facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)

Vokiečių okupaciniai valdžiai pradėjus šeimininkauti Lietuvoje, 1941 m. birželio 27 d. į Šiaulių pašto įstaigą atvyko vokiečių kariuomenės lauko ryšininkai ir pareikalavo jiems skirti keletą kambarių ryšių reikalams.

J. Tijūnas savo prisiminimuose „Vokiečių okupacijos metai“ rašo: „Paskubomis imtasi atstatyti nutraukti telefono-telegrafo ryšiai ir pašto pristatymas, ypatingai su Kaunu, nes tuo laiku geležinkeliu susisiekimo dar nebuvo (...). Nors su Pašto valdyba buvo palaikomas nuolatinis ryšys ir buvo gaunamos reikalingos instrukcijos, bet Šiaulių paštui buvo suteikta teisė veikti savarankiškai ir vadovauti visai apylinkei. Iš Pašto valdybos buvo gauti perspausdinti rusų pašto ženklai „Nepriklausoma Lietuva 1941.VI.23“ ir jie buvo paleisti plačiam vartojimui siunčiamai korespondencijai apmokėti. Jei ne Šiaulių paštas, tai minėti ženklai nebūtų buvę paleisti apyvarton, nes Kauno paštas  neveikė“ (Tijūnas J. Vokiečių okupacijos metai. Iš: Nuo krivūlės iki raketos, 409-410).

Pasak J. Tijūno, minėtus pašto ženklus reikėtų laikyti estafetiniais, nes jie, Kaune atspausdinti, estafetiniu būdu buvo pristatyti Šiaulių paštui ir čia paleisti apyvarton. Kauno paštas jų nepardavinėjo, nes paštas neveikė, tik Šiaulių ir apylinkės paštai juos vartojo (Tijūnas. Estafetinis paštas. Iš: Nuo krivūlės iki raketos, p. 418).

1941 m. liepos 26 d. Kaune ir Šiauliuose (Schaulen) buvo atidaryti pirmieji DDO („Deutsche Dienstpost Ostland“) paštai (Post-Eroffnung). Buvo naudojamas laikinas eilutės anstpaudas „Schaulen (Aschaffenbur)“ be arba su pašto ženklais (Dt. Reich-Briefmarke Sammler-Brief) ir apvalus antspaudas „ Schaulen / 11 05.42-18“.

Vokiečių okupacijos metais nuo 1941 m. liepos mėn. Šiaulių paštas vykdė visas pašto operacijas, įskaitant ir pinigines. Vokiečiams įsteigus paštą, vadinamąjį „Dienstpost“, vienu metu vienoje operacijų salėje veikė du paštai. Perskyrus Šiaulių pašto rūmų salę pusiau, ant vokiečių pusės durų buvo pakabintas užrašas „Deutsche Dienstpostamt“, o ant lietuvių pusės durų – „Lietuvos Paštas“. Lietuvos piliečiams buvo draudžiama įeiti į vokiečiams skirtas patalpas. Tai buvo vienintelis kuriozas Lietuvos pašto istorijoje. Oficialiai lietuviško pašto veikla Šiauliuose truko iki 1941 m. gruodžio 31 d. (Tijūnas J. Vokiečių okupacijos metai. Iš: Nuo krivūlės iki raketos, p. 412-413).

1941 m. pabaigoje J. Tijūnas perėmė savo žinion Šiaulių paštą ir vadovavo lietuviškam paštui. Jis, kitų paštininkų padedamas, tvarkė ir organizavo Šiaulių pašto įstaigos darbą. Laikinosios Lietuvos Vyriausybės 1941 m. pabaigoje – 1942 m. išleistais nurodymais pašto veikimas buvo atkurtas pagal Nepriklausomos Lietuvos pašto taisykles ne tik mieste, bet ir visoje Šiaulių apskrityje. Sėkmingai pašalinus buvusią bolševikų pašto sistemą ir atstačius Lietuvos pašto tvarką, Šiaulių paštas atliko visas pašto, įskaitant ir pinigines, operacijas (Tijūnas J. Vokiečių okupacijos metai, p. 409-410). J. Tijūnas Šiaulių centrinio pašto viršininku buvo 1941–1944 m.  

