(Tęsinys)

Gyvendamas Šiauliuose brolis Jurgis suorgnizavo pašto tarnautojų ir darbininkų sporto vienetą, kuriame žaidė stalo tenisą, krepšinį ir futbolą. Sporto vienetas vadinosi „Žinia“ ir jo vadovu – pirmininku buvo mano brolis Jurgis. Jisai buvo didelis sporto mėgėjas, gabus organizatorius ir visuomenininkas. Priklausė ano laiko visuomeninėms organizacijoms ir buvo aktyvus jų narys“ (Karaša M. Ką aš atsimenu... Nuo krivūlės iki raketos: Lietuvos paštininkų atsiminimai. Čikaga, 1968, p. 221-222).

1932 m. Šiaulių pašte atidarytas Taupomųjų valstybinių kasų skyrius. 1932 m. gegužės 30 d. Šiaulių geležinkelio stotyje buvo įrengtas pirmasis telefono automatas (taksofonas) vietos pasikalbėjimams, („Paštininkų žodis“, 1932, nr. 7, p. 193; Šiaulių paštas 1919-1940 metais, p. 34). 1932 m. Šiauliuose buvo 542  telefono abonentai. 1932 m.  Šiaulių pašto pajamos siekė 681 964,7 Lt, o išlaidos 397 220,8 lt., gryno pelno buvo 84 743,9 lt. Už pašto ženklus 1932 m. pajamos siekė 302,505 lt, už telegrafą – 32.052,8 lt, už telefoną 346 342,72 lt. (Pasirašo Ra. Ša. Naujienos iš Šiaulių pašto. „Šiaurės Lietuva“, 1933 sausio 22, p. 5). 1932 m. liepos 1 d. Šiauliuose buvo 697 telefonų abonentai.

Įdomu tai, kad Šiaulių pašte 1932 m. dirbo 12 tarnautojų, kurie turėjo Antano vardą: Čepulis, Gintautas, Misiūnas, Noreika, Sakas, Sasnauskas, Šarka, Paškauskas, Pulkis, Puščius, Valaitis, Vinickas ir buvo viena tarnautoja, kuri turėjo vardą – Antanina: Gintautienė (Šiaulių pašto Antanų „velnio tuzinas“. „Paštininkų žodis“, 1932, nr. 7, p. 192).
1932-1940 m. Šiaulių pašte buvo naudojamas Ch. Frenkelio odų fabriko stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtas mašininis antspaudas įvairaus dydžio šrifto: „ODŲ FABRIKAS / CH. FRENKEL / TANNERS / ŠIAULIAI /LITHUANIA / FOUNDED 1879“ (Fugalevičius V. Pašto antspaudai 1990, p. 57).

1932 m. senojoje Šiaulių pašto telegrafo-telefono įstaigoje Tilžės gatvėje veikė pašto operacijų salė, siuntinių ir perlaidų skyriai, paprastasis skyrius, pašto ekspedicija, telefono pasikalbėjimų punktas ir telegrafo ekspedicija, valdiškos ir „iki pareikalavimo“ korespondencijos skyrius, telegramų priėmimas, „Morze“ ir „Juzo“ telegrafas, telegramų perdavimas telefonu ir elevatorius telegramų blankams siųsti, telefono centrinė (vietinė, užmiestinė), pašto raštinė, telegrafo-telefono technikos skyrius, krosas, pašto archyvas ir kt.

1933 m. sausio 1 d. Šiaulių pašte buvo 572 telefonų abonentai ir 125 pridėtiniai. 1933 m. per vieną mėnesį Šiaulių paštas gavo iš viso 3000 siuntinių, iš kurių 580 buvo gauti iš užsienio.

1934 m. buvo parengtas nuotraukų rinkinys „Šiaulių paštas ir paštininkai 1932-1933 metų nuotraukose“. Šis rinkinys buvo įteiktas Šiaulių pašto viršininkui Petrui Rasteikai, išdirbusiam tose pareigose 15 metų, prieš jam išvykstant darbui į Tauragę 1934 metais. Pirmoje nuotraukų dalyje nufotografuotas senasis Šiaulių paštas Tilžės gatvėje, jo patalpos, įrengimai ir darbuotojai. Antrojoje dalyje – Šiaulių pašte veikusi paštininkų švietimo draugija „Žinia“ (Rasteika A. Prisiminimai apie Šiaulių paštą. Rankraštis. Saugoma autoriaus rinkinyje).     

