facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiaulių universiteto profesoriaus, dailininko, tapytojo A. Visockio pavardė yra žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Šis Šiaulių menininkas garsėja ne tik kaip vienas geriausių Lietuvos menininkų, išmanančių kompozicijos dalykus, bet ir kaip talentingas akvarelistas.

Anot A. Visockio, jo kūryboje gali būti tiek tradicinės, tiek modernios formos, todėl mene turi būti ir tolerancija, ir formų bei sprendimų įvairovė. Šiaulietis menininkas teigė, jog kiekvienas menininkas net ir po mirties yra vis dar gyvas. Taip yra todėl, kad menininkai niekada nemiršta, nes jų darbai ir dvasia vis dar lieka.

Išsamiau apie kūrybą bei dalyvavimą įvairiose parodose papasakojo pats menininkas A. Visockis, o jį papildė žmona – Šiaulių universiteto docentė, keramikė, dailininkė Aldona Visockienė.

Akvarelėse –  išpuoselėta taškučių technika
A. Visockio pagrindinė kūrybos sritis – akvarelė. Profesorius tapo aliejumi, kuria filosofines-simbolines akvareles puantilistine technika. Teminis diapazonas – peizažai, natiurmortai, portretai, teminės kompozicijos.

Nuo 1968 m. dalyvauja miesto, respublikos parodose ir Baltijos šalių akvarelės trienalėse. Jis daugelio parodų užsienyje (Rusijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, JAV, Belgijoje, Benine ir t. t.) dalyvis. Yra surengęs ne vieną personalinę parodą, iš jų vieną – Prancūzijoje, tris – Olandijoje, dvi – Belgijoje. Nuo 1974 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Kartu su žmona A. Visockiene yra sukūręs keramikos pano interjeruose.

A. Visockio paveiksluose ryškėja sudėtingas santykis tarp žmogaus ir jo pertvarkomo pasaulio. Paprastas motyvas ar detalė dažnai įgyja simbolio prasmę, tartum užkoduoja potekstę. Jis akvarelinėje kūryboje pasirėmė ir savaip išvystė neoimpresionistų išpuoselėtą smulkių potėpių ir net taškučių techniką, leidžiančią perteikti itin jautrius nuotaikos niuansus. Neretai realus vaizdas susipina su vizija, tampa paslaptingas ir fantastiškas.

A. Visockio kūriniai pasižymi santūrumu, susikaupimu, jie kviečia žiūrovą įsijausti į paprastus, kasdieniškus daiktus ir reiškinius, jų grožį ir nekasdieniškumą. Jo tapyba, neišsiskirianti puošnumu bei efektais, greičiau netgi kukli, yra patraukli tuo, kad kviečia žiūrovą pagalvoti, pamąstyti, drauge su dailininku išgyventi tą ar kitą realiją.

Apie Šabakštyną, kur visi kaip vienas kumštis
Menininko viena pirmųjų personalinių parodų vyko, kai jam buvo 40 m. Paroda surengta daugumai Šiaulių menininkų pažįstamoje vietoje – ant Šabakštyno stogo.

„Esu vienas seniausių Šabakštyno gyventojų. Šabakštyno kompaniją sudarė Donatas Lukoševičius, Tomas Rimantas Buivydas, Algimantas Vitolis Trušys, Aloyzas Toleikis. Pamenu, jog būdavo rengiami įvairūs performansai, teatro pasirodymai, parodos. Eduardas Juknevičius viską labai aktyviai organizuodavo. Taip pat dar vykdavo poezijos skaitymai, pristatydavome vaizduojamąją  dailę.

Mūsų šią kompaniją vadinu aukso amžiumi, nes buvo visų bendras siekis, susitikimai, šventės. Buvo bendraminčių, kurie ir pasiginčydavo, ir susipykdavo, ir susitaikydavo, bet visi buvo kaip vienas kumštis, nes darėme labai puikius dalykus. Visus šiuos žmones gerbiu ir prisimenu.

Aš jauniems menininkams palinkėčiau, kad vienas kitam jaustų meilę, turėtų savo požiūrį bei matytų vienas kito kūrybą. Juk ir Gerardas Bagdonavičius džiaugėsi savo mokiniais labiau nei savimi. Mene turi būti meilės vėliava, jungtis, nes destrukcijų pasaulyje yra ir taip daug prikurta“, – teigė  šiaulietis menininkas.

Jo žmona A. Visockienė papasakojo apie vieno iš geriausių skulptorių D. Lukoševičiaus, kurio jau nebėra tarp mūsų, kilmę: jis buvo Giedraičių palikuonis, grafų kilmės. Varniuose, dabartiniame Žemaičių vyskupystės muziejuje buvo ir kunigų seminarija, ir kalėjimas, ir muziejus, ir mokykla, kurioje šiek tiek mokėsi ir pati A. Visockienė. Ji ten D. Lukoševičių pirmą kartą ir pamačiusi.

