facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)                                                                  
Kelionės išbandymai laukė vis sunkesni, kelias kilo vis aukštyn, patirti įspūdžiai buvo nepakartojami. Žygyje nuo prakaito buvo permirkę marškinėliai, nors gręžk. Kelios žygeivės neišlaikusios išbandymų, patraukė atgal, paklydo trasoje, bet paskui viskas baigėsi laimingai, jos vėliau susirado stovyklą. O grupė kilo toliau į kalnus.

Trijų kilometrų aukštyje baigėsi miškas ir prasidėjo sniego zona. Kopti darėsi vis sunkiau. Kuo aukščiau tuo vis labiau retėjo oras, buvo sunku kvėpuoti. Žygis iš Luklos į Namche Bazarą truko daugiau kaip šešias valandas. Pakeliui kirtome sraunią kalnų upę Dudh Kosi (pieno upė) ir jos intaką Kusum Kholą, rytuose matėme Usum Kangru (6369 m) viršūnę. Toliau keliavome rododendrų mišku per slėnį į šiaurės vakarus, kur virš miškingų keterų iškylusios Nupla (5885 m) ir Kongde Ir (6093 m.) viršūnės. Takelio posūkyje atsivėrė didingai iškilusi Thamserku (6808 m) viršūnė.

Iš Tengboče mūsų grupė leidosi Imja Khola, prieš tai pakilę ir išilgai takelio patraukę į nedidelį Pangboche (3901 m) kaimelį. Čia aplankyta Pangboche Gompa – Khumbu seniausią vienuolyną (per 300 metų senumo).

Visu didingumu atsivėrė Ama Dablam – viena iš labiausiai didingų viršūnių Himalajuose. Toliau kalnų kelias vedė į Dingboche (4360 m), kurį juosia gražiausios slėnio vietos: Everestas, Lhotse ir Nuptse. Šių viršūnių vaizdą iš vienos pusės riboja Tawetse, iš kitos pusės – Ama Dablam. Tiesiog virš keliautojų galvų iškilusios Kantega ir Thamserku. Užbaigiant 360 laipsnių kalnų panoramą iš vakarų supa Khumbla ir Kongde Ri.

Toliau maršrutas kertant senojo ledyno vidutinę moreną atvedė į Tuglha gyvenvietę, įsikūrusią 4620 metrų aukštyje. Po poilsio keliauta į Lobuche (4930 m). Visą kelią lydėjo įvairių viršūnių vaizdai Cholatse ir Lobuche, kurios apsuptos kontrastingo ir žavingo kraštovaizdžio.

Žygeiviai judėjo Dhugla Ridge keteros skardžiu ir per moreną iki Khumbu ledyno, gėrėdamiesi Pumori ir Nuptse įspūdingais vaizdais. Takas ėjo šalia Khumbu ledyno, vingiuodamas per moreną palei Gorak Shep (5288 m) gyvenvietę. Everesto bazinė stovykla (4930 m) įsikūrusi tarp ledyno ir aukščiausių pasaulio viršūnių, dviejų ledynų susikirtime ir prisiglaudusi kalnų: Lingtren (6697 m), Pumori (7145 m), Nuptse (7745 m) ir Everesto (8848 m) amfiteatre.

Visų akys krypsta į Everesto masyvą. Jo uolėtos atramos tiesiai prieš keliautojus. Matosi šiuolaikinių ekspedicijų į Everestą bazinės stovyklos. Anksčiau tai buvo ežero stovykla, dabar žinoma kaip Gorek Shep. Daugybė snieguotų viršūnių užpildo erdvę, žemiau slėnyje išsidriekęs Hgozumba – didžiausias ledynas Nepale. Nepaprastos ežero spalvos užbaigia panoramą.

Grįžimas atgal. Leidžiamės į slėnį pro klasikinius šerpų kaimelius palei prekybinį Tibeto kelią. Praeiname įvairias Himalajų gyvenvietes, šventyklas ir miškus. Pakeliui apsistojame nedideliuose nepaliečių nakvynės namuose, įsikūrusiuose akmeninėse ar iš molio drėbtose trobelėse. Šie nedideli nameliai, išsibarstę kalnų atšlaitėse, prie takų.

Net pusketvirto tūkstančio metrų aukštyje įsikūrę kalniečių kaimeliai, pavienės sodybos ir kalnų užeigos. Juose galima gauti lovą nakvynei, karštos arbatos ir maisto, pasišildyti prie cilindro formos krosnelės. Palyginti didelė svetainė – valgomasis su krosnele viduryje, aplink kurią paprastai buriuojasi visi keliautojai ir šeimininkai, miegamieji kambariukai su mediniais gultais ir gana šiltais paklotais.

Šiose kalnų užeigose buvo galima nusipirkti maisto, atsigerti karštos arbatos, sušilti prie židinio, pernakvoti. Be poilsio ant gultų, šiltos krosnelės, o neretai ir dušo (viskas už 1-2 dolerius), turistai čia visuomet gali sočiai pavalgyti. Sušilti ir jėgas atgauti padeda masala tea – tradicinė prieskonių arbata, virta piene, arba tibetietiška sviesto arbata. Tai arbata, druska ir sviestas, išplakti specialia muštuve. Visa tai puodelyje dar sumaišoma su tsampa, vietinių girnomis sumaltais miltais. Šis karštas maistas turi daug kalorijų, kurios suteikia jėgų ir žvalumo šaltyje ir dideliuose aukščiuose.

