facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)

Šiauliuose buriavimu aktyviai domėjosi Tomas Lukoševičius. Virgilijus Baltrušaitis jį apibūdina kaip labai nagingą žmogų, kuris savo jėgas išbandė aviacijoje ir buriavime: „Apie Tomą Lukoševičių galima daug papasakoti, nes jo pomėgiai platesni, negu vien buriavimas. Jis savo rankomis yra pastatęs ne tik jachtą, bet ir du lėktuvus. Kuri stichija jam artimesnė, sunku pasakyti, bet kad tai – neeilinių gabumų ir nagingumo žmogus, žino dauguma Šiaulių buriuotojų ir aviacijos mėgėjų. 1983 m. birželio 5 d. T. Lukoševičius savo pasigamintą jachtą išbandė Rėkyvos ežere. Nors korpusas buvo neįprastai aukštas, jachta plaukė gerai. 1983 m. šią jachtą Tomas nusivežė į Kuršių marias ir ten sėkmingai buriavo“ (Baltrušaitis V. Prisiminimai apie buriavimą. Rankraštis. Autoriaus archyvas).

1983 m. liepos 17 d. įvyko miesto VIII vasaros spartakiados buriavimo varžybos. Jose „Teškių“ klasėje pirmąją vietą iškovojo Valerij Motornyj su jachta „Vėjelis“. Dar dalyvavo Vytautas Baltrušaitis (vairininkas) su T-2 „Rasa“, Juozas Sunkūrys (vairininkas) su T-2 „Rėkyva“, Tomas Lukoševičius su „Varsa“ ir kt.

Tų pačių metų rugpjūčio 1-8 dienomis Nidoje-Klaipėdoje surengtoje regatoje „Aplink Kuršių marias“ V klasėje nugalėjo „Vairas“ iš Šiaulių – kapitonas S. Blinstrubas (Lietuvos sporto žinynas. X tomas. 1981-1984, p. 66).

1984 m. birželio 11-17 dienomis Klaipėdoje įvyko Lietuvos buriavimo čempionatas. Jūrinių jachtų  II klasėje pirmąją vietą laimėjo jachtos „Nemunas“ įgula iš Kauno – kapitonas K. Šeštakauskas (3), antra liko „Rėja“ – iš Klaipėdos – kapitonas V. Šliogeris (8,7), trečia – jachta „Tauras“ iš Šiaulių – kapitonas S. Salinka (14,4).

Tų pačių metų rugpjūčio 15-22 dienomis Nidoje-Klaipėdoje surengtoje regatoje „Aplink Kuršių marias“ „Konrad-24“ klasėje nugalėjo „Viktorija“ – kapitonas L. Tamkvaitis (Vilnius), antra buvo jachta „Tauras-2“ iš Šiaulių – kapitonas R. Šabonas, trečia „Vilma“ – kapitonas Z. Kairys (Vilnius). „Konrad-25“ klasėje pirmąją vietą laimėjo „Ragutis“ iš Kauno – kap. V. Gilius, antri buvo – „Modeina“ – kap. J. Alionis (Jonava), trečias liko „Vairas“ iš Šiaulių – kapitonas S. Blinstrubas. Absoliučioje įskaitoje „Tauras-2“ iš Šiaulių (kapitonas R. Šabonas) liko trečiasi (Lietuvos sporto žinynas. X tomas. 1981-1984, p. 65, 66).

Buriuotojas Eugenijus Drazdauskas pasakoja: „Nuo jaunystės traukė vanduo, laivai, jachtos. Laisvalaikį praleisdavau prie Talkšos, Rėkyvos. Pamėgau buriavimą. 1985 m. rugpjūčio 4-11 dienomis kartu su broliu Aloyzu su jachta klasės „Konradas-24“  („Tauras II“) dalyvavome Kuršių marių regatoje (kapitonas Aloyzas Drazdauskas, vairininkas Eugenijus Drazdauskas). Dar plaukiojome su jachta „Tauras“ Rygos įlankoje, Nidoje, Platelių ežere, su jachta „Voren“ Rėkyvos  ežere“ (Drazdauskas Eugenijus. Prisiminimai. Rankraštis. Autoriaus archyvas).

Šiaulių mėsos kombinatas, Televizorių gamykla, „Vairas“, „Rūta“ ir kitos miesto įmonės bei gamyklos turėjo kreiserines jachtas, kurios bazavosi Klaipėdoje. 1985 m. Šiaulių buriuotojai sportininkai turėjo kuklų laivyną: 4 „Optimist“, 4 „Kadetus“ ir 2 „Finus“.

