facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

( tęsinys)

Jau daugiau kaip 45 metus domiuosi ekslibrisu, renku dažniausiai autoriaus pasirašytus meniškus knygos ženklus ir lituanistinius ekslibrisus, taip pat kaupiu apie juos literatūrą, išleistą įvairiomis kalbomis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Nuo 1974 m. renku ekslibrisus ir grafikos miniatiūras, susirašinėju su Argentinos, Italijos, Ispanijos, Belgijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Vokietijos bei kitų šalių kolekcininkais.

Esu sukaupęs ekslibrisų kolekciją, atspindinčią Europos ekslibriso raidą nuo senųjų XVIII-XX a. knygų ženklų iki įvairių šiuolaikinių autorių kūrinių. Ši kolekcija atspindi įvairius knygos ženklų stilius, epochas, mokyklas.

Mano ekslibrisų rinkinys nuo 1974 m. kaupiamas pagal regioninį, tautinį bei teminį principus ir grafikos technikas. Per 45 metus surinkau daugiau kaip aštuonių tūkstančių įvairių knygos ženklų, iš kurių maždaug pusę sudaro pasaulio dailininkų sukurti ekslibrisai ir antra tiek lietuvių dailininkų ir lituanistine tematika (užsienio grafikų knygos ženklai, sukurti lietuviška tematika) sukurti knygos ženklai.

Ypatingą rinkinio dalį sudaro Argentinos, Japonijos, Kinijos, Čekijos, Italijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Suomijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos  ir kitų šalių dailininkų sukurti ekslibrisai.

Ekslibrise dažnai telpa gili mintis, drąsus polėkis. Man ekslibrisas – tarsi savotiškas kompasas,  vedantis į žmonijos išminties, proto ir patirties lobyną – biblioteką, supažindinantis su įvairių likimų ir pomėgių žmonėmis bei knygų autoriais. Turiu nemažą lietuvių dailininkų ir lituanistinių knygos ženklų kolekciją, taip pat renku ir kitų šalių ekslibrisų kūrėjų darbus; tai padeda pažinti tų valstybių kultūrą ir meną, užmegzti ryšius su tų kraštų kolekcininkais, dailininkais, kultūros veikėjais, muziejais ir galerijomis.

Neapsiriboju vien savo kolekcijos gausinimu, domiuosi šių knygos ženklų kūrimo istorija, rengiu, konkursus, seminarus, ekslibrisų parodas, organizuoju šių parodų katalogų ir spaudinių leidimą. Susidomėjimas ekslibrisu padovanojo daug neužmirštamų susitikimų su žinomais lietuvių dailininkais, ekslibrisų kūrėjais ir propaguotojais P. Galaune, G. Bagdonavičiumi, V. Kisarausku, V. V. Juciumi, A. Čepausku, latvių grafikos klasiku P. Upičiu ir kitais. Ekslibrisų keliai praplėtė mano draugų ratą ir kitose valstybėse. Susirašinėju ir keičiuosi knygos ženklais bei literatūra apie ekslibrisą ir meną su Italijos, Japonijos, Kinijos, Lenkijos, Latvijos, Belgijos, Suomijos, Švedijos, Ukrainos, Vengrijos ir kitų šalių kolekcininkais ir dailininkais.

Kaip ir kitose kolekcionavimo srityse, esu pasirinkęs konkrečią kryptį, temą, domiuosi konkrečios epochos, valstybės dailininkų darbais. Savo kolekcijos ekslibrisus skirstau pagal šalis, o jų viduje – pagal dailininkus. Ekslibrisai klijuojami prie standžių popieriaus lapų, pagal galimybes, aprašuose nurodomas autorius, sukūrimo data, technika. Vėliau ekslibrisai dedami į parengtus knygos didumo aplankus, kurie statomi į lentynas pagal valstybes.

