facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Tarptautinis dailės ir muzikos festivalis „Šiaulių Monmartro Respublika“ tradiciškai užvaldo miestą rugpjūčio pradžioje. Šiemet jau 17 metai iš eilės į dailės festivalį, kuris vyksta miesto „Laiptų galerijoje“ atvyko 24 dailininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Olandijos, Ukrainos. Jų pažintis su Šiauliais šį kartą prasidėjo miesto Savivaldybėje, o per teatralizuotą festivalio atidarymą netrūko judesio, humoro, veiksmo bei muzikos.

Iš tiesų reikia stebėtis „Šiaulių Monmartro Respublikos“ festivalio sumanytojos –„Laiptų galerijos“ vadovės Janinos Ališauskienės ir jos bendraminčių – galerijos darbuotojų užsispyrimu bei energija, kad renginys „išgyventų“ tiek metų, kad juo patikėtų miesto visuomenė ir vadovai, kad kasmet nepritrūktų sumanymų, rastųsi vis daugiau partnerių, draugų ir gerbėjų. Reikėjo įveikti ne tik materialinius sunkumus, bet pirmiausia nugalėti skeptinį požiūrį: koks čia Monmartras Šiauliuose? Tačiau sumanymo idėja remiasi ne geografine nuoroda, o kūrybos laisve ir bendravimo dvasia, kuri tvyro Paryžiuje ant Monmartro kalvos – čia skamba muzika, dailininkai kuria betarpiškai stebimi žiūrovų. Tuo keliu eina ir Šiaulių Monmartras. Beje, Monmartro vardu pavadintas festivalis vyksta ne tik Šiauliuose, bet ir Vilniaus Užupyje, Kijeve, kituose pasaulio miestuose. Tad ilgainiui skeptikai aprimo ir 17-ąjį kartą vykstantis Šiaulių Monmartro festivalis šiemet įtrauktas į prestižinių miesto renginių programą. Per beveik du dešimtmečius festivalis įgijo aiškų formatą ir tikslinę auditoriją – jis orientuotas į abipusį menininkų ir visuomenės bendravimą, sujungiant dailę, muziką ir poeziją.

„Šiaulių Monmartro Respublikoje“ per visą jos gyvavimo istoriją dalyvavo 200 dailininkų, o kai kurie ir po kelis kartus tapo šios kelias dienas gyvuojančios meno valstybės piliečiais. Išsiplėtė ir „respublikos“ teritorija – ji jau keleri metai neapsiriboja „Laiptų galerijos“ erdvėmis ir greta esančiu Pelikso Bugailiškio sodu, kur įprastai dailininkai kuria stebimi lankytojų, o nusidriekė iki Joniškio ir Žagarės. Šiemet plenere menininkų sukurti darbai bus padovanoti Žagarės dvarui ir taps pretekstu čia formuoti nūdienio meno kolekciją. O paskutinę festivalio dieną Joniškio Raudonojoje sinagogoje bus atidaryta ir ilgesnį laiką veiks Lietuvos tapybos klasiko Augustino Savicko (1919–2012), kurio šimtosios metinės šiemet pažymimos valstybiniu mastu, kūrinių paroda iš kolekcininko Egidijaus Jokubausko rinkinio. Džiugu, kad Joniškio istorijos ir kultūros muziejus yra vienas iš patikimų festivalio partnerių: pernai miesto Baltojoje sinagogoje vyko Paryžiuje gyvenusio ir kūrusio lietuvių grafiko Žibunto Mikšio (1923–2013) ir jo gyvenimo draugės Miriam Meras kūrinių paroda, koncertavo Vilniaus kvartetas. Šiuo aspektu festivalio rengėjų indėlis į profesionaliosios kultūros sklaidą periferijoje yra neįkainojamas – atokesnių miestelių gyventojams dailė ir muzika atvyksta „tiesiog į namus“ ir suburia bendravimui su menu.

Kasmet vis įvairėjančią festivalio programą papildo įspūdinga muzikinė programa. Ištikimi „Šiaulių Monmartro Respublikos“ partneriai yra minėtas Vilniaus kvartetas, kuris šiemet dovanoja miestui dvi muzikines dovanas – koncertus-performansus „Parodos paveikslėliai“ (muzika Modesto Musorgskio pagal Viktoro Hartmano kūrybą) galerijoje ir „Menų pakylėti“ su soliste Asta Krikščiūnaite Šv. Jurgio bažnyčioje. Tačiau pagrindinis festivalio akcentas neabejotinai yra profesionalus vaizduojamasis menas. Šiemet viešo dailės plenero tema – „Mėlyna ir kitos dvi spalvos“. Tai neabejotina užuomina į prancūzišką dvasią, kurią nuo seno galerijoje „pasėjo“ minėtas Ž. Mikšys – „Laiptų galerija“ yra surengus keletą jo kūrybos parodų, sukaupusi rimtą menininko grafikos lakštų kolekciją.

Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ nuo pat įsikūrimo dienos kryptingai plėtoja klasikinio modernaus meno sklaidą. Čia ne kartą eksponuoti ir lietuvių tapybos klasikų (Leono Katino, 1907–1984; Algirdo Petrulio, 1915–2010), ir žymiausių nūdienos dailininkų (Šarūno Saukos, Stasio Eidrigevičiaus, Jūratės Mykolaitytės, Adomo Jacovskio, Rimo Zigmo Bičiūno bei daugelio kitų), ir išeivijos menininkų (Vytauto Kasiulio, Ž. Mikšio) kūriniai.

Tradiciškai į „Šiaulių Monmartro respublikos“ festivalio programą greta plenero įtraukiama paroda, kurioje kaskart pristatoma vieno ar kito iškilaus lietuvių menininko kūrybą. Šiemet pagrindinis renginio akcentas – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Dalios Kasčiūnaitės tapybos paroda. Tai neabejotinai išskirtinis įvykis, nes Šiauliuose dailininkė savo kūrinius rodo pirmą kartą (juolab kad menininkė mieliau renkasi darbą studijoje nei parodų rengimą).

Dalios Kasčiūnaitės paroda pavadinta „Juoda / balta“ savotiškai praplečia „Šiaulių Monmartro Respublikos“ plenero motto „Mėlyna ir kitos dvi spalvos“. Dailininkė yra viena žymiausių nūdienos abstrakčiosios tapybos kūrėjų, spalvų burtininkė ir virtuozė. 1972 m. baigusi studijas Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), jau po dešimtmečio (1983) surengė ekspoziciją tuometinėje Respublikinėje bibliotekoje Vilniuje, kuri tapo įvykiu Lietuvos meno pasaulyje – buvo viena pirmųjų sovietmečiu abstrakčiosios tapybos parodų. Ji ženklino naujos kartos priešstatą sovietmetyje suvaržytai individo laisvei, kurią ribojo ir reglamentuotos temos, ir figūrinio paveikslo prioritetas. Vidinės laisvės siekis, užgimęs gūdžiais sovietmečio laikais, D. Kasčiūnaitės kūryboje išliko iki šiol ir puikiai dera su „Šiaulių Monmartro Respublikos“ festivalio nuostatomis – laisva kūrybinė dvasia ir improvizacija (vernisažo metu prancūzišką festivalio dvasią itin sustiprino Rasos Rapalytės atliekamos Édith Piaf dainos, fortepijonu akompanavo Daumantas Slipkus). Parodoje „Laiptų galerijoje“ dailininkė eksponuoja naujausius pastarųjų metų paveikslus, tarp kurių ne tik abstrakčios kompozicijos, bet ir portretai bei drobės, kuriose autorė drąsiai pasitelkia žmogaus figūros motyvus. Tai byloja apie kūrėjos laisvę ir drąsą nuolat keistis, neatsisakant pamatinių dalykų – spalvos, potėpio, formos. Pastovi konstanta jos kūryboje yra tik viena – jausmų tikrumas.

Meistriškumo pamokoje, kurią D. Kasčiūnaitė vedė pirmąją plenero dieną, ji atskleidė ir savo kūrybos principus, ir įkvėpimo šaltinius, ir požiūrį į tapybos sampratą. Kolegos iš Ukrainos, Latvijos bei Olandijos su įdomumu vartė 2018 m. išleistą dailininkės monografiją „Ten“, kurioje galėjo įsitikinti, jog abstrakčioji autorės tapyba įvairuoja nuo emocionalaus pasaulio suvokimo iki tiksliai apgalvotų geometrinių spalvų sąskambių.

Daugelis „Šiaulių Monmartro respublikos“ festivalio dalyvių dailininkų su „Laiptų galerija“ yra susiję kūrybiniais ryšiais – surengę čia personalinių parodų arba dalyvavę bendruose galerijos projektuose. Nieko stebėtino, jog daugiausia tapytojų atvyko iš Vilniaus (Ričardas Bartkevičius, Ilona Daujotaitė-Janulienė, Živilė Jasutytė, Dalia Kasčiūnaitė, Lilija Puipienė, Giedrė Riškutė, Marius Strolia, Loreta ir Ričardas Zdanavičiai) arba yra šiauliečiai (Gražina Arlauskaitė-Vingrienė, Irena ir Vilius Šliuželiai, Vita Žabarauskaitė). Derėtų pažymėti, jog dauguma jų – brandūs menininkai, dėstantys įvairiose aukštosiose ar specializuotose meno mokyklose, surengę įsimintinų parodų, pelnę svarbių profesinių įvertinimų.

