facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Kiekviena visuomenė turi daugybę atminties simbolių, atspindinčių jų praeitį. Vienas iš tokių atminties ženklų yra miestelių heraldika. Herbas – tam tikras reikšmę turintis kodas, kuriame atsispindi miestelio istorija, kultūra arba kiti svarbūs aspektai.

Straipsnyje nutarta atkreipti dėmesį į Šiaulių rajono miestelių heraldiką. Šiame rajone yra septyni miesteliai – Bazilionai, Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai, Šakyna1. Iš jų teisės aktų nustatyta tvarka sukurtus ir patvirtintus herbus turi šie miesteliai – Gruzdžiai, Kairiai, Kužiai, Meškuičiai ir Šakyna.

Šakyna
Remiantis Lietuvos heraldikos komisijos protokolais ir istoriografija, galima išskirti, kad Šiaulių rajone pats ankstyviausias herbas priklauso prie Šakynos upės įsikūrusiam Šakynos miesteliui. Vietovė istoriniuose šaltiniuose minima dar XVI a. antrojoje pusėje.

Šakynai 1792 m. birželio 12 d. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas suteikė laisvojo miesto teises bei herbą. Herbe vaizduotas riteris su skydu, ant kurio užrašyta: ,,Už teisingumą ir laisvę“ (Pro lege et libertate). (Žr. 1 pav.). Šarvuotas riteris privalėjo saugoti Šakyną, jos įgytas teises ir laisves.

XVIII a. panaikinus miestų savivaldos teises Šakyna neteko savo herbo. Tiesa, bandymų atkurti Šakynos herbą buvo dar XX a. pradžioje. Derėtų paminėti lenkų tyrinėtoją Marijaną Gumovskį, nors ir nesėkmingai, tačiau vis dėlto 1935 m. bandžiusį atkurti miestelio herbą.

Vaisingi Šakynos herbo atkūrimo darbai prasidėjo mūsų valstybei atkūrus Nepriklausomybę. Oficialiai Šakynos herbą LR Prezidentas patvirtino 1999 m. gegužės 3 d.

XX a. atkurtame Šakynos herbe mėlyname lauke, ant žalios skydo papėdės vaizduojamas riteris, dešine ranka rodantis į apačią. Kairėje rankoje riteris laiko sidabrinį skydą, ant kurio užrašytas senasis lotyniškas devizas: ,,Už teisingumą ir laisvę“ (Pro lege et libertate). Riterio sidabrinis šalmas, papuoštas dviem sidabrinėmis ir dviem raudomis stručio plunksnomis. Riterio plaukai, ūsai yra juodi, sijonas ir dešiniojo peties papuošimas žalias su auksiniais kraštais. Per dešinįjį petį permesta raudona juosta, laikanti sidabrinį kardą2 (Žr. 2 pav.).

Paminėtina, kad Lietuvos heraldikos posėdžių metu nekilo aštrių diskusijų dėl Šakynos herbo projekto. Komisijos nariai išsakė savo nuomones dėl atskirų ir palyginti ne tokių reikšmingų detalių, pavyzdžiui, kario stovėsenos ir figūros, kardo rankenos dydžio, devizo raidžių rašymo3. Atkurto herbo autorius – Rolandas Rimkūnas.

Herbe mėlyna spalva simbolizuoja – ištikimybę, dieviškąją išmintį, pastovumą ir sąžiningumą. Sidabrinė reiškia – turtą, dorumą, skaistumą, nekaltybę. Raudona – drąsą, narsą, paminėtina, kad būtent tokios spalvos akcentas itin tiko riteriui. Žalia spalva siejama su laisve, grožiu, džiaugsmu4. Lyginant istorinį ir atkurtąjį herbus, galima pastebėti, kad naujasis herbas yra labiau stilizuotas, sudėtinga ir daugiaspalvė riterio figūra supaprastinta. Svarbu, kad atkuriant herbą istorinės spalvos bei senoji kompozicija buvo išlaikytos ir pritaikytos šiandien galiojančioms heraldikos taisyklėms.

Gruzdžiai                                               
Atliekant analizę, pastebėta, kad kitus Šiaulių rajono miestelių herbus galima apibūdinti pagal herbines figūras. Gruzdžių herbe vaizduojamas simbolis yra susijęs su krikščionybe.  

Dabartinėje vietoje Gruzdžių miestelis pradėjo kurtis apie XVII a. Kaimo vietovėje atsiradęs miestelis buvo vadinamas Užmūše, vėliau Gruzdžiais. Miestelis nuo seno garsėja ligonių globėjo šv. Roko atlaidais, o  bažnyčioje saugomas vertingas XVIII a. antrosios pusės šio šventojo paveikslas. Šventojo kultui plisti padėjo ir vietos medžio drožėjas dievadirbys Aloyzas Gedvila, kurio mėgstamiausia kūrybos tema buvo šv. Rokas.