Buriuotojas ir treneris Aleksandras Ščepinas pasakoja: „Dirbau buriavimo treneriu Šiauliuose nuo 1985 m. rugsėjo 1 iki 1996 m. vasario 1 d. Pradėjęs dirbti Šiauliuose radau labai kuklų laivyną: 4 „Optimist“, 4 „Kadet“ ir 2 „Fin“. Pats jachtklubas buvo be prieplaukos, be tilto, pastatas apleistas,  gilioje remonto stadijoje. Viską atpirko ežeras, tinkantis buriavimui. Per dešimt metų turėjome 25 „Optimist“, 15 „Kadet“ ir 15 „Luč“ klasės jachtų. Buriavimo vystymuisi Šiauliuose labai padėjo tuometinis sporto draugijos „Žalgiris“ pirmininkas Teodoras Baškys ir jachtklubo direktorius Arvydas Aukščionis. Šiauliečiai Aidas Pocius, Artūras Slabys buvo Lietuvos buriuotojų rinktinės nariai“ (Ščepinas A. Prisiminimai. Rankraštis. Autoriaus archyvas).

1986 m. prie Rėkyvos ežero iškilęs Žalgirio draugijos miesto tarybos jachtklubas traukė ne vieną buriavimo mėgėją. Per 30 moksleivių, sporto mokyklos auklėtinių, mokėsi valdyti vėjo plaikstomas „Optimisto“, „Kadeto“, „Ok-dingo“ ir kitų klasių jachtų bures. Buriavimą buvo pamėgę „Nuklono“ gamyklos, „Tauro“ ir „Vairo“ sporto klubų, Mėsos kombinato atstovai.

Tų pačių metų gegužės mėnesį surengtose buriavimo sezono atidarymo varžybose atskirose jachtų klasėse nugalėtojais tapo S. Nigamedzianovas, D. Mickevičius, R. Krasuckis, A. Slabys ir A. Bučnys („Tauro“ sporto klubas (Dužinaitė N. Vėjas plaiksto bures. „Raudonoji vėliava“, 1986 gegužės 22, p. 3).

