančių ir bendrųjų gyvenimo žinių. Bent iki šiol administracija visuomenės neapvylė, nes „Rekorde“ palyginamai trumpu laiku praėjo visa eilė žymių paveikslų, kaip šią savaitę demonstruotas „Kaino antspaudas“ ir kt.“ (Vietoj „Lyros“ – „Rekord“. „Šiaulietis“, 1928 sausio 8, p. 3).

1928 m. kino teatre „Rekord“ buvo demonstruojami šie užsienio šalių filmai „Vergų turgus Bagdade“ (nuo sausio 7 d.), „Kaštanka“, „Diana – tavo vardas“. Nuo 1928 m. vasario 1 d. 17.30 val. šiame kino teatre buvo rodoma 10 dalių drama „Studentas iš Pragos“ (su Konrad Feid, Vesner Kraus, G. Esterhazi ir kt.), Lietuvos ir „Ufa“ kronika.

1928 m. vasario 4 ir 5 dienomis kino teatre „Rekord“ ėjo papigintomis kainomis filmo „Milijonieriai“ (farsas su garsiais danų komikais Patu ir Patašonu) dienos seansai; rusų filmas „Žmogus iš restorano“ (su aktoriais M. Čechovu ir V. Malinovskaja), „Kunigaikštytė Meri“ (10 dalių drama) ir kt.

Apie pastarąjį filmą vienkartinis laikraštis „88 Šiaulių naujienos“ 1928 kovo 4 d. skelbė: „Premjera! Naujausias rusų šedevras. Nuo kovo 1 d. iki pirmadienio „Kunigaikštytė Meri“. 10 dalių dailės drama iš įžymaus rusų poeto M. J. Lermontovo romano „Mūsų laikų herojus“. Su tikro pasigėrėjimo jausmu žiūrimas didžio poeto kūrinys dailės pastatyme, gabių rusų artistų atlikime. Apysakos inscenizavimas atliktas girtinai, nieko nepabrėžia, jokio perdėjimo, viskas atvaizduota paprastuose, minkštuose, švelniuose tonuose, paperkančiuose savo betarpiškumu. Paveikslas nufilmuotas istorinių įvykių vietose, vaizdingiausioje Tifliso ir Kaukazo kurortų gamtoje“ (Skelbimas: Kino „Rekord“. „88 „Šiaulių naujienos“, 1928 kovo 4, p. 1).

Tų pačių metų kovo-balandžio mėnesiais kino teatre „Rekord“ su pasisekimu ėjo filmas „Ašarų ir liūdesio namai“ (svarbiausiose rolėse Ivan Možuchin, N. Kolin, Striževski ir kt.). 1928 m. gegužės mėnesį laikraštis „Šiaulietis“ rašė: „Rekorde“ su didžiausiu pasisekimu jau antra savaitė eina  didžiulis (6 tomų) meninis paveikslas „Ašarų ir liūdesio rūmai“. Pasirodo, kad persitvarkęs ir „persikrikštijęs“ kino teatras „Rekord“ visuomenės laukimo neapvylė, nes nežiūrint to, kad jis pats mažiausias Šiaulių kinematografas, programos žvilgsniu šiandien jau turi pirmenybę prieš kitus“ („Rekorde“. „Šiaulietis“, 1928 gegužės 1, p. 3).

1928 m. rugpjūčio pradžioje laikraštyje „Šiaulietis“ apie kino teatrą „Rekord“ rašoma: „Pastaruoju laiku šio kino teatro savininkas p. Gordonas savo teatre stato geros vertės paveikslus. Pavyzdžiui, praeitą savaitę buvo demonstruojamas paveikslas „Trijų milijonų procesas“, veikalas puikus pastatymu ir dekoracijų gražumu. Antrą savaitę ėjo „London“, kuris yra vertingas psichologijos atžvilgiu. Be to, šis kino teatras turi neblogą orkestrą. Kiek blogiau, kad čia ankšta salė, prisirinkus daugiau publikos, darosi tvankus oras, kurį esamieji oro valikliai nesuspėja išsklaidyti. Taip pat laukiamajame kambaryje neturėtų būti rūkoma, nes ir salėn dūmai  patenka“ (Vaigysta. Kino teatrai. „Šiaulietis“, 1928 rugpjūčio 5, p. 3).

