(Tęsinys)
1992 m. pirmą kartą Lietuvos buriavimo istorijoje šios sporto šakos atstovai dalyvavo olimpinėse žaidynėse, Barselonoje (buriuotojų R. Šiugždinio ir V. Balčiūno įgula užėmė 32-ąją vietą). 1992 m. jachta „Laisvė“ (kapitonas I. Miniotas) dalyvavo Kolumbo regatoje, skirtoje Amerikos atradimo 500-osioms metinėms.

1992 m. balandžio 5 d. klaipėdiškių jachta „Lietuva“  (kapitonas S. Rudzevičius) išplaukė į Lisaboną dalyvauti Kolumbo regatoje. Iš Bostono jis tęsė kelionę aplink pasaulį. Per 13 mėnesių ir vieną savaitė nuplaukė daugiau kaip 33000 jūrmylių ir apiplaukė aplink žemės rutulį. Į Klaipėdą „Lietuva“ sugrįžo 1993 m. gegužės 21 d.

1993 m. liepos 10 d. jachta „Laisvė“ (kapitonas I. Miniotas) išplaukė į kelionę su šūkiu „Su laisvės vėliava aplink pasaulį“. Į Klaipėdą „Laisvė“ grįžo 1995 m. liepos 23 d.

1995 m. R. Šiugždinis tapo čempionu Europos „Laser-R“ jachtų klasės taurės varžybose. Tarp moterų  nugalėjo J. Maleckaitė. 1996 m. Europos „Laser-R“ taurės varžybose vėl nugalėtojais tapo R. Šiugždinis ir J. Maleckaitė.
1996 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje buvo įregistruota atkurta Lietuvos buriuotojų sąjunga (sutrumpintai – LBS). LBS prezidentu išrinktas akademikas J. Vilemas.

1997 m. R. Šiugždinis iškovojo Pasaulio ir Eurpos čempionų titulus „Laser-R“ klasėje. Tai pirmas toks aukštas sportinis rezultatas Lietuvos buriavimo istorijoje.

1999 m. „Laser-S“ klasės jachtų pasaulio čempionate R. Šiugždinis ir G. Gužys iškovojo Lietuvai kelialapį į olimpinių žaidynių Sidnėjuje buriavimo regatą. 2000 m. pirmą kartą Lietuvos buriuotojai dalyvavo „Europos“ klasės jachtų pasaulio čempionate Brazilijoje ir „Optimist“ klasės jachtų pasaulio čempionate Ispanijoje.

2003 m. „Laser-S“ klasės jachtų pasaulio čempionate Ispanijoje G. Gužys iškovojo Lietuvai kelialapį į olimpinių žaidynių Atėnuose buriavimo regatą.

2006 m. birželio 8-16 dienomis Italijoje per Europo buriavimo čempionatą Lietuvos buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė Europos „Laser Radial“ klasės čempionate laimėjo sidabro medalį, kartu iškovojo kelialapį į 2008 m. olimpines žaidynes.

2007 m. vasario 5-11 dienomis Šiauliuose ant Rėkyvos ežero vyko pasaulio DN ir „Ice“ ledrogių čempionatas

2008 m. rugpjūčio 19 dieną Pekino (Kinija) olimpinėse žaidynėse Kinijoje (Čingdao) vykusiose olimpinėse žaidynėse Gintarė Volungevičiūtė „Laser Radial“ klasėje tapo vicečempione. Ji tapo pirmąja Lietuvos buriuotoja, iškovojusi olimpinių žaidynių medalį (ši informacija apie Lietuvos buriavimo raidą parengta iš leidinio: Butkus V., Krasauskas L. Dovydėnas A. Lietuvos buriavimo raidos istorija. Datos ir įvykiai. 2008-10-06).

Pagal Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) išaiškinimą, buriavimas apima visas buriavimo rūšis – ant vandens, ant žemės (smėlio, asfalto ir t. t.) ir ant ledo. Visais metų laikais. Tai jachtos, burlentės, kaitai, ledrogės („Ice-Optimist“, DN, „Ice Blokart“ ir t. t.) ir visa kas juda burių pagalba (Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinio sekretoriaus Lino Tamkvaičio 2011-09-02 pažyma Nr. 44).

Buriavimo ištakos Šiauliuose
Vandens sportas ir jūrų skautai Šiauliuose (1925–1940)
Jūrų skautai Lietuvoje veikė draugovėmis ir skiltimis, kurios atitinkamai buvo vadinamos „laivais“ ir „valtimis“. Kaune ir Klaipėdoje susiformavo stambesni junginiai – jūrų skautų tuntai.

