(Tęsinys)
1937 m. birželio 18-28 dienomis jūros skautų „Kastyčio (Kęstučio)“ laivo įgulos vadas vairininkas V. Veikutis ir jo padėjėjas vyr. valtininkas B. Laurinavičius baidarė nuplaukė per 300 kilometrų. Jie plaukė Dubysa, Nemunu ir Kuršių mariomis iki Nidos, kur aplankė čia įsikūrusią skautų stovyklą.
Šiaulių jūrų skautai pasižymėjo aktyvia veikla.
1937 m. vietos spauda rašė: „Praeitą rudenį „Vaidoto“ valtį piktadariai sunaikino (valties įgulą sudarė 9 nariai ir 11 „keleivių“). Įgula, netekusi tokio brangaus daikto, iš karto labai nusiminė, bet laivo vadijos dėka, vietoj sulaužytos, užsakytos 2 naujos valtys po 100 litų vertos, kurios pavasarį bus gatavos. Negavę pašalinės paramos, „vaidotiečiai“ nutarė atsisakyti nuo kino filmų lankymo ir kt. malonumų, o tas santaupas paaukoti valčių įsigijimo reikalams.
Jūros skautų „Vaidoto“ ir „Kastyčio“ laivų įgulos nariai aktyviai suskato naudotis Talšos (Šiaulių) ežeru, kuriame atliko įvairius plaukiojimus, pervažiavimus ir t. t. Be to, baigė įrengti prieplauką ir ruošiasi prisidėti prie jachtklubo ruošiamo vandens karnavalo“ (Sparčiais šuoliais. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 m. rugpjūčio 8, p. 5).
1937 m. rugpjūčio 15 d. vietos jachtklubas Talkšos ežere suruošė vandens karnavalą, kuriame su savo laivu dalyvavo ir jūrų skautai. Jūrų skautų laivas buvo gražiai iliuminuotas (Dalyvavo karnavale. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 m. rugpjūčio 22, p. 2)
1937 m. spalio 10 d. vietos jūrų skautai savo prieplaukoje prie Talkšos ežero surengė vandens sporto sezono uždarymą. Jame dalyvavo Šiaulių rajono tunto tuntininkas, vyr. skautininkas K. Ubeika, Butkevičienė, Kęstučio ir jaunesniųjų skautų draugovių draugininkai ir per 50 svečių.
Šio renginio metu tuntininkas K. Ubeika pabrėžė jūros skautų įgulų nariams (jų buvo 20), kad jie ir toliau studijuotų jūrininkystę ir lavintųsi.
Po to įgulos nariai išplaukė į ežerą, kur laiveliais atliko keletą parodomųjų plaukiojimo numerių. Ypač didelį įspūdį padarė kandidatų į jūrų skautų išvežimas į Talkšos ežerą ir jų ir palikimas ežero viduryje valtyje be irklų. Kandidatai į jūrų skautus sėkmingai išlaikė išbandymą ir sugrįžo į krantą irkluodami vien rankomis.
Jūrų skautų vandens sezono uždarymą pravedė „Kastyčio“ laivo vadas, valtininkas, jausnesnysis leitenantas Obuchovičius ir to laivo vado pavaduotojas, jūrų skautas B. Laurinavičius (Jūros skautų vandens sezono uždarymas. „Skautų aidas“, 1937, Nr. 18, p. 414).
Šiaulių jūrų skautai surengė nemažai plaukiojimų buriniais-irkliniais laivais ir baidarėmis po Lietuvos upes ir ežerus. Vis dėlto svarbiausias jų tikslas buvo nuplaukti iki Klaipėdos uosto ir susipažinti su jūriniu gyvenimu.