Suprantama kolekcionuoju tai, kas  patinka, teikia džiaugsmo ir pasigėrėjimo. Renkant ekslibrisus atsiranda puiki galimybė per tam tikrą laiko tarpą sukaupti didelę grafikos darbų kolekciją. Labai svarbūs  yra asmeniniai ryšiai su Lietuvos ir užsienio dailininkais. Esu dėkingas daugeliui dailininkų ir kolekcininkų, kurie mainų pagalba padėjo man papildyti kolekciją.

Dar būdamas pradedančiuoju kolekcininku gavau pirmuosius ekslibrisus iš dailininkų V. Kisarausko, S. Katausko, vėliau iš V. Jucio, A. Čepausko, V. Antanavičiaus, nemažai darbų padovanojo K. Kupriūnas iš Utenos ir kiti.

Susirašinėjau su vilniečiais  kolekcininkais V. Miliumi, V. Manžula, Jonaičiu, J. Šapira, A. R. Čaplinsku, V. Andriuliu, kauniečiais L. Jonaičiu ir S. Lukėnu ir kitais.

Užsimezgė glaugūs ryšiai su užsienio kolekcininkais italais Mario de Filippu, G. Mirabella, E. Pellai, dailininkais H. Paalasmaa iš Suomijos, danu K. Rodeliu, lenku kolekcininku  Z. Južviku, V. O. Virkau iš JAV, Ž. Mikšiu iš Paryžiaus ir kt. Teko lankytis namuose pas P. Galaunę, ekslibriso klausimais tartasi su šiauliečiu dailininku G. Bagdonavičiumi, menotyrininku prof. V. Rimkumi, JAV gyvenančiu kolekcininku V. E. Vengriu ir kitais.

– Kiek ekslibrisų yra jūsų kolekcijoje?   
– Aš kolekcionuoju ne tik ekslibrisus, bet ir įvairius knygos nuosavybės ženklus, organizuoju jų parodas iš savo rinkinių, rašau ta tema straipsnius ir knygas. Tačiau svarbiausia man yra knygos ženklų kolekcija, kurioje be ekslibrisų yra superekslibrisų, knygos antspaudų, lipdžių, įvairių įrašų, žymeklių, susijusių su ekslibrisais. Jų skaičius viršija 8 tūkstančius.

Nemažą jų dalį sudaro XIX-XXI a. pradžios Lietuvos dailininkų V. Ajausko, V. Antanavičiaus, V. Afanasjevo, G. Bagdonavičiaus, R. T. Buivydo, G. Didelytės, S. Eidrigevičiaus, A. Čepausko, P. Galaunės, V. Jakšto, V. Janulio, V. V. Jucio, E. Juchnevičiaus, S. Katausko, A. Kmieliausko, K. Kupriūno, A. Švėgždos, R. Prišmontienės, JAV išeivijos lietuvių dailininkų Vytauto O. Virkau, H. Vepštas, Paryžiuje gyvenusio lietuvių dailininko Ž. Mikšio, Australijos lietuvių dailininko A. Vaičaičio ir kitų lietuvių autorių išskirtiniai kūriniai, žavintys savo menine išraiška ir branda. Dažniausiai renku autografuotus ekslibrisus, kuriame būtinai turi būti dailininko parašas. Savo ekslibrisų kolekciją pradėjau nuo lietuvių dailininkų kūrybos. Pirmieji knygos ženklai buvo papildyti iš G. Bagdonavičiaus, S. Katausko, V. Kisarausko, V. V. Jucio, K. Kupriūno, R. T. Buivydo, A. Čepausko ir kitų autorių rinkinių.

Mano kolekcijos rinkinys sudarytas iš įvairių kraštų ir lietuviškų bei lituanistinių ekslibrisų. Jie tvarkomi dvejopai: 1) pasportuojami tarp dviejų lapų po keletą pavyzdžių, 2) klijuojami ant maždaug sąsiuvinio dydžio lapelių po vieną pavyzdį. Ekslibrisas mane domina pirmiausia kaip grafikos meno kūrinys, taip pat tradicinis knygos ženklas, kuriame naudojamos įprastos, klasikine tapusios stilistinės priemonės, tradicinės technikos, ypač tiražavimui patogi vario, medžio graviūra, linoraižinys, ofortas, mecotinta, litografija, šilkografija, mišri technika.