1928 m. kino teatre „Rekord“ dar buvo rodomi šie užsienio šalių filmai „Ar kaltas“ (10 veiksmų drama) su Lietuvos kronika (nuo kovo 29 d.); „Paryžiaus bulvarų vaikas“, drama „Šokantis juokdarys“, „Brangios meilės pasaka“ ir „Tylėk, liūdesy, tylėk“ dviejose serijose (iki rugpjūčio 19 d.), „Bela“, „Moteris ir jos gydytojas“ (drama), „Saulėtekis“ (10 dalių paveikslas), „Apmok“ (10 dalių drama), „Rif Raf“ (6 dalių komedija) ir kt.

1928 m. rugpjūčio mėnesį laikraštyje „Momentas“ rašoma: „Rekorde“, kuris periodiškai bent retkarčiais publikai pateikia tikrų  kinematografijos šedevrų, dabartiniu metu su didžiausiu pasisekimu eina jaudinantis dviejų serijų paveikslas „Brangiosios meilės pasaka“ ir „Tylėk, liūdesy, tylėk!..“, dalyvaujant rusų kinematografijos žvaigždei Verai Cholodnajai ir kitiems taip vadinamos auksinės serijos artistams. Pažymėtina, kad abi šio puikaus paveikslo serijos leidžiamos kartu“ (Ekranas. „Momentas“, 1928 rugpjūčio 19, p. 5).

„1929 m. birželio 11 d. kino teatre „Rekords“ Vilniaus gatvėje kilo gaisras. Užsidegė kino aparatas ir filmo paveikslai, kurie visiškai sudegė. Gaisrą pavyko likviduoti. Dėl gaisro kilo didelė panika, žiūrovai patyrė išgąstį“, – apie gaisrą „Rekord“ kino teatre 1929 m. birželio 11 d. pranešė laikraštis „Momentas“ (Gaisras „Rekorde“. „Momentas“, 1929 birželio 15, p. 2). Po gaisro „Rekordas“ atsigavo ir vėl ėmė veikti.

Tais pačiais metais, praėjus vos pusantro mėnesio kino teatre „Rekord“ vėl pasikartojo gaisras. „Momentas“ rašė: „Jau antrą kartą dega kino teatras „Rekordas“. Rugpjūčio 13, apie 12 val., pasibaigus seansui ir išsivaikščiojus lankytojams, „Rekorde“ kilo gaisras. Sudegė du filmai. Nuostolių 8500 litų“ (Degė „Rekordas“. „Momentas“, 1929 rugpjūčio 17, p. 5).

Kino teatras „Rekord buvo skubiai remontuojamas ir 1929 m. rugsėjo 21 d. laikraštis „Momentas“ pranešė: „Rugsėjo 20 d. kino „Rekord“ po padaryto remonto pradėjo sezoną. Ekrane įdomus filmas „Žmogus gimė“. „Rekordas“ dabar atrodo jaukiai, ypatingai gerai sutvarkyta ventiliacija“ („Rekordas“ atremontuotas. „Momentas“, 1929 rugsėjo 21, p. 2).

Kino teatre „Rekord“ pasitaikydavo ir kurioziškų atsitikimų. Laikraštis „Momentas“ 1929 spalio 19 d. pranešė: spalio iš 12 į 13 d. naktį apie 2 val. vienas šiaulietis gatvėj ties kino „Rekordu“ išgirdo vaiko šaukimą pagalbos. Šauksmas sklido iš kino teatro salės pro langą. Praeivis su sargais atidarė langą ir ištraukė vaiką, kuris buvo apie 10 metų amžiaus. Pasirodo, kad seansui einant salėje vaikas užmigo, o pabudęs ir pastebėjęs aplink klaikią tamsumą, vienumą ir užrakintą salę, išsigando ir ėmė šauktis pagalbos“ (Miegalio nuotykis. „Momentas“, 1929 spalio 19, p. 2).

