Gegužės 2 d. Vilniuje, Rašytojų klube vykusio vakaro, skirto atnaujinto literatūros almanacho „Varpai“ trisdešimtmečiui, metu buvo paskelbti 2019 metų „Varpų“ literatūrinės premijos laureatai. Vienu iš trijų 2019 metų laureatų paskelbtas Šiaulių universiteto humanitarinių mokslų daktaras Juozas Pabrėža. Jam garbingas apdovanojimas teko už žemaičių kalbos ir rašybos tyrinėjimus. „Varpų“ laureatais taip pat tapo rašytojas Stasys Kašauskas ir Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų daktarė doc. Dalia Čiočytė.

Iliustruotas literatūrinis-publicistinis almanachas „Varpai“ buvo įkurtas 1943 metais prof. Algirdo Juliaus Greimo iniciatyva ir buvo leidžiamas iki 1944 metų. Almanachas buvo atkurtas 1989 metais Šiauliuose literato ir rašytojo Leono Peleckio-Kaktavičiaus iniciatyva, kuris iki šiol eina šio leidinio vyriausiojo redaktoriaus pareigas.

Šventinio vakaro metu apie „Varpų“ almanachą, jo reikšmę kultūros panoramoje ir jame publikuojamus tekstus kalbėjo literatūros kritikai, literatūrologai, filosofai ir patys tekstų autoriai – Petras Bražėnas, Arvydas Juozaitis, Andrius Kunickis, Vytautas Martinkus, Juozas Pabrėža, Dalia Čiočytė, Stasys Kašauskas, ir kt.

„Šiandien pažymime „Varpų“ almanacho jubiliejų – sukanka trisdešimt metų nuo jo atkūrimo pradžios, taip pat išleistas 40-asis jo numeris. Beje, naujojo „Varpų“ almanacho sutiktuvės Rašytojų klube – 25-osios“, –jubiliejinio vakaro pradžioje pažymėjo jo vyriausiasis redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius.

Literatūros kritikas Petras Bražėnas pasveikino vyriausiąjį redaktorių L. Peleckį-Kaktavičių, trisdešimt metų, nešantį garbingą, bet ir sunkią naštą, aptarė jubiliejinio „Varpų“ numerio publikacijas. Jo nuomone, vienas turiningiausių numerio pokalbių – almanacho vyriausiojo redaktoriaus interviu „Juozas Pabrėža: „Poudo užsivuožės buobas nesurasi“, skirtas Žemaitijos metams. Ypač buvo pasidžiaugta jubiliejinio „Varpų“ almanacho puošmena – J. Pabrėžos dialektologinių ekspedicijų metu 1979–2013 metais užrašytais žemaitiškais posakiais, patarlėmis ir priežodžiais. P. Bražėnas taip pat apgailestavo, jog „Varpų“ almanachas kasmet susiduria su finansiniais sunkumais, dėl kurių kasmet išleisti šį almanachą darosi vis sunkiau.

Filosofas Arvydas Juozaitis pasidalijo savo mintimis kultūros raidos ir jos išlikimo tema. Pasak filosofo kiekvienas ,„Varpų“ numeris jam yra nepaprastai brangus ir teikiantis džiaugsmą. Jo nuomone, „Varpai“ yra tarsi genius loci vaizdinys Šiaulių literatūrinėje padangėje, skambantis visoje Lietuvoje.

„Varpai“ taip ryškiai jau trisdešimt metų skamba dėl to, jog „jie yra leidžiami šviesioje, šventoje saulės žemėje – Šiauliuose ir, kad tiems „Varpams“ visus trisdešimt metų labai išmintingai diriguoja iškilus, užsispyręs žemaitis L. Peleckis-Kaktavičius“, – sakė dr. J. Pabrėža. Jis į susirinkusius kreipėsi žemaičių kalba: „Džiaugiuosi, kad esu patekęs į šį jubiliejinį almanacho leidinį Lietuvai minint 800 metų nuo pirmojo Žemaitijos vardo kartą paminėjimo. Tai dar kartą įrodo, kad žemaičiai buvo, yra ir bus žemaičių tauta, o kiekviena tauta laikosi ant trijų kertinių stulpų – savo istorijos, papročių, tradicijų ir savo kalbos. Be abejonės, pati svarbiausia iš jų yra kalba. Džiaugiuosi, kad neseniai išleistoje monografijoje man dar kartą pavyko parodyti ir įrodyti, kad ta žemaičių kalba yra gyva ir stipri, kad ji šiandien skamba ir senų, ir jaunų žmonių lūpose, kad jos prestižas auga ir stiprėja“.

J. Pabrėža vakaro dalyviams perskaitė autentišką Leokadijos Šimkienės pateiktą žemaitišką tekstą, ekspedicijos metu užrašytą Žemaičių Kalvarijoje, parodantį visą žemaičių kalbos grožį.

Vakaro metu žemaičių kalbos tyrinėtojo prof. Alekso Girdenio sūnus Povilas atliko savo kūrybos dainų žemaičių kalba, kurios puikiai tiko „Varpų“ almanacho jubiliejinio vakaro tematikai.