(Tęsinys)                                                                                                            
Kino teatrai „Spindulys“ ir „Palas“
Nuo XX a. antrojo dešimtmečio pradžios fotografui M. Rubinšteinui priklausęs kino teatras „Spindulys“, įsikūręs Vaitkaus name Bažnyčios gatvėje, kelis kartus keitė pavadinimus. Šiame kino teatre, kuris veikė ir miesto sode, buvo demonstruojami užsienio šalių studijose sukurti nebylūs filmai. Seansų pradžia darbo dienomis buvo 20 ir 22 val., šeštadieniais ir šventadieniais filmų demonstravimas vykdavo anksčiau.

1924 m. rugpjūčio mėnesį „Spindulio“ kino teatre buvo demonstruojamas filmas „Džiunglių dievaitė“ ir kiti užsienio filmai. Apie pastarąjį filmą Šiauliuose leidžiamame laikraštyje „Respublikos gerovė“ 1924 m. rugpjūčio 17 d. buvo įdėtas skelbimas: „KINEMATOGRAFAS SPINDULYS. Nuo rugpjūčio 14 d. eina dideliausias neapsakomai įdomus, tiesiog stebuklingas, plėšriųjų Afrikos žvėrių paveikslas. 5 serijų, 15 epizodų, 50 veiksmų „DŽIUNGLIŲ DIEVAITĖ“. Ekrane – tigrai, leopardai, drambliai, liūtai, beždžionės, meškos, begemotai, krokodilai ir kiti žvėrys. Kiekvienoj programoj bus statoma dar kiti įvairaus turinio paveikslai“ (Skelbimas. Kinematografas „Spindulys“. „Respublikos gerovė“, 1924 rugpjūčio 17, p. 1).

1924 m. spalio mėn. „Spindulio“ kino teatras tapo „Palas“ (savininkas fotografas M. Rubinšteinas ir Co) ir jis tokiu pavadinimu veikė iki 1926 m. pavasario. 1924 m. spalio pirmosiomis dienomis laikraštyje „Šiaulių naujienos“ pasirodė reklaminė informacija apie šį kino teatrą: „Palas“ – dabar toks vardas kino „Spindulys“. Filmų Šiaulių „Palas“ gauna tiesiog iš Rygos (ir tik iš Šiaulių Kaunan persiunčia)“ (Kinematografuose. „Šiaulių naujienos“, 1924 spalio 3, p. 4).

1924 m.  šiauliečiai ir miesto svečiai kino teatre „Palas“ galėjo šiuos naujausius užsienio šalių filmus: dramą „Priesaika“ (nuo spalio 11 d., „sielos ir širdies filmas iš žydų gyvenimo), „Katorgininko kerštą“ su Čarliu Čaplinu, istorinius filmus „Mūšis“, „Žana D‘Ark“ (nuo lapkričio 7 d.)  ir kt.  Apie pastarosios juostos demonstravimo trūkumus kino teatre „Palas“ laikraštis „Šiaulių naujienos“ rašė: „Palase“ ėjusi istorinė „Žana D‘Ark“, girdėt buvusi apkandžiota per kai kurių scenų išmetimą (...) Mokinių bilietai atsirado. Tik III vietos (pernai ir visuomet gi buvo ir II vietos)“ (P. Dargis. Kinematografuose. „Šiaulių naujienos“, 1924 lapkričio 7, p. 4).

1925 m. laikraštyje „Šiaulietis“ buvo talpinami skelbimai apie užsienio šalių filmų demonstravimą kino teatre „Palas“: „Kine „Palas“ nuo balandžio 30 d. eina puikūs istorijos paveikslai. Patartina kiekvienam užeiti ir pamatyti“ („Šiaulietis“, 1925 gegužės 1 d., p. 4). Tame pačiame kino teatre nuo birželio 5 d. buvo demonstruojamas garsus istorinis septynių dalių filmas „Salomėja“ (Skelbimas. „Šiaulietis“, 1925 birželio 7, p. 2).

