(Tęsinys)

K. Juškevičius drauge su televizorių gamyklos atstovu S. Salinka Kuršių mariose startavo „Skrajojančio olando“ klasėje, surinko 2262 taškus ir praleidę į priekį kaunietį buriuotoją R. Būdvytį (3165) iškovojo sidabro medalius, trečias buvo A. Šablinskas iš Platelių (1734 taškai). Trečiasis užplaukimas šiauliečiams buvo sunkiausias – lūžo vairas ir buriuotojai negalėjo baigti nuotolio. Respublikos čempionais tapo R. Būdvytis ir J. Kaminskas. „Fin“ klasės laivais Šiauliams atstovavo jaunimas. Rėkyvos elektrinės darbuotojas A. Marcinkus jaunimo grupėje buvo pirmas, o bendroje įskaitoje jam atiteko 13-oji vieta. Šioje klasėje nugalėjo kaunietis R. Voverys.

Bendrakomandinėje įskaitoje nugalėjo Kauno buriuotojai. Šiauliečiai, kuriems truko laivų, turėjo tenkintis ketvirtąja vieta (Sankauskas V. Kolekcija gausėja. „Raudonoji vėliava“, 1966 rugpjūčio 28, p. 4; Lietuvos sporto žinynas. 1965-1968. VI tomas. Sudarė Algimantas Bertašius. Vilnius: LSIC, 2001, p. 53).     

V. Kaziūnas prisimena to meto šiauliečių buriuotojų startus: „1966 metais penktosiose miesto pirmenybėse „Fin“ klasėje varžėsi 8 įgulos, suskirstytos į du pusfinalius. Pusfinaliuose gerai pasirodė K. Juškevičius, S. Salinka, A. Kazlauskas, A. Marcinkus. Pirmąją vietą laimėjo K. Juškevičius, antras buvo A. Kazlauskas, trečias liko A. Marcinkus.

1966 m. rugpjūčio mėn. vyko respublikinės buriavimo pirmenybės Nidoje, Kuršių mariose. Iš šiauliečių geriausiai sekėsi K. Juškevičiui ir V. Kaziūnui, „FD“ klasėje užėmusiems antrąją vietą“ (Kaziūnas V. Prisiminimai apie buriavimą. Rankraštis. Autoriaus archyvas)
Nuo 1964 m. buriuojantis šiaulietis S. Salinka prisimena: „Pirmosios rimtos man varžybos po kelerių metų buvo Trakuose „Fin“ klasės taurė. Geros vietos tada neužėmiau, bet patyrimo pasisėmiau daug. Ten susirinkdavo iš visos Lietuvos patys stipriausi ir su pakankamai geru inventoriumi. Sėkmė buriavime labai daug priklausė nuo gero inventoriaus ir likusi dalis nuo tavo sugebėjimų, ir žinoma, truputį nuo sugebėjimo surasti kur geriausiai papūs vėjas. Inventorius buvo pakankamai brangus ir niekas nenorėjo leisti pinigų nors ir valdiškų.

Pirmą medalį gavau buriuodamas komandoje su K. Juškevičiumi „Skrajojančio olando“ klasėje respublikinėse pirmenybėse, kurios vyko Kuršių mariose. Tada džiaugsmo buvo per akis. Toliau buvo visko. Sunkiausias darbas buvo ruošti laivus krante. Jie ėjo senyn, o naujų tikėtis buvo nerealu. Sporto komitetas tam skirdavo labai nedaug lėšų, nes tai buvo ne masinė sporto šaka. Prisidėdavo tik tada, kai tikėdavosi, kad iškovosime taškus miestui.    

1966 m. K. Juškevičiui išvykus iš Šiaulių dirbti į Vilnių, buriavimas mieste nesustojo. Atsirado entuziastų Mėsos kombinate. Tai buvo Vytautas Baltrušaitis, kuris sugebėjo rasti lėšų naujiems laivams. Taip Rėkyvoje atsirado du B klasės katamaranai, du M klasės švertbotai ir „Fin'as“. Rimtų buriuotojų jie neturėjo, tad su jų laivais buriuodavo tie, kurie galėjo duoti miestui įskaitinius taškus. Toks pastovus vairininkas buvo Aurimas Ruzgys. Aurimas komandą rinkdavosi pats. Beveik visuomet ten buvo garantuota vieta ir man, nes reikėjo ne tik buriuoti, bet ir remontuoti laivus. Man tai sekėsi visai neblogai, tad niekas neprieštaraudavo dėl mano įtraukimo į komandą“ (Salinka S. Prisiminimai apie buriavimą. Rankraštis. Autoriaus archyvas).     