Lietuvoje veikė ir atskiros jūrų skautų valtys, kurios buvo prisišliejusios prie kurios nors skautų draugovės. Valtys (skiltys) turėjo bent vieną šešiairklę valtį arba bent tris dvivietes baidares. Geriausiu atveju burinį laivelį ar jolę. Beveik visi Lietuvos jūrų skautų vienetai naudojo vėliavą (mėlynas kryžius baltame fone, viršutiniame prie koto ketvirtyje nacionalinė trispalvė) su jūrų skautų ženklu – lelija su inkaru ir vyčiu skydo viduryje.

Jau 1925 m. prasidėjo pirmieji bandymai organizuoti jūrų skautus Šiauliuose. Jie užsiiminėjo vandens sportu ir buriavimu Šiauliuose. 1926 m. spalio 19 d. Šiauliuose įsisteigė pirmasis jūrų skautų vienetas – atskira skiltis (valtis), kuriai vadovavo V. Orlauskas, vėliau J. Kairys (Jurgėla, P. Lietuviškoji skautija. 1975, New York, p. 196). Jūrų skautai nuomojo valtis ir plaukiojo Šiaulių ežere.

Iki 1931 m. Šiauliuose buvo ir daugiau bandymų kurti jūrų skautų valtį, tačiau šie mėginimai nepavyko. Tik 1931 m. jų veikla mieste įgavo organizacijos statusą. 1931 m. sausio 18 d. Šiaulių rajono skautų tunto tuntininkui leidus, Mokytojų seminarijoje įsikūrė jūrų skautų valtis (skiltis), kuriai vadovavo K. Vėževičius (Pasirašo: St. G. Iš Šiaulių r. tunto. Skautų aidas, 1931, Nr. 2). Šios valties vadas ir jūrų skautai aktyviai įsitraukė į veiklą Šiauliuose. Iš pradžių buvo tik viena jūrų skautų valtis, kurią sudarė 12 narių.

1931 m. pavasarį Mokytojų seminarijos jūrų skautai nuomojo valtis ir plaukiojo Talkšos ežere. Tų pačių metų birželio mėn. Šiaulių skautų vyčių būrelis surengė didelę kelionę baidarėmis: iš Kelmės plaukė Kražante, toliau – Dubysa, Nemunu ir kanalais iki Klaipėdos. Keliautojai aplankė daug gražių ir istorinių Lietuvos vietų (Pasirašo: Pilypas. Įdomi šiauliškių kelionė. „Skautų aidas“, 1931, Nr. 14-15).

1931 m. rugsėjo mėn. Šiaulių jūrų skautai surengė dar vieną iškylą Lietuvos upėmis.  (Pasirašo: Skautas. Šiaulių jūrų skautai. „Skautų aidas“, 1932, Nr. 6).

Šiaulių skautų Gedimino-Basanavičiaus vyčių būrelis taip pat užsiiminėjo vandens sportu. Buvo įsigijęs nedidelių laivelių, baidarių, kuriomis 1931 m. vasarą irstėsi Lietuvos upėmis.

1932 m. vasario 6 d. jūrų skautai Šiaulių mokytojų seminarijoje surengė vakarą, surinko 60 litų, kuriuos paskyrė vandens sporto įrangai įsigyti. Jūrų skautų didžiausias uždavinys buvo įsigyti nuosavą valtį, kad tobulinti plaukiojimo įgūdžius (Pasirašo: Skautas. Šiaulių jūrų skautai. „Skautų aidas“, 1932, Nr. 6).

1932 m. Šiaulių mokytojų seminarijoje veikiančiai jūrų skautų valčiai toliau vadovavo vairininkas K. Vėževičius. Joje buvo 28 nariai, kurie sudarė tris valtis (skiltis). (Pasirašo: Skautas. Šiaulių jūros skautai. „Skautų aidas“, 1932, Nr. 6).

Iš šios valties išaugo Vaidoto valtis, kuriai vadovavo leitenantai P. Bandzinas, Gelumbauskas ir A. Rudzys. 1932 m. K. K. Vaidoto draugovė įsigijo trijų porų irklų valtį. Jūrų skautai kiekvieną mėnesį rengė laivo sueigas, neskaitant atskirų valčių sueigas, mokėsi jūrininkystės įgūdžių (Apie tai dar rašyta: Nekrašius J. Buriavimas ir buriuotojai Šiauliuose (Trumpa buriavimo istorija Šiauliuose). „Šiaulių naujienos“, 2015 spalio 16, p. 8).

1932 m. birželio 5 d. jūrų skautai nuleido į Šiaulių ežerą 10 metrų ilgio, 8 irklų vienstiebį laivą, kuriuo mokėsi buriuoti (Pasirašo: V. A. Šiaulių skautai. „Karys“, 1932, Nr. 24, p. 482).