1941 m. vokiečių ryšininkai nutiesė pirmąjį magistralinį 112 porų kabelį Karaliaučius-Šiauliai-Ryga, kuris veikė iki 1980 metų (Lazdynas R. Už telefoną mokėsime brangiau, bet jį turėsime kiekvienas. „Šiaulių naujienos“, 1997 sausio 14, p. 10).

Frontui artėjant prie Šiaulių, vokiečiai paliko miestą 1944 m. liepos 26 d. Su jais į Vakarus pasitraukė ir dalis Šiaulių paštininkų. 1944 m. liepos 27 d. Šiauliuose prasidėjo antroji sovietų okupaciją, Šiaulių pašto veiklą perėmė sovietinė valdžia.
 
Šiaulių ryšiai ir paštas 1945–1989 metais
Antrasis pasaulinis karas padarė daug žalos Šiaulių ryšiams. Traukdamiesi vokiečių okupantai išsivežė nemažai įrangos, dalis jų pradingo karo metu. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai Šiaulių ryšių kontorai vadovavo P. Jasaitis, jį pakeitė Tumašovas. Pokariu  Šiauliai buvo padalyti į keturias pašto pristatymo apylinkes.

1950 m. sausio 1 d. Šiaulių srities ryšių valdybos sistemoje buvo 10 ryšių kontorų su 68 skyriais. 1950 m. Šiauliuose (be taksofonų ir piniginių automatų) buvo 505 telefono aparatai. Bendras Ryšių ministerijos telefono aparatų (be taksofonų ir piniginių automatų) skaičius buvo 625, tiesioginių telefono linijų – 36.

Šiaulių antros klasės ryšių įmonė organizavo pašto ir ryšių darbą Šiaulių mieste ir rajone. Buvo šios ryšių tarnybos: pašto skyriai, telegrafo ryšiai, miesto ir tarptautiniai telefono ryšiai, 5 kW galingumo radijo mazgas, vidaus telefono ryšiai. Rajono pašto ryšius aptarnavo 17 pašto skyrių ir ryšių agentūrų. Pašto siuntos į rajoną buvo gabenamos vieną kartą per parą automašina arba kinkomu transportu. Mieste veikė telefono stotis (MTS), turinti 900 numerių (Šiaulių miesto istorija 1940–1995. Sud. dr Jonas Sireika. Šiauliai: „Saulės delta“, 2007, p. 119, 200).

1950–1959 m. Šiaulių ryšių kontorai, kuri teikė pašto, telefono ir telegrafo ryšių paslaugas Šiauliuose, vadovavo K. Jarochinas, A. Jakševičius, A. Tabačenko, S. Kiseliukas, B. Šuopys ir kt. (Šniukas V. Šiaulių filialo darbo apžvalga (1918–1998), p. 116-117). 1951 m. Šiaulių srities ryšių valdybos sistemoje buvo 24 kontoros, jungiančios 56 skyrius.

1952 m. Šiauliuose, be centrinio pašto, dirbo 3 rajoniniai pašto skyriai, buvo organizuoti 36 pašto pristatymo barai, 27 pašto dėžutės. Buvo atidaryti telefono punktai centriniame pašte, srities vykdomajame komitete. „Aušros“ viešbutyje, „Gastronomo“ parduotuvėje, „Pergalės“ kino teatre, įrengtos 4 dengtos būdelės su automatiniais telefonais (Plečiamas ryšių tinklas (Šiaulių mieste). „Raudonoji vėliava“, 1952 kovo 30, p. 2).

1955 m. Šiaulių ryšių kontoroje dirbo 423 darbuotojai. Tiesiogiai kontoroje aptarnavo paštą, telegrafą ir telefoną – 300 darbuotojų (Šiaulių miesto istorija 1940–1995, p. 200).   

