facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Kuršėnai – Šiaulių rajono „puodžių miestas“, įsikūręs abipus Ventos upės. Kuršėnų vietovardis siejamas su kuršiais. Pirmą kartą jis paminėtas 1523 metais, kai čia pastatyta pirmoji bažnyčia. O dabartinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1927–1933 metais.

Kuršėnuose yra Lauryno Ivinskio, švietėjo, pirmojo lietuviško kalendoriaus kūrėjo, paminklas. Jį mena ir vienintelis mūsų šalyje kalendorių muziejus. Iš Kuršėnų kilęs generolas S. Raštikis – Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės vadas.

Kuršėnuose yra ir viena seniausių Šiaurės Lietuvos vaistinių.

Kuršėnų vaistinės istorija
XIX a. pradžioje Lietuvoje vaistinių buvo nedaug. Kauno gubernijoje, kuriai priklausė ir Kuršėnai, 1843 metais buvo tik 20 vaistinių, o 1880 metais jų jau buvo 40. Vaistinės steigimu Kuršėnuose pradėjo rūpintis provizorius Saliamonas Plaskovas, jis 1872 metais baigė Charkovo universitetą, 1876 metais medicinos departamentas davė jam leidimą Kuršėnuose įsteigti vaistinę, ir pagal oficialius įrašus ji pradėjo savo veiklą 1878 m. gruodžio 3 d.
Taigi ši data ir laikoma pirmosios vaistinės įsteigimo data Kuršėnuose.

Pavartę istorinius šaltinius sužinome, kad  vaistinės steigėjas vaistinę valdė tik trejus metus. Po to šios vaistinės savininku penkerius metus buvo provizorius J. Kozmianas, baigęs studijas Maskvos universitete. Tuo metu vaistinė gamindavo vaistus, kurių per metus susidarė apie 2000.

Nuo 1885 metų Kuršėnų vaistinės savininku ir vedėju tampa provizorius Dominykas Žemaitaitis (gimęs 1856 m.) 1882 metais diplomą gavo baigęs Maskvos universitetą. Šis vaistininkas išplėtė vaistinės veiklą ir gavo leidimą gaminti paprastus vėsinamuosius gėrimus, prisotintus angliarūgšties dujų, vaisvandenius ir limonadą. Jis išdirbo dvylika metų. Staigi mirtis 1896 metais nutraukė jo gyvenimą, ir šiai vaistinei dar šešerius metus vadovavo provizorius J. Kozmianas. Šiam išėjus Amžinybėn, vaistinę valdė provizorius A. Rozantalis, savininkė buvo J. Kozmiano įpėdinė J. Kozmianaitė-Mikšienė.

Keitėsi vaistinės vedėjai. Jais buvo provizorė M. Kaminskaitė (gimusi 1877 m.), 1917 metais baigusi Maskvos universitetą, provizorė L. Chačkinaitė-Zaksienė (gimusi 1881 m.), 1913 metais baigusi Charkovo universitetą, provizorius J. Lugauskas (gimęs 1871 m.), 1901 metais baigęs Maskvos universitetą, provizorius J. F. Laucevičius (gimęs 1867 m.), 1901 metais baigęs Maskvos universitetą.

Vaistinė buvo Turgavietės aikštėje 2 (dabar J. Basanavičiaus ir Pavenčio gatvių kampas), šalia L. Ivinskio aikštės.

1936 metais centrinėje gatvėje dabartinės poliklinikos patalpose atidaroma nauja vaistinė, kuriai vadovavo provizorė L.Felšteinaitė-Fartmanienė (gimusi 1910 m.), 1926 metais baigusi Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Farmacijos skyrių ir įgijusi chemikės-vaistininkės diplomą.

Vokiečių okupacijos metais vaistinė buvo uždaryta, jos inventorius parduotas. 1941 metais sudegusi vaistinė buvo atstatyta.

Po nacionalizacijos senajai vaistinei buvo suteiktas 147-asis numeris. Jai vokiečių okupacijos metais vadovavo provizorius Petras Smilgevičius (gimęs 1887 m.), 1930 metais baigęs farmacijos mokslus Čikagos universitete.

