Šeštadienį Talkšos ežero pakrantėje vyks rudens lygiadienio šventė „Baltų jungtys“. Tradicijų kupina šventė kvies šiauliečius ir miesto svečius pažymėti astronominio rudens pradžią lietuvių ir latvių folkloriniais šokiais ir dainomis, stebint baltišką, pagal senuosius papročius parengtą jungtuvių ceremoniją. Temstant Talkšos ežero pakrantėje bus atidengiamos ir išdegamos Šiaulių dailės mokyklos organizuoto keraminių šamotinių ugnies skulptūrų plenero „Saulės stulpai“ metu sukurtos pirmosios keturios šamoto skulptūros, leisiančios šventės dalyviams gėrėtis įspūdingu ugnies reginiu.

Renginys prasidės linksmybėmis
Šiaulių kultūros centro etninės kultūros specialistė Aušra Brijūnienė pasakojo, jog rudens lygiadienis sutampa ne tik su Baltų vienybės diena, bet ir su Šiaulių miesto gimtadieniu.

„Rudens lygiadienio šventę pavadinome „Baltų jungtys“, nes norėjome akcentuoti baltų gentis, mūsų lietuvius ir brolius latvius. Renginys prasidės linksmybėmis, nes rudens lygiadienis yra ne tik derliaus laikas, bet ir linksmybių laikas. Pradėsime visuotine akcija „Visa Lietuva šoka“, kuri vyks jau 5-ąjį kartą. Taip pat šoksime folklorinius šokius, kurie yra Lietuvos nacionalinio kultūros centro iniciatyva, todėl stengsimės šią iniciatyvą palaikyti. Mitologijoje yra kalbama apie rudens lygiadienį, kuris yra paaiškinamas kaip vienas iš gamtos virsmų“, – pasakojo A. Brijūnienė.

Jungtuvių ceremonijos kulminacija – jaunikio atvykimas
Svarbiausiu šventės akcentu taps baltiškų jungtuvių ceremonija, kurią ves Šiaulių kultūros centro apeiginio folkloro ansamblis „Rėda“. Šio apeiginio folkloro ansamblio vadovė Justė Lipinskienė teigė, jog tą vakarą Šiaulių miestui pademonstruos, kaip senais laikais buvo atliekamos jungtuvių apeigos.

„Tai darysime todėl, kad būtų gražu, jei žmonės ir šiandien priimtų atsakomybę žengiant šį žingsnį, net tik atlieptų ir atsakytų ką liepiami, bet tiesiog būtų atliekamos ir apeigos šalia tų žodžių, kurie tarsi stipriau įprasmintų jungtuvių esmę. Mūsų renginys prasidės mergvakario apeigomis, kai mergina atsisveikins su savo jaunystės dienomis ir ruošis savo rimtajai šventei. Pasibaigus mergvakariui, bus pinamas rūtų vainikas, kurį uždėsime jaunajai ant galvos, ją papuošime. Didžiausia kulminacija bus susijusi su jaunikio atvykimu į šventės erdvę. Įeisime visi pro gražiai išpuoštus vartus, kurie irgi simbolizuoja naują pradžią. Su kolektyvu giedosime sutartines, dainuosime vestuvines liaudies dainas, kurių turinys atspindi apeigų esmę“, – pasakojo apeiginio folkloro ansamblio „Rėda“ vadovė J. Lipinskienė.

Pleneras „Saulės stulpai“ padovanos 4 ugnies skulptūras
Šiaulių dailės mokyklos organizuotame keraminių šamotinių ugnies skulptūrų plenere „Saulės stulpai“ bus galima išvysti Aleksnadrs Djačenko, Marite Djačenko, Ilze Emse-Grinberga, Irenos ir Viliaus Šliuželių ir Vitalijos Kurtinaitienės sukurtas ugnies skulptūras.

