Šiauliečiai ir miesto svečiai vasaros pradžios neįsivaizduoja be kasmetinio festivalio „Ant rubežiaus“ – tris dienas iš eilės pasiklausyti linksmos muzikos, pašokti, padainuoti ir čia pat Vilniaus pėsčiųjų gatvėje apsipirkti nuo ryto iki vakaro šurmuliuojančioje tautodailininkų, amatininkų, kulinarinio paveldo ir prekybininkų mugėje, pasistiprinti karštu maistu. Kas gali būti geriau? Šiemet muzikos klubas „Juonė pastuogė“ švenčia 25-metį, o ansamblis „Jonis“ – 35 metų jubiliejų. Taigi gegužės 30–31, birželio 1 dienomis Šiauliuose siaus muzikos ir amatų festivalis „Ant rubežiaus“ – vienas didžiausių liaudiškos muzikos festivalių, rengiamas ilgiausiai gyvuojančio   Lietuvoje muzikinio klubo.

Festivalio naujovė – įvairesnė muzika
Pagrindinis festivalio linksmybių ūžesio centras bus didžioji scena prie Kaštonų alėjos. Muzikantai duos garo visas tris dienas. Šiais metais kiek keičiasi festivalio muzikinė dalis. Festivalyje dalyvaus folk, country, blues, rock ir populiarios muzikos atlikėjai iš Lietuvos, Latvijos ir net iš Australijos. Festivalio „Ant rubežiaus“ prodiuseris Pranciškus Trijonis kviečia pasiklausyti smagios muzikos ir žada visokių gurmaniškų dovanų drąsiems, išmaniems, muzikaliems.

Ketvirtadienį, gegužės 30 dieną, nuo 17 iki 21 val. gros svečių grupės iš Telšių, Klaipėdos, Plungės bei šiauliečiai Algimantas Butnorius, „Crazy crow“ ir Aurelija Čižauskaitė.

Penktadienį, gegužės 31 d., – muzikinio klubo 25-mečio paminėjimas, įvairesnė muzika. Nuo 16 iki 22 val. koncertuos artimi draugai  iš Latvijos: „Dakota“, „Zinges brali“, „Jauna diena“. Išgirsime grupes iš Vilniaus, Gargždų, Kėdainių. Džiugių emocijų suteiks festivalio šeimininkai „Jonis“, grupė „Vairas“ ir vaikų dainavimo studija „Svirplys“. Abi dienas koncertus ves poetas Marijus Budraitis.

Šeštadienis nuo 15 iki 22 val. bus atiduotas liaudiškai muzikai. Čia šeimininkaus, dalyvius šnekins ir prizus dalys Magdelė (Virginija Kriaučiūnaitė). Muzikuos Australijos lietuvių grupė „Pamesta klumpė“, „Bijotaičiai“ ir „Padkava“, „Mingė“ ir „Mingūnai“, „Subata“ ir „Mėguva“, „Ryna“,          „Santaka“ ir „Grieža“. Liaudiška muzikike džiugins „Akmenės vyrai“, Užvenčio „Venta“, Šiaulių „Bočiai“. Vakarais klubo kiemelyje vyks vakaronės muzikantams.

Amatų mugė – ir nusipirkti, ir pasigrožėti
Kasdien nuo 10 val. ryto pėsčiųjų bulvare šurmuliuos Lietuvos ir Latvijos tautodailininkų, amatininkų, kulinarinio paveldo ir prekybininkų mugė. Joje amatininkai, tautodailininkai, liaudies meistrai, tautinio ir kulinarinio paveldo atstovai, ūkininkai prekiaus nemasinės gamybos dirbiniais bei maisto produktais, pagamintais išsaugant unikalias gamybos tradicijas ir kokybines savybes. Tris dienas šėls įvairių stilių muzikos atlikėjai, tris dienas gražiausius rankų darbo rakandus, papuošalus, gardėsius ir kitus širdžiai mielus dalykėlius pėsčiųjų bulvare praeiviams siūlys prekybininkai. Praeiti pro šalį nieko nenusipirkus – tiesiog neįmanoma.

25 metus garsina Šiaulių vardą
Istorija prasidėjo nuo to, kad keturi kaimo muzikanto sūnūs broliai Trijoniai 1984 metais atvažiavo  gyventi į Šiaulius ir su bendraminčiais pradėjo groti lietuvišką kantri muziką.

1994 metų rudenį, pasisėmę patirties JAV, aplankę įvairių country klubų, grupės muzikantai Šiauliuose įkūrė muzikinį klubą-smuklę „Juonė pastuogė“, kurios „krikštytoju“ tapo žemaitis iš pašaknų – kalbininkas Juozas Pabrėža.

„Buvome vieninteliai, kur grojama gyva muzika. Ir dabar populiarumas nesumažėjo, nes „Juonė pastuogė“ – atgaiva sielai, skrandžiui ir kojoms. Visi muzikantai žino, kur galima pagroti, miesto svečiai ir šiauliečiai žino, kur galima pasišokti ir skaniai pavalgyti. Kiekvienas pas mus gali ir žemaitiškų valgių degustuoti, – sako P. Trijonis. – Žemaičių veiklai šiek tiek dėmesio skiriame nuolatos, ir liepos 12 d. bus renginys „Žemaitėška nėbrė Šiauliūs“.

Muzikiniame klube jau įvyko apie 3600 gyvos muzikos vakarų, nemokamų vakarėlių senjorams ir popiečių visai šeimai.