Tarpukariu Šiaulių pašte dirbo daug pareigingų ir savo darbui atsidavusių paštininkų. Vienas iš tokių: Antanas Šarka g. 1875 m. Švėkšnoje. Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje. Paskui Vilniuje lankė paštininkų kursus. Nuo 1921 m. iki pensijos 1933 m. liepos 1 d. dirbo Šiaulių pašto viršininko padėjėju. Mirė 1934 rugsėjo 1 d. Šiauliuose (Pasirašo J. Biv. A. a. Antanas Šarka. „Pašto pasaulis“, 1934, Nr. 8, p. 145).

Antanas Puščius buvo ilgametis Šiaulių pašto laiškininkas. Jis 1934 m. kovo 14 d. šventė 30 metų pašto tarnybos sukaktį. Pažymėtina, kad didžiąją savo tarnybos dalį, 23 metus tarnavo Šiaulių pašte ir šiauliečių buvo gerbiamas kaip sąžiningas ir drausmingas laiškininkas (A. Puščius. „Pašto pasaulis“, 1934, Nr. 3, p. 47).

 Antanina Michnevičiūtė-Gintautienė gimė 1899 m. birželio 13 d. Ilgametė Šiaulių pašto valdininkė, dirbo Šiaulių pašto įstaigos vyr. telefonininkė. Priklausė Moterų šaulių vienetui, Vilniaus vadavimo sąjungos Šiaulių skyriui. 1944 m. su vyru, irgi Šiaulių pašto tarnautoju, pasitraukė į Vakarus, Vokietiją. 1950 m. apsigyveno JAV, Čikagoje. Mirė 1957 m. balandžio 21 d. Čikagoje, palaidota Šv. Kazimiero kapinėse (Nuo krivūlės iki raketos,  p. 513).

1936 m. Šiaulių apskrities telegrafo ir telefono tinklams vadovauti buvo paskirtas inžinierius Viktoras Bertulis. 1936 m. pradėti parengiamieji darbai centrinės baterijos telefono stočiai įrengti. Parengtas tinklo projektas ir pradėta požeminius kabelius tiesti bei tinklą tvarkyti – visa tai baigta 1939 m. rudenį (Šiaulių pašto istorinė apžvalga, p. 56).

1936 m. mieste buvo įrengti pirmieji telefonai automatai. 1937 m. gruodžio 31 d. Šiauliuose buvo du monetiniai telefono automatai. 1938 m. mieste jų buvo 700 ir 2152 radijo aparatai (Baliutavičienė S., Baliutavičius V. Šiaulių istorija (iki 2000 metų). Vilnius: „Naujoji Rosma“, 1999, p. 157).

1937 m. Šiaulių apskrityje buvo 23 pašto įstaigos, 43 pašto agentūros ir 46 pašto punktai. Šiauliuose buvo 26 pašto dėžutės (Nuo krivūlės iki raketos, p. 70, 71).

1938 m. sausio 1 d. Šiaulių paštas turėjo centrinio pašto įstaigą, dvi pašto agentūras, vieną pašto punktą (Šimšėje). Šiai centrinei įstaigai priklausė ir apskrities ryšių įstaigos. Iš viso ji turėjo 20 pašto įstaigų, 45 pašto agentūras, 2 pašto punktus ir 6 pašto vagonus geležinkelių ruožuose („Šiaulių metraštis 1918-1938“. Šiauliai, 1938, p. 38).

1938-aisiais Šiauliuose buvo sumontuota 1000 numerių telefono stotis. Į ją buvo įjungta 800 abonento linijų ir nutiesti pirmieji telefono kabeliai. Pašto materialinę bazę sudarė penki telegrafo aparatai.  Šiaulių paštas buvo I eilės ir savo didumu buvo trečias po Kauno ir Klaipėdos. Šiaulių paštas naudojo stačiakampio formos rėminančią linija apibrėžtą dviejų eilučių apdraudos antspaudą: ŠIAULIAI / No 01635 B“.

1940 m. naujuose rūmuose įsikūrė Šiaulių paštas, telefonas ir telegrafas. 1940 m. kovo 29 d. pašte pradėjo veikti naujoji  telefono stotis. Keli komutatoriai ir atitinkama kitų prietaisų dalis sudarė naują 1800 linijų centrinę telefono stotį ir 50 linijų tarpmiestinę stotį naujai pastatytuose pašto rūmuose.