Pasibaigus vasaros vandens sezonui, Kęstučio draugovės nariai studijavo žemėlapius, laivybą Lietuvos upėse ir ežeruose. Buvęs „Kęstučio“ laivo įgulos narys vyr. valtininkas B. Laurinavičius palinkėjo jūrų skautams nukreipti irklus ir bures į Klaipėdą ir į ošiančią gražiąją Baltiją (Vandens sezono uždarymas. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 spalio 17).
1938 m. kovo mėn. Vaidoto laivo nariai vykdė intensyvų pasiruošimą vasaros plaukiojimams. Jie susipažino su įvairių upių navigacija, kliūtimis, apylinkėmis ir kt. Jūrų skautų Vaidoto laivui vadovavo jaunesnysis leitenantas paskautininkas Gelumbauskas.
1938 m. Vaidoto laivo „Žuvėdros“ valties nariai vasarą atliko kelionę: iš Šiaulių iki Kauno vyko traukiniu, iš Kauno į Alytų keliavo pėsčiomis, o iš čia baidarėmis plaukė Nemunu maršrutu Alytus-Kaunas-Klaipėda.
Klaipėdoje keletas šiauliečių jūrų skautų pasiliko Buriavimo mokykloje ir po savaitės jie baidarėmis plaukė maršrutu Klaipėda-Kaunas. Kiti Vaidoto laivo valties jūrų skautai plaukė baidarėmis įvairiomis Lietuvos upėmis, kad geriau pažintų kraštą (Pasirašo: Marela. Nuo Dzūkijos iki Klaipėdos. „Skautų aidas“, 1938, Nr. 7, p. 149).
1938 m. „Kastyčio“ laive buvo 16 jūrų skautų, iš jų 3 kandidatai. Visi jūrų skautai turėjo uniformas (Mūsų skautų kampelis. „Įdomus mūsų momentas“, 1938 vasario 6, p. 2, 5). 1938 m. Šiaulių valstybinę berniukų gimnaziją pirmuoju baigė „Kastyčio“ laivo vyr. valtininkas P. Mažeika.
1939 m. gegužės mėn. pradžioje spaudoje buvo išspausdintas sekančio turinio kvietimas „Šiaulių jūrų skautų eskadros Kąstyčio laivas maloniai kviečia Tamstą į vakarą-balių...“ [kvietimas] / „Kąstyčio“ laivo štabas. – [Šiauliai: s. n., 1939]. – [1] p.; 9 x 15 cm.
1939 m. gegužės 7 d. jūrų skautų Kastyčio laivas minėjo Motinos dieną ir savo dvejų metų įkūrimo sukaktį.
Apie šią jūrų skautų šventę žurnalas „Skautus aidas“ rašo: „Ta proga atvyko ir Lietuvos skautų brolijos vadas, vyriausiasis skiltininkas pulkininkas Juozas Šarauskas. Rytą 9.30 val. tuntas nužygiavo į šv. Jurgio bažnyčią, kur dalyvauta pamaldose, kunigas Kudirka pasakė tai dienai jūrų skautams pritaikytą pamokslą.
8-ojo pėstininkų K. K. Vaidoto pulko orkestrui lydint, jūrų skautai nužygiavo į miesto kapines (Sukilėlių kalnelyje) ir pagerbė žuvusius už Tėvynę. Tos pačios dienos 12 val. Talkšos ežere, kur įsikūręs „Kastyčio“ laivas, buvo pakrikštytos dvi naujos jūrų skautų valtys (skiltys). Valčių krikšto tėvais buvo: „Žuvėdros“ valties – Pimpienė su V. Bulota, „Albatroso“ – Janavičienė su Vytautu Šutu. Šiame renginyje dalyvavo Lietuvos skautų brolijos vadas pulkininkas J. Šarauskas, Šiaulių skautų vyr. globėjas divizijos generolas M. Rėklaitis, skautų rėmėjas pulkininkas Andrius Butkevičius-Butkūnas (1890-1975), Klaipėdos jūrų skautų tuntininkas prokuroras V. Bulota ir kt.