Kadangi šis šventasis itin populiarus Gruzdžių krašte, buvo nuspręsta kuriant miestelio herbą panaudoti šv. Roko atvaizdą5. Miestelio gyventojai herbe greta šio simbolio taip pat norėjo matyti ir kitus Gruzdžių simbolius – ąžuolo lapus bei baltą kryžių. Tačiau Lietuvos heraldikos komisija nutarė nepapildyti herbo šiais simboliais6.

LR Prezidentas Gruzdžių herbą patvirtino 1999 m. rugsėjo 24 d. Šio herbo auksiniame lauke vaizduojamas juodai apsirengęs šv. Rokas. Šalia jo yra ištikimas palydovas ir gelbėtojas juodos spalvos Gotardo šuo. Kairėje šventojo kojoje vaizduojama juoda žaizda, išskirtinis šio šventojo ženklas. Šv. Roko barzda, šventojo marškiniai ir maldininko kriauklė yra sidabro spalvos. Šventojo krepšys, batai ir maldininko lazda yra rudi7.

Herbo autorius – Raimondas Miknevičius (Žr. 3 pav.). Herbo skydas yra auksinės spalvos, simbolizuojančios kilnumą, dorumą. Juoda reiškia liūdesį, išmintį, o sidabrinė – turtą, dorumą, skaistumą, nekaltybę8. Toks spalvų pasirinkimas siejasi su tuo, kad herbe vaizduojamas šventasis.

Meškuičiai
Tuo tarpu Meškuičių herbe krikščioniški simboliai yra jungiami su animalistiniu. Legendose teigiama, kad šioje vietovėje anksčiau buvusios didelės girios, kuriose gyveno daug meškų. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad Šiaulių ekonomijai priklausęs Meškuičių kaimas pradėtas minėti XVII a. Netoli miestelio yra XIX a. pradėtas statyti Kryžių kalnas9.

Lietuvos heraldikos komisijoje 1999 m. birželio 28 d. buvo svarstoma, kas turėtų būti vaizduojama Meškuičių herbe. Dailininkas Saulius Bajorinas pateikė keturis herbo projekto eskizus. Komisijos nariai svarstė idėją herbe vaizduoti mešką arba dvi meškas. Pirmininkas E. Rimša išsakė idėją, kad norint pavaizduoti Kryžių kalną, ji reikėtų išreikšti kažkokiu simboliu. Kitas dailininkas – Juozas Galkus pasiūlė, kad Meškuičių herbe Kryžių kalną galėtų simbolizuoti kryželiai herbo skydo lauke10.Vėlesniuose posėdžiuose buvo plėtojama Meškuičių herbo idėja, aptariame spalvinė gama.

LR Prezidentas Meškuičių herbą patvirtino 1999 m. gruodžio 22 d.

Šio herbo sidabriniame lauke, užpildytame raudonais kryželiais, vaizduojamas į heraldinę dešinę pusę žiūrintis juodas lokys raudonu liežuviu ir auksiniais nagais, dantimis. (Žr. 4 pav.). Herbo autorius – Saulius Bajorinas. Įdomu, kad lokio ginklai – liežuvis ir nagai yra stilizuotai išryškinti, kadangi taip siekiama pavaizduoti miestelį ginantį gyvūną.

Kairiai
Kairiai – miestelis Šiaulių rajone, pradėjo plėstis XVIII pabaigoje. Miestelis istorinio herbo neturėjo, todėl Lietuvos heraldikos komisijos posėdyje, vykusiame 1999 m. kovo 4 d., buvo sprendžiama, koks turėtų būti Kairių herbas.

Miestelio atstovas Vaclovas Motiejūnas papasakojo, kad senesni žmonės sakydavo, jog miestelio pavadinimas kilo nuo to, kad važiuojant iš Šiaulių reikia ,,sustoti po kairei“.

Dailininkė L. Ramonienė siūlė herbe akcentuoti senovines liaudies tradicijas, priemiesčio, Šiaulių kurorto motyvus. Dailininkas A. Každailis ir heraldikos specialistas E. Rimša siūlė herbe akcentuoti kairę pusę, tokiu būdu jame vaizduoti kairįjį kaspiną. Komisijos sekretorė pasiūlė greta kairiojo kaspino herbe vaizduoti simbolį būdingą tik Kairiams, pavyzdžiui, retą augalą11.