1929 m. kino teatro „Rekord“ ekrane buvo rodomi šie užsienio šalių filmai „Meilė biržoje“, „Meilės ir mirties arena“ (10 aktų drama), „Toreodoras“ (7 veiksmų drama), „Meilė čigonės pagimdyta“ (10 dalių drama), „Volgos burliokas“, „Raišas ponas“, „Vindigta – laisvos meilės kūdikis“ (nuo liepos 10 d.), „Pasaulio rykštė“ („Sovkino“ filmas), „Žmogus gimė“ (su rusų aktoriais J. M. Moskvinu ir G. Tacalovu, nuo rugsėjo 20 d.), „Kalnų viršūnės palaimina mylinčius“, „Gvardiečio žmona“, „Žmonijos yda“, „Žmogus su geležiniu kumščiu“ (nuo spalio 18 d.), „Čeka tinkluose“ (nuo spalio 26 d.), „Baltosios Sankt-Peterburgo naktys“ (su Vivian Gibson, Vladimiru Sokolovu, Verneriu Pitšan, nuo lapkričio 22 d.), „Gražios moters nuodėmė“ (su Marčela Albani, Valter Rilla ir J. Rovenski, nuo gruodžio 12 d.) ir kt.

1930 m. kino teatre „Rekord“ buvo demonstruojami šie užsienio filmai „Katorga“, „Vienuolės meilė“ (12 aktų poema, su Siuzana Marvil, Oskar Xarion ir kt), „Didžios draugystės tragedija“ (10 aktų kino romanas su Elza Tamara, Alfons Friland ir kt.), „Užbaikalės laukinės stepės“ (drama su Teodoru Loos, Nina Panina, Fritz Kortner, Vl. Lenksi ir kt. Nuo kovo 19 d. ), vokiečių kinematografų filmas „Nuodingos dujos ties Berlynu“ (12 dalių drama su Hans Stuive, Liss Arana, Fritz Kortner, Vera Baranovskaja ir kt.  nuo kovo 27 d.), „Sodoma ir Gomora“ (2 tomų, 16 dalių paveikslas, svarbiausiose rolėse Luisi Doren ir Michail Varkoni nuo kovo 26 d.) ir kt.  

1930 vasario 22 d. laikraštyje „Šiaurės Lietuva“ išspausdintas  skelbimas apie Šiaulių kino teatre „Rekord“ rodomą filmą „Katorga“ („Užrašai iš mirusiųjų namų“) sukurta pagal to paties pavadinimo rusų rašytojo F. Dostojevskio romaną, kuriame pagrindiniame vaidmenyje nusifilmavo tarpukario lietuvių aktorius, režisierius Andrius Oleka-Žilinskis (Skelbimas. „Rekord“ kino teatras. „Šiaurės Lietuva“, 1930 vasario 22 d., p. 6).

Kino teatre „Rekord“ dieninių seansų metu buvo demonstruojami filmai mokiniams. 1930 m. vasario 22 d. laikraštyje „Šiaurės Lietuva“ rašoma: „Šią savaitę dienos metu prie kino teatro „Rekordo“ matoma organizuotai vedamus pradžios mokyklų mokinius, kurie žiūri filmą „Džiunglės“. Filmas vaizduoja vargingą, laukinių žmonių gyvenimą, plėšriųjų žvėrių apsuptą. Mažieji žiūrėtojai gyvai reiškia džiaugsmo bei baimės ekrane vykstantiems nuotykiams. Daugiau tinkamų vaikams filmų!“ (Iš Šiaulių m. pradžios mokyklų gyvenimo. „Šiaurės Lietuva“, 1930 vasario 22, p. 6).

Kino teatre „Rekord“ ne visada buvo laikomasi įstatymu nustatytos tvarkos dėl bilietų kainų. 1930 m. kovo 22 d. laikraštis „Mūsų momentas“ pranešė, kad „Šiaulių miesto policija surašė protokolą kino „Rekord“ savininkui už tai, kad jis išleidęs ekstra telegramas ir jose pažymėjęs, kad kainos nepakeltos, o tikrumoje reikalavo iš kino lankytojų primokėti ir už primokėtus pinigus neišdavė kvitų“ („Rekordui“ surašytas protokolas. „Mūsų momentas“, 1930 kovo 30, p. 2).

Kino teatras „Rekord“ Šiauliuose veikė iki 1931 m., dėl finansinių sunkumų jis savo veiklą nutraukė.

(Bus tęsinys)