Chaimo Frenkelio viloje vyko išskirtinės parodos „Rožės kodas“ atidarymas. 2018 m. pavasarį Ch. Frenkelio vilos parke buvo įkurtas secesinio stiliaus rožynas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Būtent jis ir įkvėpė parodos „Rožės kodas“ idėjos atsiradimą.

Paroda skirta iškoduoti, atskleisti „rožės kodą“ kuo įvairiapusiškiau, todėl šalia vaizduojamosios ir taikomosios dailės lygiavertę vietą užima informacija apie rožės ir jos simbolio vietą istorijoje, mene, buityje, literatūroje, atskleidžiamos sąsajos su religija ir kitomis sritimis.

Parodą „Rožės kodas“ atidarė jausmingas bei intymus Šiaulių sportinių šokių klubo „Šypsena“ šokėjų Audriaus ir Erikos Blažių tango šokis.

„Rožė turi labai daug paslapčių“
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė teigė, jog visus parodos dalyvius rožės pasitiko pražydusios lauke, bet jos pražydo ir Ch. Frenkelio viloje. Anot jos, rožė  yra labai populiari gėlė, kuri valdo žmonių vaizduotę tūkstančius metų.

„Rožės mums pirmiausia asocijuojasi, kad tai parkų ir sodų karalienė. Lietuvoje ir pasaulyje yra labai daug rožynų. Taip pat Ch. Frenkelio vila turi savo rožyną, kuriam dar tik dveji metai, bet jame  pasodinta 1500 rožių, 50 veislių. Didžioji jų dalis – istorinės rožės, seniausia išveista yra XVI a. Kita dalis yra hibridinės rožės, kurios sukurtos XIX–XX a. Kiekvienais metais rožių kolekciją didiname ir labai džiaugiamės, kad šio parko mecenatas yra Stanislovas Grušas – Šiaulių miesto garbės pilietis. Šis rožynas mus ir paskatino pasidomėti rože, nes apie ją žinome nedaug. Rožė turi labai daug paslapčių ir jos sudėtingas simbolis įvairiose kultūrose gali reikšti įvairius dalykus. Rožė mums pirmiausiai asocijuojasi su meile, su tyrumu, su  grožiu, bet tai yra tik keletas jos reikšmių. Ši paroda ir kviečia jus visus pažinti ir iškoduoti rožės simbolį“, – pasakojo O. Stripinienė.

Parodoje veikia ir edukacijos: ekspozicijoje galima pasigaminti improvizuotą atviruką, dekoruotą antspaudukais su rožėmis, o Ch. Frenkelio vilos odos dirbtuvėlėse pasigaminti rožės žiedo formos sagę, žiedą ar plaukų papuošalą.

Kinai pirmieji „prisijaukino“ rožę
„Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus muziejininkė specialistė Jūratė Kaučikaitė pasakojo, jog Šiaulių „Aušros“ muziejus pirmą kartą organizuoja tokio pobūdžio parodą, kurioje yra eksponuojami labai įvairūs eksponatai nuo XVI a. koklių iki šiuolaikinės grafikos. Tarp šio laikotarpio rožės simbolika yra ir ant liturginių drabužių, tekstilės, porceliano, moteriškų aksesuarų, grafikos, tapybos paveikslų, baldų, papuošalų. Tai iš tikrųjų yra labai platus spektras, viską išvardyti būtų sudėtinga, reikia viską pamatyti savomis akimis. Ilgokai užtruko eksponatų rinkimas, nes rinkta buvo net iš 11 muziejų. Parodai įvairių eksponatų paskolino ir VšĮ „Alexandre Vassiliev fondas“, keturi privatūs kolekcininkai. Eksponatų rinkimas, anot parodos kuratorės J. Kaučikaitės, užtruko apie du mėnesius. Eksponatų yra apie 250, nes vien iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus jų 70, tiek pat iš Vilniaus ir Kauno.

„Per kelias minutes būtų labai sunku perteikti visą rožės istoriją, nes ji pagal rašytinius šaltinius tęsiasi apie 5 tūkst. metų. O jos simbolis eina net per kelias civilizacijas. Patys pirmieji faktai: rožės egzistavo net prieš 40 mln. metų, o tai įrodo mokslininkų rastos fosilijos, kuriose buvo įsispaudę erškėtrožių žiedeliai.

Iš pradžių rožė buvo labai paprasta gėlė, tai dabar ji yra su puriais ir spalvingais žiedais, o anksčiau tebuvo tik penki žiedeliai su apvaliu viduriuku. Vieni teigia, kad rožes veisti pradėjo Indijoje, kiti šaltiniai – kad vis dėlto Kinijoje. Todėl sunku yra pasakyti, kur tiksliai prasidėjo rožės istorija. Tačiau drąsiai galima teigti, jog kinai buvo pirmieji, kurie „prisijaukino rožę“. Tai įrodo XVI a., kai rožę parvežė prekiautojai iš Kinijos. Tokiu būdu vietinėms rožėms susimaišius su kiniškomis, atrado dar daugiau rožės veislių.

Iš Kinijos rožė patraukė į Turkiją. O turkams rožė buvo būdinga labiau kasdieniame gyvenime, buityje: naudojo ją medicinoje, sultonų haremuose, moterys gerdavo rožės gėrimą norėdamos pakelti sau nuotaiką. Kinai buvo labai patyrę žolininkai, todėl jie žoles rūšiuodavo pagal grupes ir viena grupė buvo „džiugintojos“, kuriai ir priklausė rožės. Tai reiškia, kad jos turi savybę pakelti nuotaiką, netgi panaikinti depresiją ar pašalinti širdies sielvartą. Tikriausiai ir šiandien kiekvienas jaučiame, kaip rožės pagražina mūsų gyvenimą.

