facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Rugpjūčio mėnesį spaustuvėje „Titnagas“ išspausdintas 120 puslapių spalvotas katalogas „Šiaulių fotografija ir fotografai (1863–1918)“. Jo leidėjas kolekcininkas Petras Kaminskas. Knygą sudarė ir tekstų autoriai P. Kaminskas ir šių eilučių autorius. Tai pirmoji knyga apie Šiaulių fotografijos istoriją, fotografus ir mieste veikusias fotoateljė. 

Knygoje aprašomi 1863–1918 metais įvairiu laiku Šiauliuose dirbę fotografai A. G. Chackelis Eidelšteinas, M. Karpesas, H. Glezeris, I. Kesleris, G. Chabasas, L. Gantzvolis, J. G. Arnsonas, G. B. Feldmanas, B. Zatorskis, J. Goras, Ch. I. Zaksas, S. Š. Šmuilovas, M. Rubinšteinas, B. Abramovičius, J. Jusetas ir kt.

Šiaulių fotografijos istorijos šaltiniai byloja, kad 1863 m. Šiauliuose pirmasis įsteigęs fotoateljė buvo žydų tautybės miestietis Abelis Girša Chackelis Eidelšteinas. Jis mieste fotografavo nuo 1863 iki 1865 metų pabaigos. Kataloge pateikiama Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugoma, 1864 m. Šiauliuose daryta fotografija, kurioje nufotografuotas 1863 metų sukilimo dalyvis Pranciškus Dolubauskis. Spėjama, kad šios fotografijos autorius yra Abelis Girša Chackelis Eidelšteinas.

Antrasis Šiaulių fotografas buvo žydų tautybės miestietis Mortchelis Karpesas. Jo fotoateljė Šiauliuose veikė visą dešimtmetį – iki 1874 m. pradžios. Ji aptarnavo šiauliečius ir aplinkinių kaimų bei miestelių gyventojus. 1865–1867 ir 1872–1873 metais Šiauliuose fotografavo Govša Glezeris. 1866 m. Šiauliuose trumpą laiką dirbo iš Telšių atvykęs Leiba Mejeris Lebenšteinas.

Nuo 1867 m. rugpjūčio 5 d. iki 1868 m. sausio mėnesio pradžios Šiauliuose fotografu trumpai dirbo Faivušas Moisiejus Luncas. 1868 m. sausio mėnesį jis išsikėlė į Raseinius. Nuo 1869 m. liepos mėn. iki 1873 m. Šiauliuose fotografavo Prūsijos pilietis Aloyzas Vedemanas. Nuo 1870 m. vasario 27 d. fotoateljė Šiauliuose turėjo Icikas Kesleris (leidimas Nr. 2499, išduotas 1870-02-27), taip pat jis turėjo leidimus fotografuoti Panevėžyje, Ukmergėje, Telšiuose, Raseiniuose ir kituose miestuose. Manoma, kad jis Šiauliuose ir apylinkėse fotografavo iki 1877 m..

1871 m. rugsėjo mėnesį Šiauliuose trumpai lankėsi lenkų fotografas Konradas Brandelis. Jis fotografavo Šiaulių  geležinkelio stotį, apylinkes ir  pirmąjį traukinį, kuris važiavo Liepojos-Romnų geležinkeliu 21. Šiuo metu tai yra seniausia išlikusi nuotrauka, kurioje pavaizduoti Šiauliai. K. Brandelis dar nufotografavo Šiaulių geležinkelio stotį.

Garsusis lenkų fotografas, atvykęs į Lietuvą kelios savaitės prieš oficialų linijos atidarymą, padarė kelias dešimtis nuotraukų iš įvairių šalies vietovių. Nuotraukos darytos tikriausiai tą pačią dieną, kai nemažas keleivių būrys traukiniu važiavo per visą geležinkelio Liepojos-Romnų liniją ir pravažiavo pro Šiaulius.

