Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje Moterų veiklos inovacijų centro iniciatyva pristatyta paroda „Moterys, kūrusios Lietuvą“. Parodos metu kalbėta apie dar mažai žinomus šimtmečio laimėjimus lygių galimybių srityje.

Moterims taip pat rūpėjo šalies ateitis
Paroda tikimasi paskatinti diskusijas viešoje erdvėje apie tai, kaip nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar kitų dalykų, būti pilietiškai aktyviems. Taip pat raginama labiau domėtis moterų pasiekimais. Kaip žinia, istorijoje moterų indėlis dažnai lieka nematomas ir tai iš esmės nuskurdina ne tik pačios istorijos, bet ir kultūrinio paveldo suvokimą.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto prof. dr. Virginija Jurėnienė, siekdama praskleisti šią užmaršties uždangą, priminė, kad Lietuvoje moterų judėjimas dėl rinkimų teisės prasidėjo 1905 m., kai Vilniuje susikūrė organizacija – Lietuvos moterų susivienijimas moterų teisėms ginti. Jis kovojo dėl moterų rinkimų teisės ir galimybės dalyvauti nepriklausomos valstybės atkūrime. Pagrindinį tikslą pavyko pasiekti 1918 lapkričio 2 d., kai moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtvirtinta laikinojoje Konstitucijoje.

Istoriniai faktai liudija, kad atkurta Lietuvos valstybė buvo statoma ant tvirtų, demokratijos ir lyčių lygybės principais grįstų pamatų. Jos kūrėjai toliaregiškumu pralenkė daugelio Europos valstybių politinį elitą, todėl šiandien galime pagrįstai didžiuotis tuo, kad mūsų demokratija yra neatsiejama nuo fundamentalių moterų ir vyrų lygybės vertybių.

Problemos išliko tos pačios
Gavusios politines teises moterys aktyviai prisidėjo prie atkurtos valstybės puoselėjimo. Jos visad dalyvavo politinėje, visuomeninėje, mokslo, švietimo, labdaros, meninėje veikloje, įnešdamos esmingą indėlį į Lietuvos kultūros kūrimą ir puoselėjimą.

Žvelgiant į XIX a. pabaigos – XX a. pradžios istoriją, matosi daug spalvingų, reikšmingų, talentingų, įtakingų asmenybių, pavyzdžiui: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Sofija Smetonienė, Antanina Liorentaitė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Felicija Bortkevičienė ir daugelis kitų. Ties daugeliu šių pavardžių tenka parašyti žodį – pirmoji, tuo metu vienintelė, išskirtinė ir pan.

Profesorė atkreipė dėmesį, kad nors šiandien gyvename XXI a., mums vis tiek tenka spręsti panašias, kaip ir tais laikais, problemas. Pavyzdžiui, moterims už tą patį darbą mokami mažesni atlyginimai nei vyrams. Vis dar tikima, kad kai kuriuos darbus vyrai gali atlikti geriau nei moterys. Dailiosios lyties atstovės iki šiol patiria smurtą šeimoje. Taip pat dar yra manančių, kad moterų pareiga – gražiai atrodyti, auginti vaikus ir šeimininkauti namie.

Vadinasi, moterys ir šiandien yra priverstos aktyviai ginti savo teises. Paradoksalu, bet ne visos to imasi. Šiandien net moterų organizacijų yra daug mažiau nei buvo prieš 100 metų. Galbūt tai reiškia, kad mums visiems reikėtų būti pilietiškesniems, labiau mylėti Lietuvą, nes nuo to priklauso mūsų šalies ateitis.

Parodoje pristatomos 100 moterų, kūrusių Lietuvą.
Autorės nuotr.