Kartais žiūrovai skųsdavosi dėl netvarkos kino teatre „Palas“. 1925 liepos 5 d. laikraštis „Šiaulietis“ rašo: „Šiauliuose kino teatrų savininkai net lig šiol neišmoko gerbti lankančius kinus publikos. Kino „Palas“ nesilaiko paprasčiausių, o kartu ir svarbiausių taisyklių – demonstravimo metu salėn leidžia publiką, kas savo laiku sėdintiems trukdo žiūrėti. Atsitinka, kad įėjusieji tamsion salėn asmenys mindžioja sėdintiems kojas, o dažnai ir didesnių nemalonumų atsitinka“ (Pr. Tomas. Šiauliuose kino teatrų savininkai... „Šiaulietis“, 1925 liepos 5, p. 2).        

Šio kino teatro direkcija greitai sureagavo į kritiką ir padėtį ištaisė. 1925 m. rugpjūčio mėn. laikraštis „Šiaulių naujienos“ apie kino teatrą „Palas“ rašė: „Kino „Palas“ sukultūrėjęs: ir kvapiomis dulkėmis laike seansų pašmirkščia, ir svarbiausia: gerus paveikslus parenka. Taip, paveikslas „Geltonveidžio kerštas“ ir komedija, prie to ėjusi, gera“ („Šiaulių naujienos“, 1925 rugpjūčio 16, p. 3).        

1925 m. kino teatre „Palas“ buvo rodomi šie užsienio filmai: filmas „Motina“ (pastatytas kino studijoje „Wiliam Fox“ šios studijos 25 metų jubiliejaus proga), „Quo vadis“ (sukurtas pagal lenkų rašytojo Henriko Senkevičiaus to paties pavadinimo istorinį romaną), „Kelionė aplink pasaulį per 18 dienų“ (4 serijų nuotykių filmas) ir kt.

Tų pačių metų spalio 3 d. tiek „Palase“, tiek „Lyroj“ buvo rodomas Šiaulių mokiniams istorinis veikalas „Rūmai ir tvirtovė“. Vietos spauda rašė: „Mokinių prisirinko daug, nors abiejuose kinuose rodė tą patį veikalą. Reikėtų daugiau panašių veikalų mokiniams kinuose rodyti“ (Rytys. Kinai. „Šiaulių naujienos“, 1925 spalio 18, p. 1).

Panašiai buvo rašoma ir apie kitus šiame kino teatre 1925 m. parodytus filmus: „Šiomis dienomis kinematografuose demonstruotos gana įdomios dramos: „Hanelė“ ir „Taras Bulba“. Abi, o ypatingai pirmoji sutraukė daug žiūrovų. Moksleiviams buvo atskiri seansai papigintomis kainomis. Pageidautina, kad kinas tankiai rodytų panašius filmus, o mokiniams patarčiau rimčiau užsilaikyti juose“ (A. B-dis. Kinematografuose. „Šiaulietis“, 1925 lapkričio 22, p. 3).  

1926 m. kino teatre „Palas“ buvo rodomi šie užsienio šalių filmai: „Lilija Dulkinuose“ (su Pola Negri, nuo vasario 4 d.), „Baronesės S. meilės laiškai ar 40 metų moters širdis“ (su Mia May, nuo vasario 11 d.) ir kt.

Kino teatras „Palas“ Šiauliuose  Vaitkaus namuose veikė iki 1926 m. pavasarį, vėliau jį perėmė kiti savininkai.

Kino teatras „Lyra“
XX a. antrajame dešimtmetyje Šiauliuose buvo atidarytas kino teatras „Lyra“ (dar „Lira“). Nuo  1923 m. jis veikė Kuršėnų gatvėje. Čia buvo demonstruojami užsienio studijose sukurti filmai ir kronikos, koncertuodavo atlikėjai ir artistai.       

1924 m. spaudoje buvo skundžiamasi dėl kino teatro „Lyra“ netinkamų iškabų ir afišų. Šiaulietis, pasivadinęs P. D., laikraštyje „Šiaulių naujienos“ 1924 m. sausio 25 d. rašė: „Š. m. sausio 16 d. Šiauliuose prie kinematografo „Lyra“ buvo iškabinta sekančio turinio afiša: „Nuo sausio 16 dienos „Užnodyta srove“, didelių drama. Dalyvauja graf-fon...

