Trumpai apie buriavimo ištakas Lietuvoje
Lietuva – jūros, marių, upių ir ežerų valstybė. Čia nuo seno žmonės domėjosi laivais, laivininkyste, buriavimu. Buriuotojai – ypatingi žmonės. Jų gyvenime svarbiausias tikslas – buriavimas, galynėjimąsis su vėju, bangomis, vandens srovėmis ir tėkmėmis. Jų šūkis: „Gero vėjo!“

 Apie buriavimo sporto prasmę tarpukariu, 1935 m., žurnalas „Jūra“ rašė: „Buriavimas yra viena iš tų sporto šakų, kuris surištas su įvairiausiais pavojais ir paviršutiniškai žiūrint atrodo, kad ši jūrinė pramoga yra vien tik žaidimas su galingomis jūrų bangomis, o žaisti su bangomis, tai tas pats, kaip žaisti ir su gyvybės pavojais.

Tikrumoj, jūrų sporto prasmė glūdi ne pačiame žaidime su mirtimi, ne lindime be reikalo į pavojus. Buriavime, kaip ir kitame rimtame sporte, nėra būtinai reikalinga, pavojingumo vien tik dėl pavojingumo. Į pavojų einama tam, kad per atsargų veikimą ir per patyrimą būtų galima jį, vadinasi pavojų, padaryti nepavojingą. Čia ir glūdi burinio sporto prasmingumas. Išmintingas, rimtas sportas nedaromas dėl pavojaus, tačiau jis vykdomas nežiūrint pavojaus. Todėl kiekvienas sporto mėgėjas žino, kad šitas sportas ne kiekvieno yra praktikuojamas vien dėl jo turėjimo ryšio su pavojais. Per tai sportas darosi malonus ir vertingas žiūrovių ir pačių mėgėjų akyse. Sportas, ypač buriavimas, ugdo tas dvasines ir fizines žmogaus savybes, kurios yra reikalingos pavojams nugalėti, gi lindimas į pavojų dar nėra sportas, kol per darbą ir sugebėjimus tas pavojus nenugalimas (kalba netaisyta) Buriavimo prasmingumas. „Jūra“, 1935, Nr. 1, p. 21).

Buriavimas Lietuvoje prasidėjo maždaug XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje Mėmelyje (dabar Klaipėda). 1822 m. į šį miestą atvykęs anglų verslininkas Johnas Masonas pastatė nedidelį burlaivį „Bob&Bill“ – pirmąją sportinę Mėmelio jachtą. Jis plėtojo buriavimo sportą, buriavo Baltijoje, vadovavo buriuotojų draugijai „Memeler Segel Verein“.

Prieš 150 metų, 1869 m. Mėmelyje buvo surengta pirmoji buriavimo regata. Joje dalyvavo ne tik vietiniai gyventojai, bet ir keli pirkliai iš Rusijos, plaukę nedideliais buriniais botais. 1884 m. rugpjūtį Kuršių mariose surengtoje burlaivių regatoje dalyvavo vietiniai buriuotojai, lenktyniavę devyniais burlaiviais. Tais pačiais metais buvo įkurta Mėmelio buriuotojų draugija „Memeler Segel Verein“ (Butkus V. Burėse – Baltijos vėjas. Šiauliai. AB spaustuvė „Titnagas“, 2015, p. 13, 14-15).

1919 m. birželio 17 d. Kaune įvyko pirmasis Lietuvos jachtklubo steigiamasis susirinkimas. 1921 m. rugsėjo 7 d. Kaune įkurtas Lietuvos jachtklubas, kuris be visų vandens sporto reikalų rūpinosi ir buriavimu. Tačiau tuo metu Kaune, o ir visoje Lietuvoje nebuvo nė vienos tinkamos jachtos, tad buriavimas beveik nebuvo kultivuojamas.

1922 m. sausio 29 d. patvirtinti Lietuvos jachtklubo įstatai ir išrinkta nauja valdyba. Pirmuoju jachtklubo komandoru išrinktas inž. J. Šimoliūnas. Jachtklubas kultivavo irklavimą ir plaukimą. 1923 m. Kaune prie Aukštesniosios technikos mokyklos buvo atidaryta jūrų mokykla (Paliukaitis D. Buriavimas Kaune. Kaunas, 2000, p. 9-10).

1923 m., prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, uostamiestyje veikusios buriavimo organizacijos neįstojo į Lietuvos sporto lygą ir nepalaikė jokių santykių su šalies organizacijomis. Klaipėdos buriuotojai tuo metu dalyvavo keliose tarptautinėse regatose Latvijoje ir Estijoje savarankiškai. Kelios Klaipėdos jachtos plaukiojo į kitus Baltijos uostus, o 1933 m. jachta „Gulbė“ pasiekė Londoną.