1874 m. liepos mėnesį M. Karpesui išvažiavus iš Šiaulių jo vietą užėmė kitas fotografas Girša Chabasas. Šis fotografas dirbo Šiauliuose Didžiojoje kalėjimo  (dab. Vilniaus) gatvėje ir 1875 m. buvo vienintelės mieste fotoateljė savininkas. G. Chabaso fotoateljė Šiauliuose veikė apie dešimtmetį iki 1884 m. rugpjūčio 26 d.

1876 m. Šiauliuose vykusioje žemės ūkio parodoje, žuvininkystės skyriuje, greta akvariumų, tinklų, įvairių preparatų ir eksponatų, kabojo ir fotografijų. Tai pirmoji paroda Šiauliuose, kurioje buvo eksponuojamos Šiaulių krašto fotografų darytos fotografijos.

1877 m. rugsėjo 22 d. Radviliškio geležinkelio stotyje, o tų pačių metų spalio 13–15 dienomis Šiauliuose, neturėdamas reikiamo leidimo, trumpai fotografavo keliaujantis Varšuvos fotografas, 32 metų  Leontijus Gancvolis.

1879 m. Šiauliuose vykusi žemės ūkio paroda buvo įamžinta ir fotografijose, nes jos rengėjai pasikvietė šioje parodoje fotografuoti patyrusį Kauno fotografą Petrą Simoną Petrovičių, firmos „A. Strauss“ savininką.

1884 m. spalio mėn. į Šiaulius atvyko fotografuoti Jankelis Girša Arnsonas. Jis buvo mokęsis Karaliaučiuje, 1879–1882 m. dirbo fotografu Jurbarke,  paskui – Tauragėje (1884 m.). J. Arnsono fotoateljė Šiauliuose veikė nuo 1884 m. iki 1914 m. Didžiojoje kalėjimo (dab. Vilniaus) ir Soboro (dab. Tilžės) gatvių sankryžoje, Fotografijos muziejaus vietoje – Vilniaus g. 140.

Nuo 1890 m. iki 1914 m. Šiauliuose veikė S. Šmuilovo fotoateljė, kurią jis buvo įsirengęs nuosavame name Didžiojoje kalėjimo (dab. Vilniaus) gatvėje. S. Šmuilovas miesto centre, dabartinėje Vilniaus gatvėje, turėjo ir kino teatrą „Fantazija“. S. Šmuilovas 1908 ir 1909 m. dalyvavo parodose Rostove ir Maskvoje, kur jo darbai buvo įvertinti aukso ir sidabro medaliais.

Nuo 1893 iki 1898 m. Šiauliuose fotoateljė turėjo fotografas Girša Beras Feldmanas.

1896 m. pradžioje iš  Kauno į Šiaulius atsikėlė fotografas Boleslovas Zatorskis (dar Boleslav Jemeljanovič Zatorskij). Jam leidimas atidaryti Šiauliuose fotoateljė ir užsiimti fotovaizdų leidyba buvo išduotas 1896 kovo 5 d. B. Zatorskio fotateljė veikė Didžiojoje kalėjimo g. (dabar Vilniaus) gatvėje iki Pirmojo pasaulinio karo.

Nuo 1897 iki 1898 m. Šiauliuose fotografavo Joselis Kaganas. XIX–XX amžių sandūroje šiauliečius fotografavo iš Ukmergės atvykęs fotografas J. Gora. Jis buvo įsikūręs G. Goco name Policijos, (dab. Vasario 16-osios) gatvėje. 

Nuo 1901 m. iki 1914 m. Šiauliuose dirbo fotografas Chaimas Izraelis Zaksas fotoateljė Šiauliuose. Manoma, kad iš pradžių jis bendradarbiavo J. G. Arnsono fotoateljė, vėliau perėmė iš jo fotopaviljoną ir savo fotografijas pradėjo žymėti „Modern“ firmos vardu. Ch. I. Zaksas apie 1911 m. dirbo kartu su tais pačiais metais Šiauliuose įsikūrusiu fotografu Beru Abramavičiumi.