Po to Sukilėlių kalnelyje Lietuvos skautų brolijos vadas J. Šarauskas įteikė Šiaulių vyr. skautų globėjui divizijos generolui M. Rėklaičiui vėliavą, kad jis perduotų ją Šiaulių tunto „Kastyčio“ laivui. Vėliavos įteikimo metu brolijos vadas ir Šiaulių vyr. skautų globėjas divizijos generolas M. Rėklaitis pasakė gražias kalbas, iškeldami tos vėliavos reikšmę skautams.
Jūrų skautai ir mažieji skautai davė priesaiką. Ir po to pagerbė palaidotus Sukilėlių kalnelyje, orkestras sugrojo Marija, Marija ir tautos himną (Vigelis. Šiaulių skautų tuntas. „Skautų aidas“, 1939, Nr.10, p. 261).
1939 m. liepos 5-16 d. Šventosios uoste surengta pirmoji stovyklą – jūrų skautų kursai Šventosios uoste. Stovyklos tikslai buvo dvejopi: išeiti skautiškąją programą ir išeiti atitinkamą buriavimo kursą. Pirmojoje pamainoje dalyvavo 20 skautų. Daugiausia Kauno ir Šiaulių skautai („Mūsų jūra“,1939, Nr. 7, p. 194).
Jachtų sulaukus, Lietuvos skautų brolijos jūrų skautų skyrius paskelbė spaudoje apie rengiamus dvejus buriavimo kursus. Į abu kursus suvažiavo po 25 jūrų skautus iš Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Mažeikių, Tauragės, Telšių, Zarasų ir kt. (Jūrų skautai įsigali jūroje. Skautų aidas, 1939, Nr. 18-19, p. 380).
Buriavimo kursai buvo surengti Šventojoje 1939 m. liepos 16-26 d. ir rugpjūčio 5-15 dienomis. Kursantai mokėsi teorinių žinių irkluoti prielaiviu, o tik po to pradėti buriavimą. Kursuose buvo mokoma gerai buriuoti, irkluoti, aptarnauti jachtas, susipažinta su įvairiais įgulos ir takelažo darbais ir kt. Šiuose kursuose dalyvavo šiauliečiai, jūrų skautai iš „Kastyčio“ laivo: vairininkas Rumša, jūrų skautai J. Strižinas, Barkauskas, Jurkėnas, V. Venckevičius (R. Dačinskas. Buriavimo kursai Šventojoje. „Skautybė“, 1940, Nr. 7, p. 204-205).
1939 m. lapkričio 5 dienai Šiauliuose buvo du jūrų skautų laivai, kuriuose buvo 53 jūrų skautai (Mūsų vienetai, narių skaičius ir vadai. „Skautų aidas“, 1940, Nr. 5, p. 58-59). 1939 m. lapkričio 26 d. Šiaulių rajono tunto jūrų skautų skyrininku buvo paskirtas prokuroras skyrininkas V. Bulota. Pagal Lietuvos skautų brolijos registraciją 1939 m. Šiauliuose buvo 53 jūrų skautai. Iki 1940 m. Šiauliuose buriavimu užsiiminėjo apie 30 jūros skautų.
1940 m. kovo 16 d. Šiaulių valstybinėje berniukų gimnazijoje įvyko jūrų skautų „Kastyčio“ laivo iškilminga sueiga. Dalyvavo visi skautai. Sueigą pravedė vadas, vyr. valtininkas S. Bulota. Apsilankęs sueigoje skautininkas jūrų kapitonas leitenantas P. Labanauskas ta proga perskaitė įdomią paskaitą tema „Laivo vaidmuo dabartiniame kare“. Paskaita užsitęsė daugiau kaip valandą ir buvo išklausyta su nepaprastu susidomėjimu.