Kitame posėdyje, įvykusiame tais pačiais metais balandžio 6 d., V. Motiejūnas išsakė Kairių gyventojų norą herbe vaizduoti simbolį susijusį su šventumu. Savo idėjas apie herbo simboliką išsakė ir Lietuvos heraldikos komisijos nariai. L. Ramonienė pasiūlė pavaizduoti delną, pasuktą į kairę. E. Rimša plėtojo idėją kurti herbą su kairiuoju kaspinu, vienos spalvos skyde. Protokole fiksuojama, kad V. Motiejūnas sutiko su kairiojo kaspino idėja, tačiau herbo kampe pasiūlė pavaizduoti varpą. Posėdžio metu buvo nuspręsta suteikti galimybę dėl herbo figūrų apsispręsti patiems miestelio gyventojams12. Lietuvos heraldikos komisijos posėdžiuose, kurie vyko 1999 m. balandžio mėnesiais  buvo pasiūlyta Kairių herbe greta kairiojo kaspino pavaizduoti stilizuotą gėlę13.

LR Prezidentas Kairių herbą patvirtino 1999 m. birželio 29 d.14 Šiame herbe raudoname  skydo lauke, vaizduojamas aukso spalvos kairysis kaspinas – simbolizuojantis miestelio pavadinimą. Auksinė jo spalva reiškia kilnumą, dorumą, šviesą. Kaspinas skiria herbo kampuose pavaizduotu du auksinius plačialapių klumpaičių žiedus.

Pažymėtina, kad miestelio apylinkėse auga šie reti augalai, todėl jie buvo pavaizduoti herbe. Herbo etalono autorė – Laima Ramonienė15. Taigi Kairių miestelio herbe yra jungiama heroldinė figūra – kairysis kaspinas su mobiliosiomis figūromis – dviejų klumpaičių žiedais (Žr. 5 pav.)

Kužiai
Paminėtina, kad heroldinė figūra – kairysis kaspinas vaizduojamas ir netoli Šiaulių esančio Kužių miestelio herbe. Žinoma, kad Kužiai – Šiaulių rajono savivaldybės seniūnijos centras. Vietovė minima nuo XVIII a. Miestelis pradėjo augti XIX a., kai prie Šiaulių-Telšių kelio buvo pastatyta pašto stotis.

Miestelėnai Kužių vardą kildina iš žodžio „kužis“, kuris bendrinėje lietuvių kalboje reiškia arklį, kumelį, kumeliuką16. Miestelio herbo idėja pradėta svarstyti pačioje XX a. pabaigoje – XXI a., Lietuvos heraldikos komisijos posėdžiuose buvo išsakyta mintis Kužių herbą sieti su arkliais. Miestelio herbo eskizo kūrimo rūpinosi dailininkė L. Ramonienė17. Komisijos posėdyje, įvykusiame 2000 m. gruodžio 7 d., L. Ramonienė pateikė herbo projekto eskizus. Kužių seniūnas Saulius Mickus išsakė miestelio bendruomenės norą herbe matyti arklio galvą, apsuptą varpų vainiku.

 Tačiau Lietuvos heraldikos komisijos atstovas nebuvo linkęs pritarti šiai idėjai, motyvuodamas tuo, kad svarbiausia herbo figūra – arklys – būtų nustumta į antrą planą. Dailininkai Arvydas Každailis ir Juozas Galkus siūlė atsisakyti dobilo lapelių. Istorikas Zigmantas Kiaupa siūlė herbą kurti pagal heraldikos taisykles ir neskaidyti jo į pirmą bei antrą planus. Buvo išsakyti siūlymai herbe vaizduoti tris arklių galvas18.

Kitame komisijos posėdyje 2000 m. gruodžio 21 d. sekretorė B. Šilinienė komisijai pateikė Kužių seniūno prašymą, miestelio herbe tris arklių galvas patalpinti į kairįjį kaspiną. Šiai idėjai nepritarė E. Rimša, siūlęs primygtinai atsisakyti šios idėjos, kadangi kaspine arklių galvos atrodo daug prasčiau19. Tačiau 2001 m. vasario 1 d. komisijos posėdyje, Kužių seniūnas dar kartą išsakė miestelio bendruomenės norą, kad herbe trys arklių galvos būtų vaizduojamos kairiajame kaspine20.

Lietuvos heraldikos komisija atsižvelgė į Kužių bendruomenės norą, todėl buvo nutarta miestelio herbe, auksiniame skydo lauke ant kairiojo kaspino pavaizduoti tris arklių galvas. Raudonas kairysis kaspinas simbolizuoja miestelio pavadinimą, o sidabrinės arklių galvos siejamos su liaudies etimologija. Kužių herbą LR Prezidentas patvirtino 2001 m. kovo 1 d.21 (Žr. 6 pav.)

Svarbus – istorija
Apibendrinant derėtų pastebėti, kad Šiaulių rajono miestelių herbuose vaizduojamos herbinės figūros yra tarsi tam tikri kodai, simbolizuojantys miesteliams reikšmingus aspektus.