Daugkartinis miesto buriavimo čempionas, respublikos pirmenybių prizininkas K. Juškevičius buvo ne tik puikus buriuotojas, bet ir fotomėgėjas, Šiaulių fotoklubo narys, su savo darbais dalyvavo įvairiose parodose. 1965 m. liepos mėn. Šiauliuose buvo surengta pirmoji medikų fotoparoda. Joje savo darbus eksponavo ir K. Juškevičius. Jis savo nuotraukose užfiksavo burinius laivus, vandenį, saulę. Iš jų išsiskyrė nuotrauką „Be vėjo“, perteikiantį buriavimo kasdienybę (Černauskas V. Pirmoji medikų foto paroda. „Raudonoji vėliava“, 1965 liepos 23, p. 1). 1966 m. Šiaulių fotoklubo surengtoje pirmojoje parodoje K. Juškevičius pateikė savo nuotraukas „Nemunas“, „Operacija“, „Sirgaliai“, „Spinduliai“, „Startas“, „Štilius“, kuriose nemažai vaizdų susijusių su buriavimu. Jo fotografijas spausdino ir tuometinis miesto laikraštis „Raudonoji vėliava“.    

Petras Punys pasakojo: „Buriuoti pradėjau apie 1967 metus. Tai buvo laukimas Rėkyvoje prie tilto, kur švartuodavosi jachtos. Reikėdavo laukti, kol už palaikymą, kad jachtos nesitrankytų į tiltą, senesni buriuotojai duodavo kelis šimtus metrų paplaukti. Po to su kaimynu pasiremontavau „Fin“ klasės seną jachtą ir jau savarankiškai plaukiodavau. Trenerių nebuvo, patardavo seni buriuotojai S. Salinka ir A. Ruzgys. Buriuodavau nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro. Atsiradus vaikiškiems laivams „Optimist“, „Kadet“ pradėjome dalyvauti respublikinėse varžybose. Pirmieji dalyvavę „Optimist“ klasės jachta iš Šiaulių buvo V. Večajevas ir V. Vitkauskas. Jie dalyvavo 1969 metais Kaune vykusiose buriuotojų varžybose. Apie 1970-1971 metus Plateliuose jau dalyvavo dvi „Kadet“ ir „Optimist“ klasės jachtos. Dalyvavo V. Večajevas, S. Večejavas, P. Punys, Ž. Janutis ir V. Vitkauskas. Didesnių laimėjimų tuo metu nepasiekta, nes šiauliečiai savo turimais laivai ir jų įranga atsiliko nuo kitų miestų 5-10 metų.

Apytiksliai tuo metu buriuotojas S. Salinka man atidavė savo „Fin“ klasės laivą. Be „Fin“, dar buriavau „Skrajojančiu olandu“, „470“, „Laser“ kreiserinėmis jachtomis“ (Punys P. Prisiminimai apie buriavimą. Rankraštis. Autoriaus archyvas).

Šiaulietis buriuotojas Virgilijus Baltrušaitis apie savo kelią į buriavimą pasakojo: „Betarpiška pažintis su burėmis prasidėjo 1968 m. liepos 6 d. kai aš kartu su dėdėmis Vytautu Baltrušaičiu, jo broliu Edvardu Baltrušaičiu ant irklinės medinės valties iškėlėme burę. Vytautas padarė stiebą, kurio aukštis – 5,40 m, pasiuvo burę, pagamino blokelius ir kt. Aš prie valties dugno pritaisiau atlenkiamą metalinį švertą. Tais pačiais metais liepos 20 d. sėkmingai išbandėme burinį laivą. Žinoma, jis turėjo trūkumų jame buvo mažai vietos, gerai plaukė tik pilnais kursais“ (Baltrušaitis V. Prisiminimai. Rankraštis. Autoriaus archyvas).

Siekiant vystyti buriavimą Šiauliuose, miesto vykdomojo komiteto 1968 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 416 Rėkyvos VRE jachtklubo ir elingo statybai Poilsio g. 14 buvo skirtas 2000 kv. m žemės sklypas.

Prie Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ veikė Šiaulių jachtklubas, kurio tikslas buvo propaguoti ir populiarinti buriavimo ir bujerių sportą Šiauliuose, suvienyti buriavimo sekcijos narius, ruošti buriuotojus, organizuoti varžybas ir kt.

1969 m. liepos 31 – rugpjūčio 3 dienomis surengtose respublikinėse varžybose neolimpinės klasės jachtomis Šiaulių buriuotojai laimėjo trečiąją vietą, surinkę 185,5 taško. Pirmi buvo Kauno buriuotojai (175,5), antri – Platelių buriuotojai (113,6) (Lietuvos sporto žinynas. 1969-1972. VII tomas. Sudarė Algimantas Bertašius. Vilnius: LSIC, 2002, p. 52).

Šiaulių buriuotojams mėgėjams entuziazmo ir darbštumo savo pomėgiui netruko, nors tekdavo susidurti su medžiagų, inventoriaus ir lėšų stygiumi. Tai matyti ir iš buriuotojo mėgėjo Valerijus Motornyj pasakojimo: „Savo pirmąją jachtelę pradėjau statyti... savo bute. Tuo laiku gyvenau Vilniaus g. 146-Komunarų (dabar Varpo) g. 22 namo II aukšte. Jachtelės karkasui naudojau aliuminio vamzdžius nuo „ležako“ (sudedamosios lovos), sujungimams medžioklinio šautuvo gilzes, korpusas iš cinkuotos skardos.

