Šiuo metu LR ambasadoje Estijoje veikia lietuvių fotomenininko Alvydo Šalkausko personalinė fotografijų paroda „Nykstantys ir atgimstantys dvarai“. Tai keliaujanti meninė fotografijų paroda, skirta Lietuvos valstybingumo šimtmečiui paminėti. Ši paroda jau buvo pristatyta Klaipėdos architektų sąjungos patalpose, Kelmės kultūros centro J. Liaudansko galerijoje, Biržų krašto muziejuje „Sėla“, Biržų pilyje, Kaune, Perkūno namuose-muziejuje.

Molėtuose gimęs ir Šiauliuose gyvenantis fotomenininkas yra surengęs  penkiolika personalinių fotografijos parodų, dalyvavo daugiau nei  keturiasdešimtyje grupinių parodų, meno projektų ir įvairių tarpdisciplininių plenerų. Nuo 2004 metų A. Šalkauskas dirba Dailės mokykloje. Nuo 2013-ųjų metų jis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Jam yra suteiktas Meno Kūrėjo statusas.

Svarbiausi A. Šalkausko meninės fotografijos ciklai: „Lietuvos dvarai“, „Žaidimas šviesa“, „Prisiminimai apie gimtą kaimą“, „Gimtadieniai“, „Kolegos“, „Vilniui“, „Po Saulės ženklu“, „Per laiko tėkmę“, „Gimto kaimo liekanos“, „Paskutinė a lia vakarienė“.

Lietuvos dvarų ciklo fotografijų paroda, pristatoma Lietuvos Respublikos ambasadoje Estijoje, yra pradėta kurti 2010 metais. Parodoje unikali galimybė susipažinti su dvarų istorija, atrasti ir pamatyti jų pokyčius, atrasti netikėtas detales. Kurdamas šį projektą fotomenininkas aplankė 50 Lietuvos dvarų. Menininko fotografijos atlieka ne tik dokumentinę, pažintinę funkciją, tačiau jo fotografijos atstovauja ir architektūrinės fotografijos sričiai. Autoriui svarbu ir bendras vaizdas, ir detalės, svarbi  paties vaizdo estetika, bendras dvaro pastato ir aplinkos konteksto visuma. Parodoje eksponuojamuose fotografijose yra pateikiami tiek dvarų fasadai, bet ir dvaro ir aplinka visuma, interjero fragmentai, ryškinamas sena ir nauja santykis, architektūros detalių grožis, autentika.

VŠĮ „Gabrielės meno galerija“ ne tik Lietuvoje organizuoja užsienio menininkų parodas, tačiau taip pat organizuoja lietuvių menininkų parodas užsienyje. Rengiantis personalinei fotografijų parodai autorius sutiko atsakyti į keletą klausimų:

– Prašyčiau prisiminti savo kūrybinio kelio pradžią ir papasakoti, kada susidomėjote fotografijos menu?
– Fotografija susidomėjau dar vaikystėje. Buvo kažkas nerealaus. Fotoaparatas „Zenitas“ didintuvas, vonia, lauki, kada juostelė bus pilna, ryškini ir darai nuotraukas. Vienos fotografijos pavykdavo, kitos ne. Vėliau vienas pomėgis buvo pakeistas kitu, nors kaskart sugrįždavau, Kaune aš studijavau ir dirbau KPI,  vėl prasidėdavo fotografavimas. Vonios kambarėlis buvo tuo metu mažam miestelyje, kur gyveno mano tėvai. Vėliau Kauną pakeitė Šiauliai, tada  nuėjau į kitus menus – grafiką ir odos plastiką. Keitėsi laikai, keitėsi pomėgiai. Pradėjus dirbti Šiaulių dailės mokykloje, turėjau fotografuoti įvairius renginius, o kadangi buvau vienas artimiau draugaujantis su elektronika ir kita technika, tai kažkaip teko tai daryti. Na, o vėliau reikėjo permainų ir  kai atsirado galimybės,  mokykloje ėmiausi kurti foto studiją, taip hobis peraugo į darbą.

– Kokius meninės fotografijos ciklus esate sukūręs ir kokios temos jus domina fotografijoje?
– Savo kūrybinio kelio pradžioje  sukūriau ciklą „Kolegos“. Tai buvo gimtadienio ciklas, kai nutariau kiekvienam savo kolegai padovanoti po portretą, kuriame jubiliatas atsidurdavo kažkokiame  vieno ar kito autoriaus paveiksle, tai buvo gražus pažaidimas, pašmaikštavimas. Vėliau visi šie darbai buvo rodomi autorinėse-personalinėse parodose kaip vientisa kolekcija. Dar be dvarų  mane domina piliakalniai, Lietuvos gamta, architektūrinis paveldas. Kaip viena iš mano mėgstamiausių meninės fotografijos  temų yra  aktai ir fotografijų ciklas „Natūrmix‘‘.

Aktų ciklas „Pažaidimai šviesa“ yra  juodai baltos temos  vaizdinys apie kūno plastiką ir šviesos žaismą. Meniniame fotografijų cikle „Natūrmix‘‘ dominuoja moteris, bet tai mano fantazijų vaisius. Kartais ji iškyla tarp griuvėsių,  kartais ji paskendus laukuose. Visada man fotografijoje yra svarbūs ir augalai,  todėl juodai balta fotografijoje augalą tapatinu su moters visuma.

– Gal galėtumėt, papasakoti su kokiais projektais dirbate dabar? Kokie artimiausi kūrybiniai jūsų planai?
– Šiuo metu  turiu vieną bendrą projektą su latvių menininke Ieva Caruka, projektas vadinasi „Žiupsnelis duonos“. Projektas pradėtas įgyvendinti 2017 metais. 2018 metais projekte Šiauliuose dalyvavo trys autoriai: aš, Ieva ir Diana. Tai mūsų bendras darbas, kuris gimė tarptautinio projekto metu „Monmartro Respublika“ Šiauliuose.  

Bendradarbiaujant su menininke užsimezgė abipusis ryšys ir susižavėjimas vienas kito darbais. Radome daug bendro, tada ir Ieva pradėjo kurti savuosius darbus  siedama juos su jau esamais darbais. Mano  yra juodai balta fotografija, jos – grafika. O kai pas ją viešėjo dailininkė dizainerė iš Maskvos Diana Arslenova, tai  taip išreiškė norą dalyvauti mūsų bendrame projekte.  Netrukus paroda  vyks Rygoje LV Museum galerijoje, projektas plečia savo geografiją. Taip pat prie projekto prisijungia dar viena menininkė iš Latvijos ir estų menininkas. Po pristatymo Rygoje, projektas turėtų persikelti į Maskvą. Tai tokie artimiausi planai meninėje veikloje.

„Gabrielės meno galerijos“ nuotr.