Nuo 1959 m. iki 1976 m. Šiaulių rajoniniam ryšių mazgui vadovavo Boneventūras Šuopys (1917–1988). 1959 m. Šiauliuose įrengta pirmoji automatinė telefono stotis (ATS) turinti 2000 numerių ATS stotis, o 1960 m. pirmoji automatinė 40 kanalų telegrafo stotis, vėliau išaugusi iki 200 kanalų. 1959 m. mieste ir rajone buvo 1049 telefonai. Visų rūšių patarnavimus tolimesnėse vietovėse teikė 7 ryšių skyriai. 1959 m. buvo pastatytos naujos ryšių kontoros korespondencijos apsimainymo punktas, kuriame buvo išskirstomi laiškai, siuntiniai, spauda (Šiaulių miesto istorija 1940–1995, p. 200).

1960 m. viduryje Šiauliuose buvo automatinė telefonų stotis, per 20 spaudos kioskų, įregistruota apie 12 000 radijo imtuvų. Visų rūšių patarnavimus tolimesnėse vietovėse teikė 7 ryšių skyriai.

1966 m. mieste įvesti tiesioginiai automatiniai pasikalbėjimai su Vilniumi, Kaunu, Klaipėda, Palanga, Panevėžiu, aplinkiniais rajonais (Bilevičius P. Šiauliai. Vilnius „Mintis“, 1972, p. 87). 1968 m. DŽATS stoties imlumas išplėstas iki 5570 numerių.

1969 m. parengtas Šiaulių miesto centrinių pašto rūmų rekonstrukcijos projektas (autorė – architektė V. Taujanskienė).  1970 m. buvo nugriautas senasis Šiaulių paštas (Tilžės g.) ir jo vietoje pastatyti Projektavimo rūmai. Be centrinio pašto šiauliečius dar aptarnavo 8 ryšių skyriai.

1971 m. Šiaulių  paštas dirbo 101 laiškininkas, Šiauliuose veikė 14 tarpmiestinių pasikalbėjimo automatų. 1971 m. birželio 15 d. Šiaulių ryšių mazge buvo sumontuota nauja 1000 numerių telefono stotis  su 3430 numerių.

1975 m. Šiaulių ryšių mazgas reorganizuotas į dvi įmones – Šiaulių telegrafo-telefono stotį (TTS) ir Šiaulių centrinį paštą. Šiaulių TTS viršininku dirbo V. Ševčenko, nuo 1977 m. – A. Mirauskas. 1975 m. reorganizacijos metu atkurtas Šiaulių eksploatacinis techninis ryšių mazgas (ETRM). Jam vadovavo J. Suchodolskis, S. Kiseliukas, P. Kačinskas, V. Kulbė, S. Laukaitis, K. Turskis (Šniukas V. Šiaulių filialo darbo apžvalga (1918–1998 m.), p. 116-117).

1975 m. pradėjo veikti pirmoji koordinatinė stotis Šiauliuose. 1976 m. automatinės telefono stoties Nr. 2 (ATS-2) imlumas buvo padidintas 600 numerių ir pastatyta ATS-4, turinti 2600 numerių. 1978 m. buvo išplėsta ATS-5, turėjo 5700 numerių, o 1981 m. įvesta eksploatacijon radijo telefono ryšių sistema „Altaj“ (Šiaulių miesto istorija 1940–1995, p. 200, 360). M. Melnikaitės (dabar Dvaro) gatvėje pagal architekto A. Ratniko projektą 1982 m. Šiaulių 6-oji statybos valdyba pradėjo statyti 10 000 numerių automatinės telefonų stoties pastatą.     

1980 m. Šiauliuose buvo 39 ryšių skyriai. 1984 m. Šiauliuose įrengta 110 pašto dėžučių. Laiškus surinko 6 pašto automašinos, laiškus skirstė 18 apsimainymo-skirstymo baro darbuotojų (Pelenienė S.  Laiško savaitė. „Raudonoji vėliava“, 1984 spalio 9).