Be lietuvių dailininkų, mano ekslibrisų kolekciją sudaro užsienio autorių iš Čekijos, Estijos, Latvijos, Italijos, Japonijos, Kinijos, Rusijos, Tailando, Ukrainos, Vengrijos ir kitų šalių sukurti ekslibrisai lituanistine ir kitokias tematika. Palaikau glaudžius ryšius su dauguma užsienio kolekcionierių ir grafikų. Dėka šių ryšių pavyko papildyti rinkinį įdomiais čekiškų, lenkiškų, rusų, ukrainiečių rinkiniais. Vėliau dėka dalyvavimo FISAE kongresuose Japonijoje ir Italijoje mano rinkiniai pasipildė šių šalių dailininkų darbais.

Europos dailininkų stiliai, technika, vis dažniau autoriai kurdami ekslibrisus, taiko kompiuterinę techniką. Tokių ekslibrisų beveik nerenku. Rytų šalių kūryboje, kuria daug metų domiuosi, ekslibrisai išsiskiria subtilumu, pasižymi tradiciniu, klasikiniu metu. Čia pradedant technika, stiliumi, kaligrafija viskas savita, subtilu, originalu. Žavi net tik grafinis atvaizdas, bet ir popierius, dažnai rankų darbo. Dailininkų vaizdavimo būdai ir techninės priemonės įvairios. Dauguma ekslibrisų per simbolius, ženklus, alegorijas, architektūros detales perteikia kūrinio personažą, asmenį kuriam dedikuotas knygos ženklas.

Susirašinėju su įvairių šalių ekslibrisų kolekcininkais iš Italijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Japonijos, Kinijos ir kitų šalių kolekcininkais. Mainu būdu keisdamasis ekslibrisais pildau savo kolekciją. Ypač glaudūs ryšiai buvo užsimezgę su vienu žymiausių Italijos kolekcininku Mario de Filippiu iš Italijos Arezo miesto, Enzo Pellai iš Milano, kuris rinko lituanistinę tematika sukurtus ekslibrisu.

Ilgainiui susiformavo mano kolekcija, kurios pagrindą sudaro Lietuvos dailininkų ir užsienio šalių kūrėjų sukurti knygos ženklai. Užsienio šalių dailininkų kūrybą galima suskirstyti į Europos valstybių ir Rytų šalių. Kolekcionuoju daugiausia originalus, kuriuos dailininkas būna pasirašęs ir pažymėjęs atitinkamomis žymėmis.

– Kur nors dalį jūsų kolekcijos galėtume pamatyti?
– Šiuo metu virtualioje erdvėje (internete) rengiamame kataloge „Pasaulio dailininkų ekslibrisai: Jono Nekrašiaus kolekcija“ pateikiami 850 autorių iš 45 pasaulio valstybių (išskyrus Lietuvos dailininkų)  sukurti knygos ženklai.

Šie ekslibrisai į kolekciją pateko įvairiais keliais, t. y. dovanojimo, pirkimo, mainų pagalba, būdu. Šiuos ekslibrisus sukūrė dailininkai iš Argentinos, Armėnijos, Australijos, Austrijos, Baltarusijos, Belgijos, Brazilijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Japonijos, JAV, Kanados, Kazachstano, Kinijos, Kolumbijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Meksikos, Norvegijos, Olandijos, Pietų Korėjos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Turkijos, Ukrainos, Urugvajaus, Vengrijos, Vokietijos ir kt. šalių.

Minėta mano kolekcija atspindi tik dalį aprašytos kolekcijos, kurią sudaro apie 4000 knygos ženklų. Šią kolekcijos dalį sukatalogavo ir suskaitmenino Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojos A. Kaktytė, V. Kovieraitė-Trumpė, talkino profesorius dailininkas V. Janulis, dailininkė L. Putramentienė-Braza ir kiti.