Nuo 1986 m. pabaigoje Rėkyvoje įsikūrusio jachtklubo direktorius tapo Arvydas Aukščionis. Pradėjęs dirbti ėmėsi tvarkyti jachtklubą, burti buriuotojus. Apie jachtklubą ir Šiaulių buriuotojus to meto spaudoje rašoma: „Jachtklubas tuo pačiu – Rėkyvos gyvenvietės dalis. Daugelis Kompleksinės vaikų-jaunimo sporto mokyklos buriavimo sekcijos nariai – Rėkyvos gyventojai. Jachtklubas čia pat, ir treneriui Aleksandrui Ščepinui ilgai agituoti vaikų nereikia. (...) Eilinės treniruotės metu Rėkyvoje prie pat kranto lėtai sukinėjosi mažyčiai „Optimisto“ klasės švertbotai, kiek toliau – „Kadetai“. Tai kiek didesnė, dvivietė sportinė jachta. Jachta – vėjo vaikas, ir todėl ramus ežero  paviršius reiškė tai, kad rimtos treniruotės šiandien nebus (...). Vėjas mažyčius švertbotus verčia ant šono ir įgulai tenka nemažai paprakaituoti balansuojant ant pavėjinio laivelio borto. Su irkline ar motorine valtimi viskas aišku – kur nori, ten ir plauki. Tiesa, net ir „nepasikaustęs“ jūriniuose dalykuose žmogus žino, kaip burinis laivas plaukia pavėjui. Mažyčiai švertbotai (kaip ir dideli buriniai laivai) sėkmingai plaukia ir šonu į vėją, ir netgi laviruodami prieš vėją. Tiksliau – nedideliu kampu į vėją. Zigzagais, bet vis dėlto norima kryptimi. Buriavimas turi savų privalumų ir prieš irklavimą, ir prieš motorinių valčių sportą lygiai taip pat, kaip kad turi ir savų trūkumų. Vienas iš privalumų – nėra variklio, nėra ir triukšmo, vibracijos, nepakartojamas veržlaus skrydžio jausmas. Jachtos, netgi sportinės klasės laivo, greitis nėra labai didelis – retai viršija dvidešimt-trisdešimt kilometrų per valandą. Tačiau ant vandens atsiranda jausmas, kad tuojau pat jachtos korpusas atsiplėš nuo vandens paviršiaus...“ (K. Oginskas. 1. Burės virš ežero. „Raudonoji vėliava“, 1987 liepos 17, p. 3).
Rėkyvos ežeras pagal sąlygas – vienas iš tinkamiausių vandens telkinių Lietuvoje. Čia buvo keli elingai. Vienas iš jų priklausė Lietuvos skęstančiųjų gelbėjimo draugijos Šiaulių skyriui. Jame buvo keli kateriai. Kitas priklausė Mėsos kombinatui. Mėsos kombinato elingas kiek labiau priminė jachtklubą. Čia buvo galima sutikti ir Inžinierių namų buriuotojus – kapitoną Virgį Baltrušaitį, Vygantą Ventą, Stasį Nemeikštį. Vyrai ruošė jachtą „Rasą“ kelionėms. Jie vos ne iš naujo perdarė jachtą. Skersai ir išilgai perplaukė Kauno marias, Platelių ežerą, keliavo Nemunu nuo Kauno link Klaipėdos. Apie penkiasdešimt miesto inžinierių su šeimomis šia jachta plaukiojo Platelių ežeru, Kauno mariomis.
Apie to meto buriavimo būklę Šiauliuose buvo rašoma: „Šiandien „iš senų laivų“ beliko „Optimistai“ ir „Kadetai“ – „vaikiškos“ klasės? Ir tie gerokai aplaužyti. Buriavimo veteranai jachtklubo ir nesiruošė šturmuoti. Kreiserines jachtas turi Mėsos kombinatas, Televizorių gamykla, „Vairas“, „Rūta“, tačiau jos bazuojasi Klaipėdoje (...). Miesto garbės niekas negina „Fino“ „470“, „Skrajojančio olando“, „Tornado“, „Solingų“ klasės laivais. Netgi daugiau – šių klasių laivų jachtklubas apskritai neturi...“ (K. Oginskas. 2. Burės virš ežero. „Raudonoji vėliava“, 1987 liepos 18, p. 3).
1986 m. liepos 26–rugpjūčio 3 dienomis šiauliečių jachta „Rasa“ plaukiojo Kauno mariomis, maršrutu Kauno jachtklubas-Rumšiškės-Darsūniškis-Verknės žiotys-Birštonas-Strėvos žiotys-Kauno jachtklubas. 1987 m. liepos 23-31 dienomis šiauliečiai buriuotojai su jachta „Rasa“ plaukė Nemunu maršrutu Kaunas-Kuršių marios-Nida-Klaipėda. Tų pačių metų rugpjūčio 14-23 dienomis plaukė Kuršių mariomis maršrutu Klaipėda-Dreverna-Kintai-Ventės ragas-Pakalnė-Karklė-Morskoje-Nida-Juodkrantė-Klaipėdos jachtklubas.

1987 m. Aidas Pocius tapo Lietuvos jaunių taurės buriavimo nugalėtoju, SSSR jaunių taurės II vietos laimėtoju („Luč“ klasė).  Artūras Slabys užėmė ketvirtąją vietą „Luč“ jachtų klasėje, rungtyniaudamas tarp stipriausių respublikos buriuotojų (treneris A. Ščepinas). „Optimisto“ ir „Kadetų“ klasėse pirmi buvo D. Mickevičius ir R. Krasuckis, 2-ąją vietą užėmė O. Rebrovas ir O. Širokobovas, treti buvo R. Ševčiukas ir S. Nigamedzianovas (K. Oginskas. Kaip tikroje jūroje. „Raudonoji vėliava“, 1987 spalio 16, p. 3).

Įvairiu metu Šiauliuose buriavimo treneriais dirbo Aleksandras Ščepinas (1985 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros instituto trenerių fakulteto buriavimo specializaciją), Sigitas Salinka, Dainius Lėščius ir kiti. Nuo 1988 m. buriavimo trenere Šiauliuose dirba Irena Žičkuvienė.

Buriuotoja ir buriavimo trenerė I. Žičkuvienė pasakoja: „1988 m. atvykau į Šiaulius ir pradėjau dirbti buriavimo trenere Rėkyvoje. Tais metais dirbome du treneriai: Aleksandras Ščepinas ir aš. Tuo metu buvo daug inventoriaus ir geras jachtklubas, turėjome treniruotėms katerius. Su A. Ščepinu dirbome brigadiniu metodu. Šiaulių buriuotojai Juodojoje jūroje, Anapoje, dalyvavo tarptautinėje regatoje, kur pasirodė sėkmingai. Šiauliečiai buriuotojai S. Nigamedzianovas iškovojo „Luč“ jachtų klasėje 2 vietą, R. Černiak – 3 vietą. Aš tuo metu dirbau su jaunaisiais buriuotojais“ (Žičkuvienė I. Pasakojimai apie buriavimą. Rankraštis. Autoriaus archyvas).