Perskaitęs ilgai galvojau, kas šitais žodžiais norima išreikšti. Čia ne spaustuvės klaida, nes afiša ranka piešta. Laikas bausti panašius lietuvių kalbos darkytojus“ (Pasirašo P. D. Kinematografas „Lyra“, 1924 sausio 25, p. 2).

Kino teatro „Lyra“ savininkai, reaguodami į kritiką dėl klaidų afišose, informavo žiūrovus: „Gerb. direkcija kino teatro „Lyra“ prašo pranešti gerb. publikai, jog kino veikalų afišos nebebus spausdinamos, todėl prašoma kreiptis domės į skelbimus „Šiaulių naujienose“ ir prie įėjimo į teatrą“ (Skelbimas. „Šiaulių naujienos“, 1924 rugpjūčio 1, p. 4).

1924 m. kino teatre „Lyra“ buvo rodomi šie populiariausi užsienio filmai: drama „Užnuodyta srovė“ (nuo sausio 16 d.), rusų drama „Vežike, nevok arklių“, dviejų dalių komedija „Gydytojas iš prievartos“ (su garsiu prancūzų komiku Maksu Linderiu), „Senasis įstatymas“, devynių aktų drama „Meilė galingesnė už įstatymus“ (nuo liepos 31 d.), „Mirties tarpukalnis“ (nuo rugpjūčio 6 d.), „Kaeno kalinys“, „Plikuška“ (rugpjūčio 19 d.), „Tamsumo vaikai“ (nuo rugsėjo 12 d.), drama „Kraugerė karalienė“ (spalio 3 d.), „Šeilok“, „Katorgininko kerštas“ ir kt. Apie pastarąją kino juostą laikraštyje „Šiaulių naujienos“ 1924 m. spalio mėnesį rašoma: „Lyroj“ (11 X) kaip „Katorgininko kerštas“ vertė visą dramą skaudžiai pergyventi, taip žinomiausias komikas Amerikoj Čarlis Čaplinas savo „apsireiškime meilėje“ privertė visą laiką sveikai juoktis“ (Korespondentė. Kinematografuose. „Šiaulių naujienos“, 1924 spalio 17, p. 4).   

Tų pačių metų gruodžio 25 ir 26 dienomis kino teatre „Lyra“ Šiaulių gimnazijos gimnazistai žiūrėjo pagal V. Šekspyro kūrinį pastatytą klasikinį filmą „Venecijos pirklys“.    

Kino teatre „Lyra“ pasitaikydavo trūkumų demonstruojant filmus. Laikraštis „Šiaulių naujienos“ 1924 m. gegužės pradžioje išspausdino nepatenkinto žiūrovo laišką: „Kino teatras „Lyra“ Šiauliuose statė filmą „Senasis įstatymas“. Ne visiems žiūrėtojams užteko kantrybės žiūrėti iki galo. Dalykas tame, kad kino juosta trūko mažiausiai 30 kartų. Vos pradeda bėgti paveikslai, vos pradedi sekti veikalą – šnapšt, nutrūko. Iš pradžių savo nekantrumą reiškė tik 3 vieta, bet paskiau perėjo į pirmąsias vietas ir ložes“ (Juozas Ramusis. „Lyros“ trūkusios „stygos“. „Šiaulių naujienos“, 1924 gegužės 2, p. 4).   

1925 m. kino teatre „Lyra“ buvo demonstruojami šie užsienio studijose sukurti filmai: „Suglamžyta lelija“, „Laimės ašaros“, „Kolibri“ ir kt. Apie pastarąją kino juostą, ėjusią šiame kino teatre, rašoma: „Lyroj“ yra vienas žaviausių kino veikalų pasaulyje. Nepaprastos scenos, talentingiausias vaidinimas“ („Kolibri“. „Šiaulių naujienos“, 1925 vasario 20, p. 1).

Laikraštyje „Šiaulietis“ buvo talpinami skelbimai apie kino teatre „Lyra“ demonstruojamus filmus: „Kine „Lyra“ eina puikūs viliojantys paveikslai iš cirko gyvenimo trijose serijose, dalyvaujant garsiam artistui Edi-Polo (Skelbimas. „Šiaulietis“, 1925 birželio 7, p. 2).