Suregistruotos ekslibrisų chronologinės ribos apima XX a. – XXI a. pradžią. Šiuos knygos ženklus dažniausiai sudaro savininko vardo ar pavardės inicialai. Daugiausia ekslibrisai sukurti linoraižinio ir medžio graviūros technika, taip pat oforto, litografijos, šilkografijos ir kitomis technikomis. Nedidelę dalį rinkinio sudaro kompiuterine technika sukurti ekslibrisai. Didžioji dalis kolekcijos knygos ženklų yra signuoti, pasirašyti juos sukūrusių autorių.

Didžiausią užsienio šalių dailininkų kolekcijos dalį sudaro 130 Japonijos dailininkų sukurti knygos ženklai. 1992 metais teko lankyti Japonijoje, kur Saporo mieste vyko XXIV FISAE kongresas. Užsimezgė pažintys ir ryšiai su Tekančios šalies dailininkais ir ekslibrisų kolekcininkais. Šie ryšiai nenutruko iki dabar, todėl ir didžiąją rinkinio dalį sudaro šios šalies dailininkų sukurti knygos ženklai.

1994 m. Italijoje įvyko XXV FISAE kongresas, kuriame taip pat teko dalyvauti. Jo metu užmezgiau ryšius su Europos šalių kolekcininkais ir dailininkais ir taip papildžiau savo kolekciją tų šalių autorių ekslibrisais.

Europai gausiausiai atstovauja Čekijos, Vokietijos, Italijos, Vengrijos, Lenkijos, Rusijos ir kitų šalių autorių sukurti ekslibrisai. 2018 m. Čekijos sostinėje Prahoje surengtas XXIX FISAE kongresas, kuriame atstovavau Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą (sutrumpintai – GBEF). Šiame kongrese GBEF buvo priimtas į FISAE narius. Mano pažinčių ratas dar prasiplėtė ir dabar susirašinėju su Čekijos, Baltarusijos, Italijos, Ukrainos ir kitų šalių dailininkais ir kolekcininkais.

Kataloge „Pasaulio dailininkų ekslibrisai“ pagal šalis atstovauja dailininkai iš Argentinos (8), Austrijos (15), Baltarusijos (7), Belgijos (18), Bulgarijos (7), Čekijos (74), Danijos (15), Didžiosios Britanijos (13), Estijos (29), Ispanijos (20), Italijos (61),  Japonijos (130), Kanados (6), Kinijos (6), Kroatijos (4), Latvijos (37), Lenkijos (46), Meksikos (7), Olandijos (12), Rumunijos (26), Rusijos (68), Slovėnijos (4), Suomijos (14), Švedijos (6), Šveicarijos (7), Ukrainos (45), Vengrijos (70), Vokietijai (74) dailininkai ir kt. Rinkinyje po viena, du ar tris autorius atstovauja Armėnijai (2), Australijai (1), Brazilijai (2), Graikijai (1), Izraeliui (1), JAV (2), buvusiai Jugoslavijai (2, iki 2011), Kazachstanui (3), Kolumbijas (3). Liuksemburgui (1), Norvegijai (1), Pietų Korėjai (1), Portugalijai (1), Prancūzijai (3), Slovakijai (2), Turkijai (1), Urugvajui (1) ir kitoms šalims.  Kita rinkinio, kurioje sukaupti daugiau kaip keturi tūkstančiai lietuvių dailininkų ekslibrisų ir lituanistinių knygos ženklų dar laukia savo eilės rengiant kitą mano kolekcijos katalogą.    

Bene vienintelis Lietuvoje kolekcionuoju miniatiūrinius ir superminiatiūrinius knygos nuosavybės ženklus. Jų turiu per 200 vnt. Tai reti, dažniausiai vienetiniai darbai, kurie skirti žymėti miniatiūrines knygeles.