Šiaulių centrinis paštas iki 1981 m.  vadinosi „Šiaulių rajono ryšių mazgas“. Nuo 1982 m. Šiaulių miesto centriniam paštui vadovavo A. Statulevičius. 1985 m. Šiaulių paštas turėjo šiuos cechas ir barus: 1. Apdraustų pašto siuntų baras. 2. Korespondencijos ir spaudos pristatymo baras. 3. Telegrafo baras. 4. Tarpmiestinio telefono ryšio komutatorių tarnyba. 5. Tarpmiestinio  telefono ryšio linijinis-aparatinis cechas. 6. Radijo mazgas ir elektros įrengimų grupė. 7. Tonalinio telegrafo ryšio cechas. Taip pat pašto patalpose veikė taupomoji kasa, spaudos kioskas. Centriniam paštui priklausė  40 ryšių skyrių (13 Šiaulių mieste, 27 – rajone). Gerinant kaimo gyventojų aptarnavimą pašto paslaugomis, visi laiškininkai teikė patarnavimą namuose – priimdavo perlaidas, telegramas, registruotus laiškus, banderoles, mokestį už elektros energiją.

Centrinis paštas per dieną priimdavo ir išsiųsdavo vidutiniškai 1500–1600 telegramų. Centriniame pašte dirbo 5 laiškanešių brigados (maždaug 40 žmonių). Spauda į atramos punktus buvo išvežiojama automobiliais, motoroleriais. Centriniame pašte dirbo per 700 darbuotojų (V. Kapsuko gatvė Šiauliuose. Sud. Darbutienė D., Knizikevičienė B. ir Rimkūnienė E. Kraštotyrininkų ekspedicijos medžiaga. Šiauliai, 1985, p. 77-79; Jie kūrė Lietuvos ryšius. Vilnius: Lietuvos informatikos, ryšių ir elektronikos bendrija, 2008, p. 79-80).

1986 m. Lietuvos ryšių ministerija išleido dailininkės V. Skabeikienės sukurtą spalvotą pašto voką, kuriame pavaizduota Šiaulių miesto panorama ir spausdintas lietuvių ir rusų kalbomis užrašas įvairaus dydžio šriftais“ „Šiaulių miestui 750 metų / Городу Шяуляй 750 лет“.

1986 m. TSRS ryšių ministerija išleido dailininko N. Vetco sukurtą spalvotą pašto voką, kuriame pavaizduotas tuometinis Šiaulių herbas, taip pat Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, viešbutis „Šiauliai“, stogastulpiai su vėjarodėmis ir spausdintas lietuvių ir rusų kalbomis užrašas įvairaus dydžio šriftais: „750 лет / metų Šiauliai / ШЯУЛЯЙ“.

1986 m. rugsėjo mėn. Šiaulių miesto įkūrimo 750-osioms metinės  įamžintos markiruota pašto atributika. Išleistas meninis pašto atvirukas, gražus pašto ženklas, markiruotas vokas ir vokas, skirtas pirmajai jubiliejaus dienai. Respublikinis „Sąjunginės spaudos“ spaudos platinimo susivienijimas šia proga išleido nemarkiruotą voką.

1986 m. rugsėjo 26-27 dienomis Centrinio pašto operacijų salėje buvo surengtas jubiliejinės pašto atributikos antspaudavimas specialiu kalendoriniu žymekliu, skirtu Šiaulių 750-osioms metinėms (Monkevičius B. Paštas – miesto jubiliejui. „Raudonoji vėliava“, 1986 rugsėjo 11 d.).   

1988 m. sausio 1 d. likvidavus ETRM, įkuriamas Šiaulių ryšių gamybinis susivienijimas. Vadovu paskirtas R. Vėgėlė.

1988 m. TSRS ryšių ministerija išleido dailininko V. Vasiljevo spalvotą pašto voką, kurio averse pavaizduotas tuometinis Šiaulių herbas ir užrašas išspausdintas lietuvių ir rusų kalbomis įvairaus dydžio šriftais: „ŠIAULIAI / ШЯУЛЯЙ / ЛИТОВСКАЯ ССР / LIETUVOS TSR“.

1988 m. rugsėjo 9 d. Šiauliuose vartotas pirmosios dienos proginis antspaudas, skirtas mieste surengtai pašto ženklų parodai „PRIBALTJUNFIL-88“.   

(Bus tęsinys)

Į viršų