Šiaulių paštininkų švietimo draugija „Žinia“
1923 m. gruodį buvo įsteigta Šiaulių paštininkų švietimo draugija „Žinia“,  veikusi iki 1940 metų. Tai buvo švietimo ir sporto organizacija, jungusi beveik visus Šiaulių pašto tarnautojus. Jos steigėjais buvo tuometinis Šiaulių pašto viršininkas Petras Rasteika ir jo bendradarbiai A. Čepulis, J. Bikas, A Šarka ir A. Gintautas. Draugijai vadovavo valdyba, kurios pirmininku buvo išrinktas P. Rasteika, o nariais K. Kanišauskas, A. Čepulis, B. Jaras, sekretoriaus-iždininko pareigas ėjo A. Gintautas. „Žinios“ draugijos bibliotekininku buvo paskirtas A. Čepulis.

„Žinios“ draugijos tikslas buvo rūpintis savo narių dvasiniu bei fiziniu lavinimu, pagal išgales remti žmones materialiai – teikti grąžinamas ir negrąžinamas paskolas, pašalpas, ugdyti kūno ir dvasios jėgas, tautiškumą ir tėvynės meilę. Draugija savo nariams įsteigė biblioteką, skaityklą, organizuodavo įvairius kursus, kūrė sporto, vaidybos, muzikos sekcijas bei komandas, kooperatyvus, klubus, valgyklas, arbatines, savišalpos kasas, sanatorijas, statė vasarnamius, rengdavo paskaitas, koncertus, spektaklius, šokius, varžybas. Jos įstatuose buvo numatyta leisti knygas, laikraščius ir žurnalus. Draugija turėjo nuosavus namus Pašto g. 4.

Draugijos bibliotekoje buvo daugiau kaip 700 įvairių grožinės literatūros knygų, skaitykla gaudavo 30 Lietuvoje leidžiamų laikraščių, turėjo atskirą klubą, kuris vėliau buvo perkeltas į pašto rūmus ir įrengtas viename iš jo kambarių. 1928 m. gruodžio 29 d., minint Šiaulių pašto įkūrimo 10 metų sukaktį, Šiaulių pašto, telegrafo ir telefono tarnautojų švietimo „Žinios“ draugijos biblioteka pavadinta d-ro J. Basanavičiaus vardu.

1928 m. balandžio 1 d. įsteigtas Vilniui Vaduoti sąjungos Šiaulių paštininkų skyrius. Į jo komitetą buvo išrinkti P. Naidionovas-Rasteika, J. Bakševičius ir J. Kepalas. 1930 m. jo valdybą sudarė P. Rasteika, K. Kanišauskas, J. Galeckas, A. Čepulis, S. Goris; buvo 86 nariai.

1932 m. „Žinios“ draugijai priklausė 103 nariai. Ji turėjo Vilniui vaduoti skyrių. 1935 m. draugija turėjo 102 narius, jiems buvo išduotos 268 paskolos, kurių bendra suma – 30 tūkst. litų. Draugijos bibliotekoje buvo 5300 knygų, buvo prenumeruojami 36 žurnalai ir laikraščiai. Knygos, laikraščiai ir žurnalai draugijos nariams skaityti  buvo duodami nemokamai, ne draugijos nariams reikėdavo mokėti po 50 centų per mėnesį.

Paštininkų draugijoje buvo populiari lengvoji atletika, stalo tenisas, šachmatai, ypač stipri ir žinoma Šiauliuose buvo futbolo komanda „Žinia“. 1930 m. Šiaulių paštininkų sporto sekcija buvo sudariusi net dvi futbolo komandas: 1-ma „Žinia“ ir 2-ra „Žinia“. Dar draugija turėjo sunkumų kilnojimo, bokso, imtynininkų komandas, lauko teniso žaidėjus. Šachmatais žaidė Andrijaitis, A. Balčiūnas, V. Balčiūnas ir Urmonas.

Senasis Šiaulių paštas (Tilžės gatvėje, dabar šioje vietoje stovi Verslininkų namai) turėjo erdvų kiemą, kurioje „Žinios“ draugija buvo įrengusi sūpynes paštininkų vaikams, poilsio ir sporto aikštelę. Buvęs šiaulietis, architektas Anatolijus Rasteika (1924–2008) prisiminimuose apie senąjį paštą, rašė: „Mano tėvas – Petras Rasteika nemažai metų buvo Šiaulių pašto viršininku (šis paštas nugriautas prieš keliasdešimt dešimtmečių, statant patalpas projektinėms organizacijoms). Didžiulis pašto kiemas labai tiko vaikiškiems žaidimams. Ten kiemo pastogėje ilsėjosi seni pašto vežimai ir kiti niekam nebereikalingi dideli daiktai, pavyzdžiui, milžiniškos ritės nuo telefono kabelių

Bus tęsinys

2019 02 22 6

Senasis paštas tuometinės Pašto–Tilžės gatvėje. 1932 m. Fotografas nežinomas. Iš J. Nekrašiaus rinkinio

Į viršų