1925 m. Klaipėdos „Jūros“ draugijos sporto sekcija sušaukė steigiamąjį lietuviškojo jachtklubo posėdį, kuriame apsvarstė įstaus, išrinko laikinąją valdybą. Klubo komandoru buvo išrinktas V. Didžys. 1929 m. vasario 13 d. įsteigtas Klaipėdos jachtklubas. Komandoru išrinktas jūrų kapitonas L. Stulpinas.

1932 m. Kauno jachtklubas įsikūrė prie Aleksoto tilto plaukiojančiame pastate – brandvachtoje, kuris vėliau pasivadino „Perkūno“ jachtklubu.

Klaipėdiečių jachta „Gulbė“ (kapitonas k. Plonaitis) aplankė Londoną, Oslą ir Geteborgą.

1934 m. Nemune ties žiemos uostu buvo įrengtas atviras plaukimo baseinas. Čia įsikūrė jachtklubas „Kiras“. Po 1936 m. olimpiados buvo įsigyti du „Olimpik“ klasės burlaiviai.

1935 m. Klaipėdoje buvo įkurta Lietuvos buriuotojų sąjunga (toliau sutrumpintai – LBS). LBS pirmininku tapo J. Jurkūnas. Nuo to laiko Lietuvos jachtos pradėjo nuolat rungtyniauti tarptautinėse regatose. 1935 m. Lietuvos buriuotojai pirmą kartą dalyvavo tarptautinėse varžybose, kurios startavo Gotlando saloje (Švedija), o 1936 m. regatose Estijoje ir Suomijoje.

1936 m. Klaipėdoje pradėjo veikti Buriavimo mokykla.

1937 m. lietuvių jachta „Žalčių karalienė“ (kapitonas F. Buntinas) užėmė pirmąją vietą tarptautinėje regatoje aplink Gotlandą. 1938 m. birželio 17-20 dienomis Klaipėdoje ir Nidoje vyko pirmoji Lietuvos buriuotojų sąjungos organizuota tarptautinė regata.

1938 m. liepos 24-31 dienomis Klaipėdoje, kaip pirmosios tautinės olimpiados programos dalis, įvyko pirmoji olimpinė regata, kurioje dalyvavo 8 hai tipo jachtos ir 10 olimpinių jolių. Olimpiniai regatai pasitaikė nelabai patogus oras – labai silpnas vėjas, dėl tos priežasties dviejų dienų buriavimo rezultatai buvo anuliuoti ir pati regata buvo pratęsta dar vieną dieną. Olimpinės regatos nugalėtojais tapo: hai jachtų klasėje – jachta „Rūta“, kuriai vadovavo jos savininkas V. Didžys ir tokiu būdu, visa „Rūtos“ įgula buvo apdovanota olimpiniais aukso medaliais, antrąją vietą užėmė Klaipėdos jachtklubo jachta „Nijolė“ ir jos įgula buvo apdovanota sidabro medalius, trečią vietą laimėjo Klaipėdos jūrų skautų jachta „Budys I“, vadovaujama M. Jagučio.

Olimpinių jolių klasėje nugalėtojais tapo: V. Kalvaitis su Klaipėdos jachtklubo jolė „Nida“, antrąją vietą užėmė H. Galvanauskas su šaulių vandens sporto klubo jole „Kinta“, trečiąją vietą laimėjo Klaipėdos jachtklubo jolė „Smiltynė“. (Pirmoji olimpinė regata. „Jūra“, 1938, Nr. 8, p. 284). LBS ruošė kandidatus 1940 m. Helsinkio olimpiados (neįvykusios) regatų  „Olimpinių“ jolių ir „Hai“ jachtų klasėse.

1939 m. kovo mėnesį, nacistinei Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, 11 jūrinių jachtų nuplukdyta į Šventąją. Buriavimas persikėlė į Lietuvos ežerus. Buriuota Kaune, Šiauliuose, Telšiuose, Trakuose.

Per vokiečių okupaciją, Kaune prie Kūno kultūros rūmų suorganizuotam buriavimo komitetui vadovavo buvęs klaipėdietis, aistringas buriavimo ir automobilių sporto mėgėjas Valteris Didžys. Kai vokiečiai 1939 metais aneksavo Klaipėdos kraštą, V. Didžys, palikęs savo jachtą „Rūta“, kuria plaukiojo Baltijos jūroje, kaip ir kiti Klaipėdos buriavimo mokyklos auklėtiniai, buvo priverstas trauktis iš Klaipėdos, atsidūrė Kaune.

Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai Lietuvos buriuotojų sąjunga buvo panaikinta ir atgimė tik 1989 m., kai pirmą kartą Lietuvos buriavimo istorijoje trys lietuvių jachtos „Lietuva“, „Audra“ ir  „Dailė“  pradėjo žygį per Atlantą.