Straipsnyje nagrinėtuose herbuose atsispindi miestelio istorija (Šakynos atvejis) ir šventojo kulto svarba (Gruzdžių atvejis). Būtent šiuose herbuose vaizduojamos žmonių figūros. Likusiuose herbuose vaizduojama gyvūnija ir augmenija. Matyti, kad miestelių pavadinimus koduoja heroldinė figūra – kairysis kaspinas ir mobilioji figūra – meška. Šios figūros derinamos su kitais simboliais, atsispindinčiais miestelio gamtą, įsikūrimą šalia svarbaus religinio objekto arba pavadinimą. Spalvine prasme Šiaulių rajono herbai turi bendrumų – juose yra auksinė spalva, beveik visuose naudota ir raudona spalva.  

Pažymėtina, kad miestelių herbų atkūrimo ir kūrimo procesuose svarbų darbą atliko Vilniuje įsikūrusi Lietuvos heraldikos komisija. Tiesa, protokolų medžiagoje galima skaityti įrašus, kad Kužių ir Kairių miestelių bendruomenių atstovai gana aktyviai dalyvavo savo miestelių herbų kūrimo procese. Šis faktas džiugina, nes bendruomenių iniciatyva yra itin svarbi, palengvinanti komisijos darbą ir parodanti, kad herbas vietos gyventojams yra reikšmingas.  

1 Lietuvos regionų portretas, prieiga per internetą: <http://regionai.stat.gov.lt/lt/siauliu_apskritis/siauliu_rajono_savivaldybe.html>[žiūrėta 2019-01-10]
2 Rimša E., Lietuvos heraldika, Vilnius, 2008, p. 400-401.
3 Lietuvos heraldikos komisijos posėdžio, įvykusio 1999 01 28, protokolas Nr. 202.
4 Rimša E., Heraldika, Iš praeities į dabartį, Vilnius, 2004, p. 22.
5 Rimša E., Lietuvos heraldika, Vilnius, 2008, p. 173-174.
6 Lietuvos heraldikos komisijos posėdžio, įvykusio 1999 04 22, protokolas Nr. 208.
7 Rimša E., Lietuvos heraldika, Vilnius, 2008, p. 173-174.
8 Rimša E., Heraldika, Iš praeities į dabartį, Vilnius, 2004, p. 20 – 24.
9 Rimša E., Lietuvos heraldika, Vilnius, 2008, p. 282-283.
10 Lietuvos heraldikos komisijos posėdžio, įvykusio 1999 06 28, protokolas Nr. 212.
11 Lietuvos heraldikos komisijos posėdžio, įvykusio 1999 03 04, protokolas Nr. 205.
12 Lietuvos heraldikos komisijos posėdžio, įvykusio 1999 04 06, protokolas Nr. 207.
13 ietuvos heraldikos komisijos posėdžio, įvykusio 1999 04 22, protokolas Nr. 208. Lietuvos heraldikos komisijos posėdžio, įvykusio 1999 05 06, protokolas Nr. 209.
14 Rimša E., Lietuvos heraldika, Vilnius, 2008, p.194.
15 Lietuvos heraldikos komisijos posėdžio, įvykusio1999 05 06, protokolas Nr. 209.
16 Rimša E., Lietuvos heraldika, Vilnius, 2008, p. 250.
17 Lietuvos heraldikos komisijos posėdžio, įvykusio 2000 05 04, protokolas Nr. 230.
18 Lietuvos heraldikos komisijos posėdžio, įvykusio 2000 12 07, protokolas Nr. 237.
19 Lietuvos heraldikos komisijos posėdžio, įvykusio 2000 12 21, protokolas Nr. 238.
20 Lietuvos heraldikos komisijos posėdžio, įvykusio 2001 02 01, protokolas Nr. 240.
21 Rimša E., Lietuvos heraldika, Vilnius, 2008, p. 251.

2019 03 13 3

Šakynos herbas, patvirtintas 1999 m. Atkurto herbo autorius Rolandas Rimkūnas (Rimša E., Lietuvos heraldika, Vilnius, 2008, p.400.)

2019 03 13 4

Gruzdžių herbas, patvirtintas 1999 m. Herbo etalono autorius – Raimondas Miknevičius (Rimša E., Lietuvos heraldika, Vilnius, 2008, p.173)

2019 03 13 5

Meškuičių herbas, patvirtintas 1999 m. Herbo etalono autorius – Saulius Bajorinas (Rimša E., Lietuvos heraldika, Vilnius, 2008, p.282)

2019 03 13 7

Kairių herbas, patvirtintas 1999 m. Herbo etalono autorė – Laima Ramonienė (Rimša E., Lietuvos heraldika, II d., Vilnius, 2004, p.89)

 

2019 03 13 6

Kužių herbas, patvirtintas 2001 m. Herbo etalono autorė – Laima Ramonienė (Rimša E., Lietuvos heraldika, II d., Vilnius, 2004, p.107)

 

Į viršų