Taigi 1995 m. prasidėjo pirmasis kuklus festivalis „Ant rubežiaus“ klubo vasaros kiemelyje. Per tą laiką suorganizuota 111 festivalių ir didesnių renginių. Įsimintinas provincijos kantri muzikos festivalis „Šerifo atostogos“: 1998 m. Zoknių oro uoste koncertavo „Boney-M“, vėliau festivalis apkeliavo 60 įvairių Lietuvos vietovių. Ne mažiau įspūdingi festivaliai „Country Joninės“, „Mes Saulės vaikai“, baltų kantri muzikos festivalis „Baltas kelias“, klubo „Juonė pastuogė“ ir ansamblio „Jonis“ jubiliejiniai renginiai ir daugybė kitų.

Pasak P. Trijonio, galima sakyti, kad jų festivaliai davė pradžią renginiui „Šiaulių dienos“, kurį dabar organizuoja Savivaldybė.

Žinomiausias festivalis – „Ant rubežiaus“ vyko net 22 kartus. 2018 m. ir 2020 m. šis festivalis Lietuvos respublikos kultūros ministerijos įtrauktas į Lietuvoje rengiamų tęstinių prioritetinių mėgėjų meno renginių sąrašą. Šiaulių miesto savivaldybės taip pat pripažintas prioritetiniu.

Festivalis labai išpopuliarėjo ir yra gerai žinomas liaudies muzikantams, tautodailininkams, mėgstamas šiauliečių bei miesto svečių. Suvažiuoja originalios kapelijos ir stilizuotos kapelos iš visų Lietuvos regionų, atvyksta pavieniai kaimo muzikantai, kurie grodami armonikomis, koncertinkomis ar kitais liaudies instrumentais džiugina klausytojų širdis.  
2001 m. buvo išleistas gyvo garso albumas (CD) „Ant rubežiaus 2000“. Nuo 2015 m. festivalyje dalyvauja kaimyninės Latvijos liaudies muzikantai, o 2016 m. prisijungė ir Estijos ansambliai.

Pasak prodiuserio P. Trijonio, Lietuvos televizija ne kartą yra filmavusi šio festivalio koncertus ir rodžiusi muzikinius filmus, o Šiaulių regioninė televizija „S-plius“ keletą metų nuolat rodė šio festivalio koncertus tiesioginiame eteryje.

Glaudžius ryšius organizatoriai palaiko su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru (Arūnas Lunys, Loreta Sungailienė), Latvijos etno muzikantų asociacijos vadove ir folkloriste Iveta Dukaska bei kitais liaudiškos muzikos puoselėtojais. Padedant Antanui Fokui kelis kartus festivalyje svečiavosi muzikantai iš užsienio.

Neįprasti rekordai ir siurprizai
Festivalių sumanytojai kiekvienais metais sugalvoja ką nors originalaus. Savo liaudiškais žaidimais kelerius metus iš eilės stebino kietabarzdis Antanas Kontrimas iš Telšių, Aloyzas Jasudas iš Pamario viename festivalyje grojo prieškarines plokšteles.

P. Trijonio teigimu, rekordai nėra įtraukti į Lietuvos rekordų knygą, bet nuo to jų savitumas nesumenko. 2001 m. buvo užfiksuotas ilgiausias miestelėnų stalas Lietuvoje (159,8 m). 2004 m. išdalyta 1000 kg grybienės sriubos.

Jubiliejiniame festivalyje 2012 m. liaudiškus kūrinius atliko jungtinis Lietuvos bandonininkų orkestras, vadovaujamas Arūno Lunio: vienu metu grojo 37 bandonininkai. 2017 m. jubiliejinį XX festivalis paminėtas įspūdingu muzikiniu akcentu – 5 liaudies kūrinius vienu metu atliko jungtinis Pabaltijo bandonininkų, armonikininkų ir mandolininkų orkestras (grojo 85 muzikantai). Jam dirigavo Arūnas Lunys.

Muzikiniame klube „Juonė pastuogė“ galima apžiūrėti festivalio „Ant rubežiaus“ nuotraukų galeriją, originalią alaus bokalų kolekciją, armoniką ilgiausiomis dumplėmis (3,19 m.), didžiausią taburetę Lietuvoje (aukštis 2 m 80 cm), ant kurios sėdi muzikantas Albinas, pasimatuoti didžiausią odinę kaubojišką skrybėlę, išbandyti sunkiausią Lietuvoje kantri dviratį (121 kg).

Šių metų rekordas yra aiškus – ilgiausiai Lietuvoje – 25 metus be pertraukų veikiantis muzikinis klubas „Juonė pastuogė“, kuris visas globalias ir vietines audras, krizes bei pertvarkas išgyvenęs, savo darbuotojų ilgamečiu atsidavimu ir meile pamaitintas, plėtoja Šiaulių miesto muzikines tradicijas, kuria atviro, kūrybingo miesto įvaizdį Lietuvoje ir pasaulyje.

2019 05 22 2

Muzikinis klubas-smuklė „Juonė pastuogė“ 2017 m.
„Juonė pastuogės“ archyvo nuotr.

2019 05 22 14

Šerifo atostogose Nemunu plaukė V. Urbonas.
„Juonė pastuogės“ archyvo nuotr.

2019 05 22 3

Klube ne kartą vyko Lietuvos country asociacijos suvažiavimai.
„Juonė pastuogės“ archyvo nuotr.

2019 05 22 15

Su muzikantu Albinu Batavičiumi sutinkame „Juonės pastuogės“ svečius.
„Juonė pastuogės“ archyvo nuotr.

Į viršų