Šiaulių dailės mokyklos dailėtyros, tapybos mokytoja Ernesta Šimkienė pasakojo, jog tokių skulptūrų specifinį kūrimą pamatė Jelgavoje, todėl kilo noras visa tai parodyti ir mūsų miesto žmonėms. Kas žino, gal tokios skulptūros ateityje puoš parkus, ar taps unikaliu šviestuvu mieste.

E. Šimkienės teigimu, ugnies skulptūros yra tikrai vertos kiekvieno žmogaus laiko bei dėmesio.

Šiaulių dailės mokyklos direktorė I. Šliuželienė teigė, jog Jelgavoje šių ugnies skulptūrų gaminimo mokytojais jiems buvo A. Djačenko ir M. Djačenko, kurie yra išpuoselėję tokių šamotinių skulptūrų parką.

„Jie mus supažindino su pačiais smulkiausiais dalykais. Pavyzdžiui, kaip pastatyti krosnį, kodėl krosnies anga turi būti tokia, o ne kitokia. Kaip reikia lipdyti, kad tas visas daiktas neišsiskleistų. Kiekvienai skulptūrai yra panaudota 200 kg šamotinio molio. Latviai turi suradę molio sudėtį, kad atidengiant skulptūrą molis neskiltų. Kai skulptūrą atidengsime, ji bus įkaitusi iki 1080 laipsnių temperatūros. Palyginkime – laužo žarijos būna 700 laipsnių karščio. Šios skulptūros žėrės raudona, oranžine šviesa, o skulptūrų viduje temperatūra bus dar didesnė, per visas skulptūros angas bus galima matyti ugnį. Tai bus labai gražus vaizdas, kuris pakerės. Prieš degimo procesą skulptūros bus išklotos specialia vata, kuri naudojama kosminiuose laivuose temperatūrų skirtumams išlaikyti. Vatos storis sieks 2,5 cm, jos viduje bus daugiau nei 1000 laipsnių karštis, o išorėje bus juntama tik šiluma, todėl bus galima pridėti ir ranką“, – pasakojo I. Šliuželienė.
Papasakodama visą šio plenero sumanymą, direktorė pasidžiaugė ir šiauliečių neabejingumu, kai atsitikus nelaimei, suskubta padėti. Ji pasakojo, jog praėjusios savaitės audra jų plenerui sukėlė nemažai sunkumų. Vieną jų palapinių apvertė ir parklupdė ant tvoros. Laimė, virsdama palapinė neužkliudė pačios skulptūros. O visi plenero dalyviai bei Šiaulių dailės mokyklos darbuotojai suskubo atstatyti palapinę, jog lietus nesugadintų skulptūros.

„Mūsų Šiauliai yra tikrai labai šaunūs. Nors čia esame įsikūrę tik antra savaitė, tačiau sulaukėme stebėtojų dėmesio. Jie ne tik stebėjo mūsų darbą, bet kai buvo šalta, vaišino arbata, šiltu pyragu bei obuoliais. O kai mus nusiaubė audra, praeiviai klausė, ar nieko netrūksta, ar likome gyvi. Tai taip šilta, taip paglosto širdį, kad atrodo galėtum daryti ir daryti, džiuginti ir džiuginti, kiek gali ir moki“, – sakė Šiaulių dailės mokyklos direktorė.

Giliau prie baltiškųjų ištakų nuves ir lietuvių bei latvių muzikinių grupių koncertai. Koncertuos folkgrupė „Jauno Janiu orkestris“ (Latvija) ir baltiškojo folkmetalo grupė „Ūkanose“.

2019 09 20 3

Šiaulių kultūros centro etninės kultūros specialistė A. Brijūnienė pasakojo, jog rudens lygiadienis sutampa ne tik su Baltų vienybės diena, bet ir su Šiaulių miesto gimtadieniu.
Autorės nuotr.

2019 09 20 11

Plenere „Saulės stulpai“ bus galima išvysti V. Kurtinaitienės sukurtą ugnies skulptūrą.
Autorės nuotr.

Į viršų