Apie šią „Kastyčio“ laivo jūrų skautų sueigą žurnalas „Skautų aidas“ rašo: „Skautininkas P. Labanauskas apsidžiaugė pamatęs kastytiečius tokius drausmingus ir tvarkingus ir pareiškė: „Matau jumyse – brolius, kad jūs esate kaip vienas, tą sprendžiu iš jūsų išvaizdų ir uniformų. Turiu gerą viltį, kad iš jūsų išeis nemažai ir gerų jūrininkų, kur papildysite nors 10 proc. trūkstamų jūrininkų“ (Jūrų skautai. „Skautų aidas“, 1940, Nr. 9, p. 181).
1940 m. balandžio mėn. „Kastyčio“ laivas savo vieneto valčių vadams ir pavaduotojams surengė kursus, kuriuose jachtų statytojas ir buriuotojas V. Skvirblys dėstė buriavimo taktiką, vedė praktikos darbus ir supažindino su įvairiais jachtų ir jolių darbais bei pareigomis (Buriavimo taktika. „Skautų aidas“, 1940, Nr. 4, p. 80-81).
1940 m. gegužės 12 ir 13 dienomis jūrų skautų „Kastyčio“ laivo vadovybė siekdama pagyvinti veiklą, per Sekminių šventes, surengė jūrų skautų darbų parodą.
Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio paroda. Joje buvo eksponuojami įvairūs laivų, valčių, jachtų modeliai: be to, savadarbiu būdu pagamintos „ančikės“ regatoms. Šiems jūrų skautų darbams vadovavo prityręs buriuotojas, mokytojas V. Skvirblys. Taip pat šios parodos metu buvo platinami ženkliukai pirmajai jūros skautų parodai Šiauliuose prisiminti (V. Vigelis. Šiaulių skautų tuntas „Kastyčio“ laivo sueiga. Rengiamas paroda. „Mūsų jūra“, 1940, Nr. 4, p.125; RengiAma paroda. Skautų aidas, 1940, Nr. 9).
Šiaulių jūrų skautai mokėsi buriuoti ir gamino laivų bei jachtų modelius iš žurnale „Skautų aidas“ vedamo skyrelio „Jūrų skautai“ pateiktų brėžinių. Jūrų skautas V. Venckevičius dar būdamas gimnazistu pasigamino burinio laivo modelį (apie 50 cm. ilgio).
1940 m. Šiauliuose veikė du jūrų skautų vienetai: „Kastyčio“ jūrų skautų laivas (36 jūrų skautai, vyr. valtininkas S. Bulota) ir „Vaidoto“ jūrų skautų laivas (17 jūrų skautų, valtininkas A. Rudzys).
Buvęs šiaulietis buriuotojas P. Garbauskas prisiminimuose rašė: „Iki 1940 metų Šiauliuose buriavimą kultivavo jūrų skautai. Jų nebuvo daug. Kiek atsimenu, aktyvesnių buvo apie 30, o buriavo iš jų tik 10 ar kiek daugiau asmenų (...) . Sovietinei armijai okupavus Lietuvą ši veiklą nutrūko. Jūrų skautai buvo apšaukti priešiška valdžiai organizacija ir jų veikla uždrausta.“
Jūros skautai nemažai prisidėjo, kad buriavimas Šiauliuose taptų populiarus ir patys aktyviai dalyvavo kultivuojant šį vandens sportą.
Šiauliečiai broliai Aleksas ir Viktoras Gabecai, J. Strižinas, V. Šutas, V. Venckevičius, R. Veitas, O. Truchanas ir kiti jūrų skautai tapo 1942 m. vasario mėn. Šiauliuose įkurto Buriavimo sporto klubo nariais ir aktyviai dalyvavo buriuotojų veikloje, Rėkyvos ežere rengiamose regatose.
(Bus tęsinys)
Jachtą Rėkyvos ežere buriuoja S. Bulota.
Iš J. Nekrašiaus rinkinio
Šiaulių jūrų skautai 1939 m.
Iš J. Nekrašiaus rinkinio