„Vėliau rožė nukeliavo į Graikiją, kurioje tapo labai populiari. Ją priskyrė daugumai gamtos ir grožio deivių, yra net legenda, kaip atsirado rožė: esą iš jūros putų išplaukus Afroditei nuo jos kritusios putos virto rožėmis. Iš Graikijos rožes perėmė romėnai. Romoje jos ypač suklestėjo, net yra manoma, kad rožės tapo viena iš Romos imperijos žlugimo priežasčių. Taip manoma todėl, kad žiemos metu iš Egipto buvo vežamos labai brangios rožės, kurios kainuodavo didžiulius pinigus. Vietiniai verslininkai pamatė, kad tai yra gana pelningas verslas, tai vietoj maisto ėmė prekiauti rožėmis, dėl ko vėliau atsirado badas“, – pasakojo Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus muziejininkė-specialistė J. Kaučikaitė.

Po Romos imperijos žlugimo rožės kurį laiką buvo praradusios savo populiarumą. Buvo ne tik šiek tiek pamirštos, bet ir naujų jos veislių nebeatsirasdavo. Išliko tik tokios, kaip erškėtrožės. Ir tik po kelių šimtmečių Karolis Didysis kažkokiu būdu nusprendė, kad jas vėl reikia populiarinti. Jis paprašė, jog vienuolynuose šalia kitų gydomųjų žolių būtų auginamos rožės. Kaip žinome, vienuoliai perrašinėdavo knygas, jie pradėjo tose knygose piešti rožes ir skirti joms gražias prasmes. Taip pamažu rožės vėl pradėjo populiarėti.

Rožė turi labai daug įvairių reikšmių
Anot J. Kaučikaitės, rožė dominuoja praktiškai visur, nes rožėmis buvo puošiama daugybė buities daiktų: indai, rankinės, pypkės. Tačiau ne tik buityje jos buvo labai paplitusios, ne tik ant daiktų jos buvo piešiamos, bet ir pačios buvo plačiai naudojamos. Buvo rožių vanduo, rožių aliejus, rožių gydomasis gėrimas, kurį gamindavo kinai.

„Rožės simbolis dalyvavo daugelyje sričių: ir istorijoje, ir heraldikoje, ir religijoje, ir politikoje, ir kulinarijoje, ir grožio industrijoje, ir vaizduojamojoje bei taikomojoje dailėje, ir mitologijoje, ir literatūroje, ir medicinoje ir įvairios slaptos draugijos naudojo rožės ritualus.

Kai pradėjau rengti šią parodą, man buvo tik šios asociacijos: rausva, raudona ir meilė. Bet kai pradėjau gilintis, net XX a. įvairūs dalykai yra susiejami su rože. Yra Rozetės ūkas – emisinis ūkas Vienaragio žvaigždyne. Yra rožinis auksas, rožinis vynas, rožinis šokoladas, rožinis rozetės palydovas, nes rozetė yra sudekoratyvinta rožė.

Popiežiaus auksinė rožė – toks apdovanojimas ar valstybei, ar valstybės vadovui, ar labai ypatingam asmeniui. Ši tradicija tęsiasi nuo viduramžių. Kasmet popiežius padovanoja auksinę popiežiaus rožę. Jos labai įvairios, šioje parodoje yra tik vienas jos variantas.

Ir šiais laikais daugelis dalykų yra siejami su rožės vardu. Rožė turi labai daug įvairių reikšmių. Ji gali būti siejama su gyvenimu ir mirtimi, su švente ir buitimi, su meile ir neapykanta, su meile ir amatu, su tuo, kas yra akivaizdu ir paslaptinga. Kiekvieną šį teiginį galėčiau pagrįsti kokiomis nors istorijomis ar legendomis.

Nuo vėlyvųjų viduramžių Europos kultūroje rožė tampa tarsi moters grožio įkūnijimu ir tik vėliau ji įgauna aistringos, romantiškos, neblėstančios meilės prasmę. Tačiau su rože siejami ne tik romantiniai jausmai, bet ir pragmatiškumas – puikiuose karalių ir imperatorių rūmuose ji tampa puoselėjama gėle ir rafinuotumo, turto, statuso ir prabangos simboliu. Pavyzdžiui, graikai turėjo šventę Rozalija, kurios metu rožes aukodavo mirusiems. Net ir socialdemokratų ženklas yra raudona rožė.

Anksčiau buvo laikoma, jog rožė yra pagoniška gėlė, jos buvo baidomasi, bet gražesnės gėlės už ją nebuvo, todėl ji buvo lyginama su Mergele Marija, priskiriant jai dvasingumo simbolį“, – pasakojo Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus muziejininkė-specialistė J. Kaučikaitė.

2019 06 07 33

Parodoje veikia ir edukacijos: ekspozicijoje galima pasigaminti improvizuotą atviruką,
dekoruotą antspaudukais su rožėmis, vilos odos dirbtuvėlėse bus galima pasigaminti rožės žiedo formos sagę, žiedą ar plaukų papuošalą.
Autorės nuotr.

2019 06 07 34

Parodą „Rožės kodas“ atidarė jausmingas bei intymus Šiaulių sportinių šokių klubo „Šypsena“ šokėjų A. ir E. Blažių tango šokis.
Autorės nuotr.

2019 06 07 29

2019 06 07 30

2019 06 07 28

Parodoje „Rožės kodas“ eksponuojami darbai.
Rasos ŠAUČIŪNAITĖS nuotr.

Į viršų