Pavarčius tarpukario Šiaulių spaudą galima aptikti nemažai rašinių apie Šiauliuose veikusį kino teatrą „Lyra“. Vienuose jų  šis  kino teatras giriamas, kitose skundžiamasi jo prastu darbu, filmų kokybe. Jis neretai buvo kritikuojamas už neteisingos ir melagingos reklamos apie filmus pateikimą.

„Laikraštis „Šiaulietis“ 1925 m. balandžio mėnesį rašė: „Kad pasinaudojus didesniu pasipelnymu kino „Lyros“ administracija įprato neteisingai reklamuotis, kas jau ne pirmą kartą, pavyzdžiui: statoma drama 6-se dalyse ir komedija 2-se, tai reklamuojamasi taip: „8-nių aktų drama ir 2-jų veiksmų komedija – tuo tarpu prie dramos priskaitoma ir komedija, nors reklamoje ir figūruoja atskirai“ (Šmugelis reklamos keliu. „Šiaulietis“, 1925 balandžio 19, p. 3).

Filmų demonstravimas „Lyroje“ ne visada buvo kokybiškas, dažnai su trūkumais. Laikraštyje „Šiaulietis“ apie vėluojantį filmų demonstravimą kino teatre „Lyra“ rašė: „Kino „Lyra“ labai retai skelbtu laiku demonstravimą pradeda. Matomai laukia ateinant publikos. Reikėtų į kino teatrus žiūrėti ne vien biznio, bet daugiau kultūros žvilgsniu“ (Pr. Tomas. Kino „Lyra“. „Šiaulietis“, 1925 liepos 5, p. 2).

Kitas žiūrovas laikraštyje „Šiaulių naujienos“ 1926 m. sausio pradžioje piktinosi: „Kino „Lyra“ per Kalėdų šventes parodė nepaprastą paveikslą „Kada moteryje gimsta žvėris“. Pirma parodė to paveikslo pradžią, paskui kelis kąsnelius iš vidurio, toliau parodė galą, paskui vėl kelis kąsnelius iš vidurio ar iš pradžios, ir pabaigė viduriu. Tuo būdu galėjai matyti, kaip katorgininkas pirma vargsta katorgoje ir pabėga, o paskui eina į teismą ir pasmerktas į katorgą išvežti. Kaip moteris gavusi galą, toliau vėl kaip  niekur nieko švaistosi, kaip žmogus apvagiamas, o paskui ruošiasi jį apvogti, ir t. t. Žodžiu – beliberda“ (Žiūrovas. Kino „Lyra.“ „Šiaulių naujienos“, 1926 sausio 17, p. 2).

Kitoje laikraštyje „Šiaulių naujienos“ patalpintoje žinutėje „Kino betvarkė“ rašoma: „I. 26 d. kino „Lyra“ rodė filmą „Patas ir Patašonas“ („Vienos valkatos“). Skelbimuose buvo pažymėta 8-ių dalių, o rodė tik 7-ias.  Kažin, kokiamtikslui buvo taip meluojama: ar kad programą „padidinti“, ar tik „taip sau“. Skelbimuose dažnai daromos klaidos“ (V. Knyva. Kino betvarkė „Šiaulių naujienos“, 1926 vasario 7, p. 2).

1926 m. lapkričio  mėnesį laikraštyje „Šiaulių naujienos“ išspausdintoje žinutėje „Kino „Lira“ apie žiūrovų aptarnavimą rašoma: „Kino „Lira“ vienas iš nesimpatiškiausių kinų Šiauliuose. Tarnautojai labai nemandagiai elgiasi su publika, o ypač kasininkė, kuri visai, matyt, nemoka lietuvių kalbos, visuomet kalba žydiškai arba gudiškai.

Parduoda bilietus be jokios tvarkos, nes nežinai, į kurį seansą galėsi pakliūti. Jei tik geras gešeftas, tai žmonių prileidžia tiek, kad net salėj vietos nebėra kur praeiti; visus tarpus, protarpius pristato suolų, kėdžių, kad tik daugiau prikimšus publikos, o jau apie orą ir švarą nėra ko bekalbėti, tiesiog nepakenčiama. Ant laiptų vaikai pradeda stumdytis, net boksuotis“ (Kinas „Lira“. „Šiaulių naujienos“, 1926 lapkričio 14, p. 2).
(Bus tęsinys)
     

Į viršų