Kai eidavau miegoti, jachtelę pastatydavau prie sienos – lovą į vidurį, kai dirbu – atvirkščiai. Kiemo gyventojai nustebę žiūrėjo, kaip iš antro aukšto leidome užbaigtą jachtelę. Ja plaukiojau Rėkyvos ežere, Bačiūnų paplūdimyje (tuo laiku, apie 1970 m., vadindavo „kareivių maudyklėmis“, nes čia iš Zoknių aerodromo atvesdavo kareivėlius maudytis. Pakrantėje pasistačiau palapinę ir su šeima plaukiojau, žvejojau“ (Motornyj V. Prisiminimai. Rankraštis. Autoriaus archyvas).

1970 m. gegužės mėn. Šiaulių mėsos kombinate dirbantys buriavimo entuziastai R. Austrevičius, E. Baltrušaitis, Vytautas Baltrušaitis, S. Lukoševičius ir kt. įsteigė pirmąją mieste įmonės buriavimo sekciją. Mėsos kombinato įmonės profsąjungos komitetas ir administracija Leningrade nupirko 4 naujus laivus: dvi M klasės jachtas ir du katamaranus. Pastarieji Rėkyvos ežere iki šiol dar nebuvo matyti. Savaitę plušėję, kombinato buriuotojai surinko pirmuosius gautus laivus ir išbandė juos Rėkyvos ežere (L. Vitkus. Pirmoji mieste. „Raudonoji vėliava“, 1970 gegužės 15, p. 4).

Buriuotojas Virgilijus Baltrušaitis prisiminimuose rašo: „Buriavimo etapas prasidėjo, kai Vytautas Baltrušaitis susipažino su Šiaulių pedagoginio instituto dėstytoju, buriuotoju Aurimu Ruzgiu. Apie 1970 m. Vytautą ir mane nusivedė prie pastato be stogo (dabartinės „Žvejų užeigos“). Ten gulėjo apversta didelė valtis, kaip vėliau paaiškėjo M klasės medinis švertbotas. Nors atrodė nekaip, dideli plyšiai tarp lentelių, vietomis papuvę, aš apsidžiaugiau, nes burės ir medinis stiebas su trosais atrodė gerai. Su korpusu teko pavargti. Pasirodo, jachta ilgą laiką nebuvo naudojama, perdžiūvo ir atsirado plyšiai. Į juos prikišome pieštuko storio lininių virvių, o kai vieną sezoną įleidome laivą į vandenį, jis taip išbrinko, kad vietomis net sutraukė ąžuolinius špangautus“ (Baltrušaitis V. Prisiminimai. Rankraštis. Autoriaus archyvas).

Buriuotojas P. Sadauskas prisimena: „Apie 1970 metus buvo nupirkta naujo tipo M klasės jachta labai panaši į „Skrajojantį olandą“, su kuria buvo užimta pirmoji vieta ir laimėti aukso medaliai respublikinėse buriavimo pirmenybėse. Dalyvavo L. Lesinskas (jachtos vairininko ir antro įgulos nario neprisimenu – jie buvo iš Pedagoginio instituto). Dar buriuodavo J. Strižinas su sūnumi V. Strižinu. K. Juškevičius su V. Kaziūnu nuolat užimdavo respublikinėse varžybose antrąsias vietas ir gaudavo sidabro medalius. „Fin“ klasėje šiaulietis V. Kšanys vieną kartą iškovojo bronzos medalį“ (Sadauskas P. Prisiminimai. Rankraštis. Autoriaus archyvas).

1970 m. be mėsos kombinato, buriavimo sekcijos Šiauliuose įsikūrė televizorių gamykloje „Tauras“, dviračių gamykloje „Vairas“, Pedagoginiame institute.

1970 m. liepos 8–12 dienomis Elektrėnuose Lietuvos čempionate neolimpinės klasės jachtomis M pirmąją vietą laimėjo šiaulietis buriuotojas A. Ruzgys. Katamaranų klasėje nugalėjo A. Dagilis iš Kauno (8,7), antras buvo šiaulietis A. Ruzgys (17,4), trečias taip pat šiaulietis A. Kšanys (23,1).
Tų pačių metų rugpjūčio 8–16 dienomis Nidoje įvykusiame Lietuvos čempionate olimpinės klasės jachtomis Šiaulių buriuotojai užėmė trečiąją vietą (9 taškai), pirmi – Kaunas (69), antri Vilnius – (16) [Lietuvos sporto žinynas. VII tomas. 1969-1972. Sudarė A. Bertašius,  p. 52].

(Bus tęsinys)

2019 06 07 15

Nida. Buriuoja K. Juškevičius ir V. Kaziūnas su „Skrajojančiu olandu“. Apie 1965 m. Iš K. Juškevičiaus rinkinio.

2019 06 07 16

„Emke“ Rėkyvos ežere. Apie 1962 m. Iš K. Juškevičiaus rinkinio

Į viršų