Gegužių progimnazijos dailės galerijoje „Erdvė“ buvo iškilmingai atidaryta Šiaulių Gegužių progimnazijos dailės mokytojos Vitos Žabarauskaitės bei dailės ir technologijų mokytojaus Ilmaro Oss tapybos darbų parodos. Parodų autoriai teigė, jog tarp jų vyrauja kontrastas. Pirmajame mokyklos aukšte yra eksponuojami V. Žabarauskaitės darbai, kuriuose – šalta, mėlyna spalva, o antrajame mokyklos aukšte  eksponuojami I. Oss darbai, kuriems būdingos tik šiltos spalvos. Šiomis mokytojų parodomis mokyklos bendruomenė galės pasidžiaugti vieną mėnesį.

Tokie mokytojai – ne tik dovana, bet ir vertybė
Gegužių progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė džiaugėsi savo darbuotojų surengtomis parodomis, o mokinius pasveikino, jog jie turi tokius kūrybiškus mokytojus, kurie juos moko augti ne tik spalvomis, bet ir savo veiksmais.

„Mokykloje ar savo aplinkoje turėti tokius mokytojus, kurie ne tik moko ir atlieka tiesioginį savo darbą, bet yra ir dideli kūrėjai, jie ne tik dovana, bet ir vertybė. Vitos Žabarauskaitės paroda man  panaši į stiprų banguojantį vandenyną, o Vitos gebėjimas išjausti spalvas yra unikalus ir didžiulis talentas. Ilmaro parodoje, kuri  eksponuojama antrajame mokyklos aukšte, jo pasaulis  veda į šiltą, mistišką išjautą taip pat yra didžiulė dovana. Ačiū, kad jūs dalijatės tuo, kuo galėtumėte ir nesidalyti su mumis, jei būtumėte labai išdidūs“, – sveikinimo žodžių negailėjo S. Baranauskienė.

„Tapau taip, kad būtų galima žaisti kaip kaladėlėmis“
Gegužių progimnazijos dailės mokytoja V. Žabarauskaitė teigė, jog pristato vieną rimčiausių ir sunkiausių savo kolekcijos dalių. Šie darbai po 3 metų sugrįžo iš Klaipėdos į Šiaulius. Iš pradžių šie darbai kabėjo Klaipėdos koncertų salėje, kuri labai gražiai restauruota. Kadangi būtent ši kolekcija buvo arčiausiai Gegužių progimnazijos, todėl ir nuspręsta šioje erdvėje eksponuoti šiuos autorės tapybos darbus.

„Ši paroda šiek tiek retrospektyvinė. Tapiau labai etnografiškus, labai tautiškus darbus, o vėliau įvyko kažkoks lūžis ir atsirado kita stilistika. Atsirado žaidybiniai darbai, konceptuali tapyba. Šioje parodoje darbai yra iš skirtingų parodų – 2002–2015 m. Šiltieji darbai yra išpirkti, o mėlyna  būdinga dzūkams ir Klaipėdos kraštui, bet man mėlyna spalva labai priimtina, nes mano etninis kostiumas yra mėlynas. Nors visos spalvos man patinka: Vilniuje buvo eksponuojami visi žali darbai, esu juodą bei baltą parodą padariusi. Visiškai neprisibijau spalvų. Kokia yra idėja, tokias ir spalvas renku.

Taip pat sužaidžiau su darbų išdėstymu. Aš specialiai taip tapau, kad būtų galima žaisti kaip kaladėlėmis. Naudojau akrilą ir aliejinę tapybą. Taip pat panaudojau laką. Visos technikos man patinka, bet labiausiai mėgstu tapybą. Idėjos labai greitai gimsta. Kai pamatau medžiagą, tada pamatau ir galutinį to darbo rezultatą. Man nėra problemų ką tapyti. Aš daug keliauju, daug ką matau. Dirbu ne viena stilistika.