1988 m. birželio mėn. Rėkyvos ežere įvyko „Krištolo taurės“ buriavimo varžybos. Tai buvo sąjunginių varžybų respublikinis turas. Geriausiai iš šiauliečių pasirodė A. Pocius, plaukęs „Luč-o“ klasės laivu. Jis buvo pirmas ir laimėjo kelialapį vykti į Lipecką, kur vyko „Krištolo“ taurės finalas. „Kadetais“ lenktyniavusiųjų grupėje D. Mickevičius buvo antras, „Optimistu“ plaukęs G. Motiejūnas – trečias“ (A. Ščepinas. Buriuotojai lenktyniauja Rėkyvoje. „Raudonoji vėliava“, 1988 birželio 17, p. 4).

1989 m. liepos mėn. Rėkyvos ežere penkias dienas vyko respublikinės jaunių „Krištolo“ taurės buriavimo varžybos. Jose dalyvavo stipriausios jaunųjų buriuotojų įgulos iš Kauno, Klaipėdos, Nidos ir kitų miestų. Gana sėkmingai šiose varžybose rungtyniavo šiauliečiai. „Lučo“ klasės jachtomis 16-osios vidurinės mokyklos moksleivis A. Pocius tapo nugalėtoju. Lenktynėse burlentėmis politechnikumo atstovas V. Tiškus buvo antras, 4-osios devynmetės mokyklos moksleiviai D. Mickevičius ir A. Gudauskas („Kadetų“ klasė) pelnė trečiosios vietos apdovanojimus. 10-osios vidurinės mokyklos moksleivis S. Baltrušaitis („Optimisto“ klasė) buvo ketvirtas („Š. N.“ Inf. Mūsiškiai sėkmingai. „Šiaulių naujienos“, 1989 liepos 21).    

Tų pačių metų rugpjūčio 2-9 dienomis surengtoje Kuršių marių regatoje V klasėje nugalėjo „Zunda“ iš Šiaulių – kapitonas S. Vitkus (Lietuvos sporto žinynas. XII tomas. 1989-1992 m. Sudarė Algimantas Bertašius. Vilnius: KSIC, 2004, p. 56).   

Šiaulietis buriuotojas ir buriavimo treneris Petras Punys pasakoja: „Dalyvavau Kuršių marių regatose. 1989 m. su jachta „Vairas“ užėmėme trečiąją vietą. Vėliau su jachta „Zunda“ pirmojoje laivų klasėje taip pat užėmėme trečiąją vietą. Su jachta „Zunda“ IV pasaulio lietuvių žaidynėse užėmėme šeštąją vietą. V pasaulio lietuvių žaidynėse užėmėme trečiąją vietą. Esu laimėjęs trečiąją vietą „470“ klasės jachtomis atvirose Kauno miesto pirmenybėse. Daugelio klasių jachtų Šiaulių miesto čempionas arba prizininkas. 1994 m. neakivaizdiniu būdu baigiau Lietuvos valstybinį Kūno kultūros institutą ir buvau pirmas Šiauliuose su buriavimo specializacija“ (P. Punys. Prisiminimai. Rankraštis. Autoriaus archyvas).

Rėkyvos ežere nuo 1962 m. rengiamose miesto ir respublikos buriavimo pirmenybės, regatose aktyviai dalyvavo šiauliečiai buriuotojai V. Baltrušaitis, K. Juškevičius, V. Kšanys, V. Kaziliūnas, A. Kazlauskas, A. Marcinkus, A. Ruzgys, S. Salinka, S. Mockevičius ir kt. Vėliau jų gretas papildė jaunieji Šiaulių buriuotojai, miesto ir respublikos buriavimo pirmenybių bei regatų nugalėtojai ir prizininkai S. Nigamedzianovas, S. Baltrušaitis, R. Černiakas, V. Kondrotas, K. Mataitis, I. Eidukas, R. Bugailiškis, M. Mažeikis, E. Navickas, A. Pocius, D. Bagučianskas, L. Bernotas ir kt.    

(Bus tęsinys)

2019 06 29 8

Šiaulių buriuotojai apie 1977 m. Kairėje pirmas – S. Salinka. Iš J. Nekrašiaus archyvo

Į viršų