Miniatiūrinis ekslibrisas – tai mažo arba labai mažo formato popieriaus lapelis su išspausdintu jame knygos savininko herbu, asmenvardžiu, monograma ar bibliotekos pavadinimu (neretai dar menišku piešiniu), klijuojamas miniatiūrinės knygelės virželio vidinėje pusėje arba priešlapyje. Atsižvelgiant į miniatiūrinių knygų formatą bei susiklosčiusias knygos ženklo kūrimo tradicijas, miniatiūrinio ekslibriso dydis neturėtų viršyti 25x25 mm arba – kai ilgiausia jo kraštinė nesiekia 25 mm.

Tokio dydžio ekslibrisai gerai matomi paprasta akimi ir tinka klijuoti į miniatiūrinę knygelę. 1997 m. birželio mėnesį Šiaulių dailės galerijoje surengiau parodą „Miniatiūrinė knyga ir ekslibrisas“ iš asmeninės kolekcijos. Joje buvo eksponuota per šimtas miniatiūrinių ekslibrisų, kuriuos įvairia grafikos technika sukūrė Lietuvos ir užsienio dailininkai.

Ekslibrisai padeda pažinti meno istoriją, kultūrą. Jie suteikia puikią galimybę pamatyti, kaip dinamiškai vystosi šios srities dailininkų kūrybinė vaizduotė, kurią įkūnija šiuolaikiška mintis ir virtuoziška technika. Štai tyrinėjant šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą pavyko aptikti ir indentifikuoti iki tol meno istorijoje nežinomų ekslibrisų, sukurtų Šiaulių medikams Laisvūnei Petkevičienei, Stasiui Petkevičiui (1940 – 1991), knygrišiui Stanislovui Sipkui ir kt.

Šiuolaikinis ekslibrisas daugeliu atveju yra praradęs pirmykštę paskirtį. Jis daugiau tampa kolekcijų, parodų, konkursų objektu.

Tačiau nepaisant to ir dabar, šiuolaikinės kompiuterizacijos epochoje, mažosios grafikos lakštelis – ekslibrisas priverčia žavėtis dailininko minties išraiška, išmone, kūryba, linija, siužetu. Manau, kaip nepraras savo paskirties ir vietos žmogaus gyvenime spausdinta knyga, taip ir išliks jos ženklas – ekslibrisas.

Baigti interviu norėčiau šiais dailininko V. Kisarausko žodžiais: „Plati kultūros upė suima į save įvairius šaltinius. Knygos ženklai, jų kūrimas, kolekcionavimas, studijavimas, parodos – vienas iš šaltinių, kurio skaidrus ir gaivus vanduo žmonėms suteikia ne tik malonumą, bet ir sveikatą, ir kažkokį ypatingą, retą gyvenimo vertingumo pajutimą, suvokimą, kad grožis, vertybė, prasmė gali būti ne tik dideliuose meno kūriniuose, bet ir mažame lapelyje, mažoje graviūroje.

Ekslibriso populiarumo esminė ypatybė – šio ženklo demokratiškumas. Mažas knygos ženklas nėra kokių nors išrinktųjų, specialistų privilegija. Jis priklauso visiems, ekslibrisais gali domėtis, juos rinkti, studijuoti moksleivis ir darbininkas, tarnautojas, jaunas ir senas, moteris ir vyras“ (Kisarauskas V. „Plati kultūros upė...“ Pakruojis – 400. Ekslibrisų parodos katalogas. Pakruojis).

2019 08 26 6

Vokiečių dailininkas Eduardas Albrechtas Hagenas. 1994. Medžio raižinys.
Iš Jono Nekrašiaus rinkinio

2019 08 26 7

Lietuvių dailininkas Marius Liugaila. 1994. Mišri technika.
Iš Jono Nekrašiaus rinkinio

2019 08 26 8

Nežinomas autorius. Exlibris tipografo Giani Carozzi.
Iš Jono Nekrašiaus rinkinio

Į viršų