Himalajuose ir jų priekalnėse dar verda labai skanias arbatas su imbieru, citrina ir medumi. Populiarūs pagrindiniai tradiciniai nepaliečių patiekalai: dhal bhat (lęšių sriuba, ryžiai ir daržovių karis), thukpa (tiršta sriuba iš makaronų su kiaušiniais, įvairių daržovių, prieskonių ir daržovių sultinio; gali būti aviena ar vištiena), momos (kepti ar garuose troškinti koldūnai su mėsos įdaru, į kurį dedama daug prieskonių). Saulei nusileidus, temperatūra kalnuose greit krinta, todėl soti žygio vakarienė padeda atsigaivinti ir sušilti. Užeigos šeimininkai dar gamina skaniai iš ryžių, jakų mėsos ir pieno produktų. Čia galima gauti kokakolos ar net alaus. Tiesa, kuo aukščiau, tuo brangiau – 2-3 kartus.

Mūsų žygis tęsiasi dar į kitus du vienuolynus savarankiškai ir kelionė atgal į Katmandu per Namche Bazarą, šerpų gyvenvietę, įsikūrusią ant šoninio kalno šlaito beveik 3500 m virš jūros lygio link Luklos oro uosto.

Nuo vaikystės šerpai gano jakus ir ožkas aukštikalnių ganyklose, vaikšto per perėjas, kai kartais tenka kabarotis uolomis ir nešti sunkius nešulius ant savo kupros. Stebina šerpų sugebėjimas panešti sunkius neretai net 60 kg sveriančius nešulius. Stačiais ir klastingais kalnų takais jie kantriai tipena, tempdami už save didesnius krovinius.

Šioje vietoje, be šerpų, apsigyveno prekiautojai druska, gyvulių augintojai, žemdirbiai. Šiandien vietinių gyventojų pagrindinis pragyvenimo šaltinis – turistai, atvykstantys iš įvairių pasaulio šalių, tačiau nepaliečiai laikosi savo visuomeninių ir kultūrinių tradicijų. Kasmet rudens pradžioje vyksta šokių šventė, skirta kalnams pagerbti. Kaukėti lamos, pasipuošę spalvingais drabužiais, atlieka ritualinius šokius vaizdingų kalnų fone.

Kelionė atgal užtruko keturias dienas. Mūsų grupelė leidosi žemyn paskui jakų karavanus, lenkė po milžiniškomis naštomis sulinkusius šerpus. Leistis buvo sunkiau nei kilti į kalnus. Kaip aiškina mokslininkai, kopiant į viršų kampas yra didesnis. Taip yra dėl to, kad lipant žemyn prireikia daugiau energijos, nes raumenys privalo nuolat įsitempti ir stabdyti. Patyrę keliautojai ir alpinistai tai puikiausiai žino.

Pagaliau pasiekėme kalnų oro uostą – Luklą (2800 m). Tai paskutinis mūsų žygio saulėlydis kalnuose, nes baigėsi trekas Himalajuose. Lukla yra vienintelis oro uostas Everesto regione. Kasmet tūkstančiai alpinistų ir mėgėjų iš čia pradeda savo kelionę į Everestą. Vos 550 metrų ilgio Luklos oro uosto nusileidimo ir pakilimo takas, nutiestas 2800 metrų virš jūros lygio ir pasibaigiantis ties 700 metrų bedugne, laikomas vienu iš pavojingiausių nusileidimo takų pasaulyje. Skrydis iš šio oro uosto yra nepakartojamas. Žavi rytinių Himalajų kraštovaizdis ir aukščiausios pasaulio kalnų viršūnės.

Iš Luklos debesų apgaubto kalnų oro uosto išskridome mažu lėktuvėliu atgal į Katmandu. Jaudinantis skrydis į Katmandu virš miškų, slėnių ir kaimų Himalajų fone. Atskridę į Nepalo sostinę apsistojome simbolišku pavadinimu pasivadinusiame viešbutyje „Marsyangdi Mandala“.

Katmandu lapkričio mėnesį šilta, lauke plius 20 laipsnių. Žydi gėlės, gatvėse tvyro dulkių debesys, kurias sukelia pravažiuojantys automobiliai, rikšos, mopedai ir visa, kas juda. Katmandu šiek tiek primena Indiją: taip pat gatvėse daug laisvai vaikščiojančių karvių, žmonių, prekeivių, amatininkų, šiaip visokių pagalbininkų. Vieni gamina kažką, kiti tai parduoda.

Nepaliečiai – geranoriški ir draugiški žmonės. Į akis krenta vyrų apranga. Ant siaurų baltų kelnių ir palaidų marškinių jie vilki vakarietiško modelio švarkus ir liemenes. Moterys įsisupusios į sarius, segi plačius sijonus, apsigobusios skarelėmis, dengiančiomis galvą, pečius arba dėvima persirišus skersai petį.

Jaunos merginos kaklą puošia karoliais, rankas virš alkūnių – metaliniais ar plastmasiniais žiedais, nosies kairiąją šnervę ir ausis – įvairiaspalviais auskarais. Karolius moterims vyrai suveria ne tik iš brangesnių akmenų, bet ir iš senovinių monetų. Taip pasipuošusi nepalietė nešasi visą savo puošmenų turtą.

Tiek vyrai, tiek moterys nešioja ant kaklo talismaną, užkalbėtą simbolį, sergintį nuo piktų dvasių. Nepale labiausiai dėmesį į save atkreipia vaikai. Pliki nuo purvinumo, augte suaugę su suplyšusiais ir nutrintais drabužiais, jie yra geranoriškiausiai nusiteikę visų keliautojų atžvilgiu. Smalsiai jie lydi turistus, parodo kelią, padeda nepasiklysti Katmandu ir Himalajų kalnų labirintuose. Ir tuo pačiu jie naiviai valiūkiški ir smagūs, prisodrinti gyvenimo džiaugsmo.      
(Bus tęsinys)

2019 05 11 17

Himalajai. Nepalas.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2019 05 11 18

Teksto autorius Himalajuose
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Į viršų