XX a. pradžioje Šiauliams ekonomiškai stiprėjant ir atsiradus pigių fotomedžiagų, chemikalų, patobulėjus nuotraukų darymo technikai, mieste pagausėjo norinčių fotografuoti ir todėl ėmė steigtis naujų fotoateljė. Įdomu, kad visos jos kūrėsi Šiaulių centre, netoli turgavietės ir pagrindinėse senamiesčio gatvėse. Taigi tuo laikotarpiu fotografija, kaip amatas ir menas, galutinai įsitvirtino Šiauliuose, čia prigijo ir tapo svarbiu miesto gyventojų dvasinio ir  kultūrinio gyvenimo reiškiniu.

Nuo 1909 m. su pertraukomis iki 1941 m.Šiauliuose veikė  Makso Rubinšteino  fotoateljė. Antrojo pasaulinio karo metais fašistams okupavus Šiaulius, jis kartu su šeima pateko į Šiaulių getą.

Nuo 1911 iki 1918 m. m. Šiauliuose, netoli berniukų gimnazijos, „Modern“ fotoateljė dirbo fotografas Beras Abramavičius. 1914–1918 m. Šiauliuose kaip karo fotografas dirbo Juno Josetas. Jis ne tik važinėjo po fronto vietas ir fotografavo kariškius, bet taip pat Šiauliuose buvo įsteigęs fotoateljė ir kurį laiką dirbo mieste kaip fotografas, fotografavo civilius gyventojus.

Kataloge surinkti ir susisteminti penkiolikos Šiaulių mieste ir apylinkėse nuo 1863 iki 1918 metų įvairiu laikotarpiu dirbusių fotografų darbai. Leidinys spalvotas ir gausiai iliustruotas. Jame pateiktos 101 skirtingos formatais, šriftų įvairovėmis, užrašų išdėstymais, spalviniais variantais, fotokortelių spausdinimo vietovėmis fotografijos. Kiekviena fotografija pateikta atskirame puslapyje. Rodomos abi jos pusės (aversas ir reversas) ir padidinta fotografo pavardė ar kortelės pavadinimas esantis fotografijos averso apačioje arba reverse. Žemiau pateikiama trumpa fotografijos charakteristika.

Katalogas sudarytas panaudojus fotografijas daugiausia iš paties sudarytojo Petro Kaminsko kolekcijos, taip pat  kolekcininkų iš Šiaulių, Kauno ir Vilniaus rinkinių, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos muziejaus archyvo senosios nuotraukos. Katalogas skirtas fotografams, visiems besidomintiems fotografijos istorija, Šiaulių fotografais ir jų darbais.

2019 09 04 212019 09 04 15

Aversas: baltos spalvos kartonas su raudonos spalvos rėmeliais ir užrašais apačioje: G. CHABAS / à SCHAWLI. Reversas:baltos spalvos kartonas, raudonos spalvos įvairaus dydžio šriftais spausdintas užrašas: viršuje medalio abiejų pusių atvaizdai / ФОТОГРАФIЯ /Г. Хабаса/ ВЪШАВЛИ. Formatas: fotografijos 90 x 55 mm, fotokortelės 102 x 63 mm Vaclovo Zdzichausko(1843–1915) portretas. Fotografuota 1875 m. Giedrės Petkevičienės archyvas.

2019 09 04 16 2019 09 04 17

Aversas: rausvos spalvos kartonas su aukso spalvos užrašu apačioje: Я. Арнсонъ / ШАВЛИ. Reversas:rausvos spalvos kartonas, žalsvai pilkos spalvos įvairaus dydžio šriftais spausdintas užrašas:ФОТОГРАФIЯ/ Я. АРНСОНА /ВЪ / ШАВЛЯХЪ / СОБСТВ. ДОМЪ. /НЕГАТИВЫ ХРАНЯТСЯ/ Принимаю заказы на увеличенiе портретовъсъкарточекъ/ до натуральной величины. /I. ПОКОРНЫЙ, ЛИБАВА. Formatas:fotografijos 89 x 59 mm, fotokortelės 107x 66 mm Pilypo ApolonijausButkevičiaus portretas, 1907 m. Petro Kaminsko archyvas

      

Į viršų