1933 m. birželio 21 d., populiarindami vandens sportą Šiaulių jūrų skautai kartu su Mokytojų seminarijos abiturientais irstėsi laiveliais Talkšos ežere (Atestatai ant ežero bangų. „Šiaurės Lietuva“, 1933 birželio 25, p. 2).  

1936 m. balandžio 17-21 d. Klaipėdoje įvyko Lietuvos jūrų skautų vadų sąskrydis ir praktiški jūrininkystės kursai, kuriuose dalyvavo ir jūrų skautų atstovai iš Šiaulių. Sąskrydžiui vadovavo Lietuvos skautų sąjungos Jūrų skyriaus vadas skautininkas, karo laivyno leitenantas Povilas Julius Labanauskas (1908–1999), jam padėjo „Budžio“ laivo vadas, vyr. valtininkas K. Pauža.

1936 m. lapkričio mėn. Šiaulių jūrų skautų K. K. Vaidoto laivas ir jo vaivadija vietoj nežinomų piktadarių sulaužyto jūrų skautų vienetui priklausančio laivo nutarė įsigyti du burinius laivus.

1936 m. steigėsi naujos jūrų skautų valtys (skiltys) Šiaulių draugovėse. Tų pačių metų lapkričio mėn. Šiauliuose prie jūrų skautų K. K. Vaidoto laivo įsisteigė dvi jūrų skaučių valtys. Vienai vadovavo skiltininkė jūrų skautė I. Staškevičiūtė (Laurinavičienė), kitai – jūrų skautė O. Dapšytė. 1937 m. abi jūrų skaučių valtys prisijungė prie „Kastyčio“ laivo. Šiam laivui vadovavo vyr. valtininkas B. Laurinavičius, vėliau – leitenantas S. Bulota (Iš Šiaulių jūros skautų gyvenimo. „Skautų aidas“, 1937, Nr. 1, p. 11). 1936 m. gruodžio 20 d. brolijos vadas vyr. skautininkas pulkininkas J. Šarauskas įteikė Šiaulių jūrų skautų „Vaidoto“ laivui vėliavą.

1937 m. įsikūrė „Kastyčio“ laivas, kuriam vadovavo vyr. valtininkas B. Laurinavičius, leitenantai Obuchovičius, S. Bulota. „Kastyčio“ laivo štabą sudarė E. Petrovas, O. Dapšytė, laivo vadas B. Laurinavičius, I. Staškevičiūtė (Laurinavičienė), J. Šablinskas, P. Mažeika, V. Pociūnas, K. Veitas ir kt. (Jurgėla, P. Lietuviškoji skautija. 1975, New York, p. 211).

1937 m. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ apie jūrų skautų veiklą mieste rašė: „Šiaulių jūros skautų „Vaidoto“ laivas, vadovaujamas vyr. valtininko leitenanto P. Bandzino, gyvuoja 6 metus. Neseniai prie laivo įsisteigė ir mergaičių „Gulbių“ valtis, kuri, dar mažai praktiškų ir teorinių žinių turėdama, daro užsiėmimus kartu su laivo įgula. Šiuo laiku laivo įgula (su mergaitėmis) sudaro 40 narių, kurie veik visi uniformuoti. Taip pat neseniai įkurta jaunųjų jungų 2 valtys, tiesioginėj vado žinioje. Tai būsimieji Lietuvos laivyno jūrininkai“ (Jūros skautų gyvenimas. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 vasario 21, p. 6).

1937 m. jūrų skautų K. K. Vaidoto laivas įsigijo aštuoniukės 20-čiai žmonių valtį, kuri kainavo 180 Lt, taip pat jis gavo iš burmistro raštą, kad jiems skirta Šiaulių paežery vieta prieplaukai įrengti. Jūrų skautai prieplaukoje numatė pastatyti pastatą, kuriame būtų galima laikyti įrankius, dalis ir kt. (Nauja valtis. Gavo prieplauka. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 gegužės 30, p. 2).

1937 m. gegužės 23 d. jūrų skautų K. K. Vaidoto laivas pasidalino į du laivus. 1-ajam laivui buvo paskirtas vadovauti K. Pocius ir vair. P. Mažeika, o 2-ajam – „Kastyčio“ laivui – vair. V. Veikutis ir vyr. valtininkas B. Laurinavičius. Abu laivus globojo skautų skyriaus vadas, puskautininkas leitenantas P. Bandzinas (buv. Vaidoto laivo vadas) [2 laivai. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 gegužės 30, p. 2).     
 (Bus tęsinys)

Į viršų