Šiaulių Monmartre visada laukiami menininkai iš kaimyninės Latvijos, kuriai šiemet atstovauja Aldis Kļaviņš, Inta Klāsone ir Solvita Spirģe-Sēne. Liepojos universiteto profesorė I. Klāsone „Šiaulių Monmartro respublikos“ festivalyje dalyvauja ne pirmą kartą, ji taip pat parodų, skirtų Latvijos nepriklausomybės dienai paminėti, bendraautorė. Latvijoje menininkė rengia vizualinio meno simpoziumą „Abstraktumas ir konkretumas vizualinio meno kompozicijoje“ (nuo 2007 m.), įtraukdama ne tik profesionalius menininkus, bet ir meno pedagogus, absolventus. Ji taip veda paskaitas užsienio aukštosiose mokyklose: Turkijos, Portugalijos, Rumunijos ir kitų šalių universitetuose. Ištikimas „Laiptų galerijos“ bičiulius Aldis Kļaviņš – puikiai šneka lietuviškai ir džiaugiasi bendradarbiavimu tarp kaimyninių šalių. Todėl „Šiaulių Monmartro Respublikos“ festivalyje dailininkas mielai dalyvauja kaskart, kai yra kviečiamas. A. Kļaviņš tapo portretus, peizažus, abstrakčias kompozicijas, kuria grafikos, dizaino ir teatro meno srityse.

Pirmą kartą Šiauliuose vieši olandų dailininkės Betty Dijk ir Marie-Louise Ewen. Betty Dijk studijavo kostiumo dizainą Tilburgo meno akademijoje ir ketvirtį amžiaus pati joje dėstė, o Marie-Louise Ewen yra Arendonko meno akademijos (Belgija) auklėtinė, kurios pagrindinė kūrybos sritis – portretas. Abi menininkės nemažai kūrybos laiko praleidžia meno rezidencijose ir džiaugėsi, jog atrado dar vieną – Šiaulių Monmartrą.

Šiųmetinis festivalio pasididžiavimas – dailininkas Matvei Vaisberg, atvykęs iš Ukrainos su kolegomis dailininku ir istoriku Oleg Prontenko bei menotyrininke Iryna Žmuliukina. Jų dalyvavimas festivalyje didelis Ričardo Jakučio – „Šiaulių Monmartro Respublikos“ „kultūros ministro“ nuopelnas. Kilęs iš žinomos Ukrainos menininkų šeimos Matvei Vaisberg šiandien gyvena tarp Kijevo ir Niujorko. 1985 m. jis baigė Ivano Fiodorovo grafikos institutą (Ukrainos grafikos akademija) nuo 1988-ųjų pradėjo dalyvauti parodose. Šiandien M. Vaisberg kuria tapybos ir grafikos srityse, iliustruoja ir projektuoja knygas (yra sukūręs iliustracijas Grigorijaus Kanovičiaus prozą), jo kūrinių yra įsigiję Kijevo, Vilniaus, Čikagos, Berlyno muziejai, privatūs kolekcininkai visame pasaulyje. Ypatingo susidomėjimo sulaukė M. Vaisberg kūrinių ciklas „Siena“, skirtas Kijevo Maidanui. Pirmosios „Sienos“ pristatymas vyko 2012 m. Ukrainos nacionaliniame dailės muziejuje, o šiemet šio kūrinio pristatymas vyks Niujorke, į kurį autorius išvyksta tiesiai iš Šiaulių.

Tradiciškai „Šiaulių Monmartro Respublikos“ tapybos pleneras vyksta atviroje, visuomenei prieinamoje erdvėje – greta „Laiptų galerijos“ esančiame P. Bugailiškio sode. Ir žiūrovų dėmesio menininkams niekada netrūksta. Deja, šiemet rugpjūčio lietus suginė tapytojus po svetingu Šiaulių dailės mokyklos stogu, tačiau miestiečiai ir čia užeina pasižiūrėti, kaip gimsta nauji darbai, kurie bus dovanoti formuojamai Žagarės dvaro rūmų kolekcijai. Festivalio organizatoriai pasirūpino drobėmis ir dažais, tad menininkams beliko imtis teptukų...

2019 08 09 15

Daugelis „Šiaulių Monmartro Respublikos“ festivalio dalyvių dailininkų su „Laiptų galerija“ yra susiję kūrybiniais ryšiais – surengę čia personalinių parodų arba dalyvavę bendruose galerijos projektuose.
Dariaus ANČEREVIČIAUS nuotr.

Į viršų