Dabar namuose dirbu akrilu, taškau  abstrakcijas, man taip yra gera, tokia laisvė, nors kiti pamatę sako, kad ir jie taip galėtų. Tačiau taip nesugebėtų, nes nežinotų, kaip maišosi dažas, jog prieš liejant kiekvieną dažą reikia daug kartų suplakti, kad nebūtų guzų. Nežinotų kaip nulakuoti. Visi yra labai mandrūs, kai nėra darbuose motyvo, tada atrodo, kad ir aš taip galėčiau. Abstrakcija yra kaip muzika, ją sukurti sunkiausia“, – pasakojo dailės mokytoja V. Žabarauskaitė.

„Esu optimistas, todėl mėgstu šiltas spalvas“
Gegužių progimnazijos dailės ir technologijų mokytojas I. Oss teigė, jog pradėjo tapyti praėjusio tūkstantmečio antrojoje pusėje. Save išreiškia įvairiais tapybos žanrais, naudoja ir įvairias  technikas. Jam nėra svetimas pieštukas, aliejus, akvarelė ar pastelė. Kai atsibosta viena technika, tada pereina prie kitos.

Parodos autorius tapo jau seniai ir gana daug bei intensyviai. Jo darbuose galima pamatyti abstraktaus vaizdinio, nemažai alegorijos ir ironijos. Autorius pasakojo, jog kai atsiranda begalinis alkis, sugrįžta prie savo dailės ištakų, tačiau tam reikia ir laiko. Tapo vakarais, savaitgaliais ar vasarą, kai yra ilgesnės atostogos.

„Mūsų mokykloje yra tradicija parodyti save būtent šiose erdvėse. Su kolege nusprendėme surengti parodą. Jos darbai  didesni, nors ir man nėra svetimas didelis formatas, dirbu ir įvairiomis technikomis. Esu optimistas, todėl mėgstu šiltas spalvas. Mano darbuose  daug alegorijos, simbolių, ironijos, nesvetimas yra ir abstraktus žanras. Noriu, jog žiūrovui kiltų kažkokių minčių, atsirastų provokacijos, jog mano darbuose įžvelgtų kažką savito. Ir portreto žanras man patinka kaip tokia išraiškos forma.

Mėgstu akrilą, aliejinę tapybą. Aliejiniai dažai yra aukštesnio lygio technika nei akrilas. Būna ir užsakymų, mano darbai eksponuojami ir užsienyje. Šioje parodoje naudojau tik aliejinę tapybos techniką ant drobės. Man ši technika labiau patinka, ilgesnį laiką galima pamodeliuoti, taip greitai nedžiūsta dažai, kurie plastiškesni nei akrilas.

Mano darbuose vyrauja ir įvairios temos. Pavyzdžiui, vaizduoju gyvenimo mirksnį, kuris labai greitai prabėga, persikraustymo metą, pokyčius gyvenime, kurie apima ir emigracijos problemas, yra įspūdžiai iš Stokholmo, vaizduoju, kaip kuriasi Žemė, kaip atsiranda įvairūs gyvūnai, padarai. Man idėjos gimsta labai greitai. Būna, kad užsirašau jas, ar bandau mintyse įsivaizduoti, kaip atrodys būsima kompozicija, o paskui tenka griebtis ir teptuko. Man nuobodokas yra peizažo žanras. Labai fotografiškai, tiksliai, kopijuojant tikrovę galiu padaryti, bet tai bus nuobodu“, – pasakojo progimnazijos dailės ir technologijų mokytojas I. Oss.

2019 02 08 6

V. Žabarauskaitė teigė, jog abstrakcija – kaip muzika, sukurti yra sunkiausia.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

2019 02 08 8

I. Oss sako, jog jam nėra svetimas pieštukas, aliejus, akvarelė ar pastelė.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

2019 02 08 9

Dailės ir technologijų mokytojo I. Oss kūryboje būdingos alegorijos, simboliai bei ironija.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

 

 

Į viršų