Karo metais nacių užgrobtoje Lietuvos teritorijoje įsikūrę jachtklubai iš esmės pratęsė Klaipėdos buriavimo mokyklos veiklą. V. Didžio vadovaujamas Buriavimo komitetas mikliai įkūrė jachtklubus Kaune, Šiauliuose ir Vilniuje. Didžys prisiminė: jo „prie vokiečių“ buriuota tik upėse ir ežeruose. Klubai turėjo dešimt jolių. Vilniaus buriuotojai naudojosi jolėmis Trakuose. Karo metais buriavimo centru vidaus vandenyse tapo Rėkyvos ežeras – ten surengtos dvi regatos. Buriuodami ežeruose vyrai rengėsi po karo grįžti į Klaipėdą ar Šventąją, kelti bures jūroje, tačiau daugeliui jų vėliau teko traukti į Vakarus (Čaikovskis  Arnoldas. Buriuotojo svajonių paukštė. Kaip lietuvis Bronislovas Rožinskas su lenkais perplaukė Atlantą. Šiauliai: AB spaustuvė „Titnagas“, 2013  p. 150).

1939 m. Šiauliuose, atsikėlus čionai Klaipėdos prekybos institutui, padaugėjo buriuotojų. Buriavimo bazė persikėlė į Rėkyvos ežerą.    

Nors visuomeninės kultūros ir sporto organizacijos buvo uždraustos, Šiauliuose buriuotojai susibūrė į klubą ir veikė toliau vadovaudamiesi senaisiais Lietuvos įstatymais, važiuodavo buriuoti į Rėkyvos ežerą, rengė teorinius mokymo jursus pradedantiesiems. Šiaulių buriuotojai suskato ugdyti sportinių jachtų vadus (kapitonus). Vadovaujantis Kūno kultūros įstatymu buvo sukurti nuostatai, kuriuose buvo nurodyta, kad Lietuvos buriavimo sąjungos (LBS) nustatytą egzaminų programą ir tvarką tvirtina Švietimo ministras. Vadus egzaminuoja LBS komisija, kurią sudaro du Kūno kultūros rūmų skiriami pirmosios eilės jachtų vadai, Susisiekimo ministerijos atstovas be sprendžiamojo balso ir jachtklubo arba kitokio jachtų sporto vieneto, kuriam priklauso egzaminuojamasis, atstovas.

Karo metais Šiaulių buriuotojų iniciatyva ši sporto šaka atgijo. Iki 1943 m. Lietuvos buriavimo čempionatai nevyko. 1943 m. Rėkyvos ežere surengtas Lietuvos čempionatas mažomis jachtomis-jolėmis. 1944 m. rudenį Trakuose įvyko Vilniaus buriuotojų propagandinė regata jolėmis.       

Pokariu, 1946 m. vasario 15 d., Klaipėdoje iš naujo įsteigtas Lietuvos jūrų jachtklubas padėjo pamatus plačiai buriuotojų veiklai. 1946 m. pavasarį Klaipėdoje įvyko sezono atidarymo šventė, kuri prasidėjo jachtų paradu. Tais pačiais metais Klaipėdos buriuotojų komandos dalyvavo TSRS čempionate Maskvoje ir Leningrade, taip pat Baltijos regatoje. 1947 m. Kuršių mariose surengta pirmoji po karo regata, kuri buvo tituluota Lietuvos geriausių buriuotojų nustatymo pirmenybėmis. Nuo 1948 m. Lietuvos čempionatai vyko Klaipėdoje (jūrinė dalis) ir Trakuose (upinė dalis).     

Be Lietuvos čempionatų, nuo 1954 m. pradėtos rengti regatos aplink Kuršių marias. 1957 m. surengta pirmoji Nemuno regata maršrutu Kaunas-Rusnė. 1958 m. pradėta varžytis ir dėl Pabaltijo taurės.

Pokariu buriavimas palaipsniui buvo vystomas Klaipėdoje, Trakuose, Kaune, Šiauliuose. Įsikūrė ir išaugo į gražią bazę Platelių jachtklubas, kuriam nuo įsikūrimo vadovavo sumanus organizatorius S. Žukauskas. Užtvenkus Nemuną prie Kauno marių buvo pastatytas puikus Žalgirio jachtklubas. 1961 m. įsisteigė buriavimo sekcijos Šiauliuose ir Biržuose. 1963  m. Lietuvoje buvo 150 jachtų ir apie 1000 buriuotojų, kuriems vadovavo Lietuvos buriavimo federacija.

1990 m. sausio 20 d. Šiauliuose įvyko Lietuvos buriavimo federacijos suvažiavimas, kuriame paskelbta apie Lietuvos buriuotojų sąjungos atkūrimą, priimtas jos statutas. 1991 m. lapkričio 3 d. Madride atstatytos Lietuvos buriuotojų sąjungos teisės IYRU (dabar šios organizacijos pavadinimas ISAF, kurios nare LBS buvo 1935-1940 metais.
(Bus tęsinys)

Į viršų