Dar A. Visockienė pamena, kaip tarybiniais laikais jos vyras buvo gavęs100 rublių tarptautinę premiją. Už šiuos pinigus nupirko 4 butelius šampano, kuriuo pavaišino visus draugus, naktį parvažiavo paskutiniu traukiniu ir paliko... už 150 rublių turgelyje pirktą skėtį. O pats šiaulietis menininkas A. Visockis juokaudamas ir sako, kad tegul žmona džiaugiasi, jog iš viso grįžo namo, nes buvo tokių, kurie ir kelias paras negrįžo.

Suaugusiųjų dailės studijoje „Paletė“ siekiama rezultato
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos erdvėje yra įsikūrusi suaugusiųjų dailės studija „Paletė“. Jos nariai yra brandaus amžiaus miestiečiai, kurie mokosi tapymo, piešimo, kompozicijos pagrindų perimdami žinomų dailininkų A. ir A. Visockių patirtį. Vaizduojamuoju menu besidomintiems žmonėms tai ne tik laisvalaikio užsiėmimas, bet ir saviraiškos priemonė, tobulėjimas ir bendravimas su bendraminčiais.

A. Visockienė pasakojo, jog kai nebereikėjo eiti į darbą, tiesiog susirado mielų pažįstamų, pagyvenusių žmonių, kurie panoro piešti ar lipdyti. Viskas ir prasidėjo nuo molio. Iš pat pradžių visi susitikimai vykdavo Žaliūkių malūnininko sodyboje. Ten nusiveždavo molio, nedidelių degimo krosnelių, tačiau iš ten teko išsikraustyti. Po to suaugusiųjų dailės studijos „Paletė“ susitikimai vykdavo Šiaulių universiteto Dailės galerijoje – ten šeštadieniais būdavo labai tyku, lankytojų nebūdavo, todėl jau nuo 9 val. ir piešdavo, tačiau ir iš ten turėjo išeiti. O dabar dailės studija įsikūrė bibliotekos erdvėje.

 A. Visockis teigė, jog ši veikla gimė iš savanorystės. Lankytojai keičiasi, bet pagrindas lieka, todėl prieš 5 m. ir pradėjo darbuotis. „Vėliau išdrįsome parašyti projektų. Nors žadėjome sumažinti savo veiklą, bet miesto Savivaldybė patvirtino tuos projektus. Tai reiškia, kad miestas pamato, remia mus, galime šią iniciatyvą vystyti toliau. Taip atsirado ir kažkokia motyvacija. Tuo labiau kad yra visuomenės interesas. Pasirodo, kad Trečiojo amžiaus universitete, kuriame skaitome paskaitas, yra labai daug norinčių dalyvauti laboratoriniuose darbuose – tapyboje, kompozicijoje, piešime, kūryboje, plenere. Todėl to ir ėmėmės, o dabar visų norinčiųjų nebegalime priimti.

Šiuo metu yra 12 narių, galėtų būti ir daugiau, bet pagal specifiką to negalime padaryti, nes tai yra individualus darbas, siekiame rezultato. Vos telpame ir bibliotekos erdvėje, nes turi būti pastatytas molbertas, vieta pasidėti dažams, žmogui reikia juk taip pat atsisėsti.

Mūsų susitikimai nėra tik frontalus paskaitų skaitymas, kur būna 50 ar 100 žmonių, mes norime pasiekti rezultatą, su kiekvienu kalbėtis, todėl 12 narių yra maksimalus skaičius. „Paletės“ nariai kuria ir natiurmortus, ir portretus, ir įvairias kompozicijas. Įvyksta ne tik įvairūs fantazijos momentai, bet ir technikos pasikeitimai: nuo akrilo iki aliejinės tapybos, akvarelės, sangino, pieštuko ar įvairių modernių išraiškų. Visada stengiamės surengti parodas visuomenei. Susirenka kvalifikuoti žmonės tokie, kaip menotyrininkė Michalina Adomavičienė, profesorius Vytenis Rimkus“, – pasakojo A. Visockis.

Ypatingas santykis tarp įvairių šalių žmonių
Šiaulietis menininkas A. Visockis pasakojo, jog 2018 m. dalyvavo 12 parodų, kurios visos buvo konkursinės: Kauno „Girstučio“ kultūros ir sporto centre organizuojamoje akvarelės parodoje „Be grimo“, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje menininkų grupės „Individualistai“ organizuotoje tapybos darbų parodoje, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti, Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus paveikslų galerijos tarptautinėje akvarelės bienalėje, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje suorganizuotoje parodoje, skirtoje Tėvo Stanislovo 100-osioms gimimo metinėms. Taip pat dalyvavo Šiaulių miesto 57-ojoje Šiaulių menininkų parodoje, Klaipėdos akvarelininkų parodoje „Vandens kelias“, Šaukėnų plenere ir parodoje, Karlskrone (Švedija), Unesco dešimtmečio proga vykusioje parodoje.

„Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje menininkų grupės „Individualistai“ tapybos darbų parodoje, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti, dalyvavo ir šiauliečiai Arūnas Vasiliauskas, aš, Vitolio Trušio darbai, Vidmantas Zarėka, Voldemaras Barakauskas.

Šioje parodoje buvo mano darbas „Naktis“. Tai buvo lyg dvigubas matymas, lyg sapno aliuzija, lyg partizano miškas. Tai yra tam tikri paradoksalūs kompoziciniai dalykai.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus paveikslų galerijoje vykusi tarptautinė akvarelės bienalė turi labai ilgas tradicijas, dalyvauja net 12 pasaulio šalių. Praėjusiais metais vyko bienalė, kurios tradicija prasidėjo Latvijoje, jungianti visas Baltijos šalis. Vėliau šią iniciatyvą perėmė Kaunas, o aš visada dalyvauju šiose konkursinėse parodose. Ten susirenka nuostabūs žmonės, galima įgyti nuostabių patyrimų. Puiku yra ne tai, kad padarai darbą ir tave priima, bet kaip „fainiai“ yra santykis ne tik tarp darbų ir kūrybos, bet santykis tarp skirtingų šalių žmonių, kai yra skirtingas kiekvieno matymas. Taip gyvenimas papildomas labai įdomiomis patirtimis bei kūryba. Švedijoje Unesco dešimtmečio proga vykusioje parodoje mus labai gražiai priėmė.

O grįžę iš Švedijos, surengėme mano, mano žmonos ir dukters parodą mano gimtinėje – Džiuikiuose. Eksponavome vienus geriausių savo darbų. Netikėjau, kad čia gali būti surengta tokia puiki paroda, net su šiuolaikine muzika, su choru. Ten pat buvo surengta ir mano viešoji paskaita jauniesiems menininkams“, – pasakojo A. Visockis.

Visi menininkai yra nesustabdomi
2019 m. šiaulietis menininkas dalyvavo jau trijose parodose. Neseniai grįžo iš Italijos, Fabriano miesto, kuriame vyko pasaulinė akvarelės paroda. Joje dalyvavo 76 šalys, iš viso susirinko 2500 dalyvių.

„Iš Italijos į Lietuvą siuntėme katalogus, sumokėjome nemažus pinigus, bet iki šiol dar jų negavome. Tačiau vis tiek tai buvo vertinga patirtis. Dalyvavo tokios šalys, kaip JAV, Australija, Šri Lanka, Indija, Pakistanas, Rusija, visa Europa. Aš jau 4 metus čia dalyvauju, o kiti lietuviai dalyvauja banguojančiai, vienais metais – daugiau, kitais – mažiau.

Pristatėme po vieną darbą. Būdamas Stokholme pamačiau nuskendusį laivą ir pagal tą laivą improvizavau vikingų istoriją. Ir švedams tai labai patiko, nuskendusį laivą eksponavau su visokiomis chimeromis, išlindusiais  giluminiais dalykais.

Buvo net viena menininkė, kuri į šią parodą važiavo savo automobiliu, net būdama po operacijos. Tai įrodo, jog menininkai yra nesustabdomi. Jei jį stabdysi, jis vis tiek eis“, – teigė šiaulietis menininkas.

A. Visockienė teigė, jog šioje parodoje matyti, kad kiekviena šalis turi savo kažkokį charakterį, savo atlikimo metodiką. Pavyzdžiui, amerikiečiai yra labai detalūs, jų darbuose būdingi labai aštrūs spalviniai niuansai. Tai yra hiperrealistiniai darbai, kurie atrodo lyg nuotraukos.

O šiauliečiui menininkui labiausiai įsiminė jo geras draugas Lars Lerin iš Švedijos, kuris yra vienas iš garsiausių pasaulio akvarelistų. Jis sugeba surasti bet kokio motyvo prasmę ir esmę, todėl jis labai gerai valdo akvarelę.

2019 06 21 18

75-ąjį jubiliejų šventęs šiaulietis menininkas A. Visockis miestui ir jo žmonėms dovanojo rinktinę savo ir kolegos, sielai artimo bičiulio iš Latvijos Janio Spalvinš akvarelių parodą „Akvarelės šviesa“.
A. STAPONKAUS nuotr.

2019 06 21 17

Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos erdvėje buvo suorganizuota 4-oji suaugusiųjų dailės studijos „Paletė“ paroda.
A. STAPONKAUS nuotr.

Į viršų