1944 metais, karo metu, mūrinis vaistinės pastatas buvo sugriautas, vaistinė įsikūrė naujose patalpose Komjaunimo gatvėje (dabar Vytauto g.) ir šiose patalpose veikė iki 1970 metų.

Praėjus frontui vaistinei vadovavo buvusi vaistinės mokinė J. Joniškytė. Nuo 1946 metų vienerius metus vaistinės vedėja buvo provizoriaus padėjėja . Emiljanova, vėliau iki 1953 metų – provizoriaus padėjėja A. Izbenskienė (gimusi 1894 m.). Vaistinės darbo apimtys didėjo. Atvyko dirbti jauni specialistai: 1978 metais baigusi Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą, provizorė Regina Bytautaitė, provizorė Elena Gedgaudiene, 1941 metais baigusi Kauno valstybinį universitetą, provizoriaus padėjėjos O. Damskytė ir E. Kirčinaitė.

1953 metais Kuršėnų vaistinės vedėja tapo provizorė Felicija Šidlauskaitė (gimusi 1924 m.), 1939 metais baigusi Vilniaus universiteto Farmacijos skyrių. E. Šidlauskaitė išplėtė vaistinės patalpas, įrengė rūsio patalpas atsargoms laikyti, asistentų kambaryje įrengė boksą steriliems tirpalams gaminti, įdiegtos mažosios mechanizacijos priemonės.
Nuo 1991 m. vasario 26 d. Kuršėnų vaistinei keletą metų vadovavo provizorius A. Tvarušis. 1992 m. gruodžio mėnesį įkurta Šiaulių rajono vaistinių įmonė, kuriai priklausė Kuršėnų, Gruzdžių, Meškuičių, Šakynos ir Padubysio vaistinės. Prasidėjus privatizacijai 1994 metais, Kuršėnų vaistinės akcijas įsigijo vaistinės darbuotojai ir vaistinė tapo uždarąja akcine bendrove „Kuršėnų vaistinė“.

Nuo 1999 m. birželio 1 d. vaistinei sėkmingai vadovauja provizorė Diana Taujanskaitė-Bielskienė (gimusi 1963 m.), 1987 metais baigusi Kauno medicinos instituto (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Farmacijos fakultetą. Tuo metu vaistinėje dirbo specialistai: D. Skarbalienė, J. Jonikaitė-Vaitkienė, D. Mockutė-Pikelienė, D. Tamošauskaitė.

Vaistinės darbuotojai mielai prisimena ilgaamžius darbuotojus V. Diržienė, L. Kačionienę, C. Žvirblienę, S. Varnienę ir kitus, Amžinybėn išėjusius P. Kačerauskienę, F. Šidlauskaitę, S. Bernotienę, B. Šeferį, G. Zenovą, E. Tamulienę, L. Vilčiauskienę ir kt.

Būtina pažymėti ir tai, kad Kuršėnų vaistinėje gaminami ekstemporaliniai vaistai pagal gydytojų išrašytus receptus, kas yra labai patogu miestelio gyventojams ir svečiams.

Kuršėnų vaistinė nuėjo gana ilgą ir sudėtingą gyvenimo istorijos kelią. Dabartiniu metu kuršėniškius ir jų svečius medikamentais aprūpina trys Kuršėnų vaistinės farmacijos specialistės.

Provizorė Lilita Kviliūnaitė-Kačionienė
1967 metais Kuršėnų vaistinei pradeda vadovauti provizorė Lilita Kviliūnaitė-Kačionienė (gimusi 1937 m.), 1961 metais baigusi Kauno medicinos instituto (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Farmacijos fakultetą.

1970 m. gruodžio 3 d. vaistinė perkeliama į naujas patalpas – atskirą vieno aukšto pastatą Komjaunimo g. 5 (dabar Vytauto g.). Vaistinėje sumontuojami nauji baldai, įrengiamas aseptinis kambarys, sterilizavimo patalpa, vandens destiliavimo patalpa. Padidėjus darbo apimčiai paskiriamas provizoriaus-analitiko etatas. Nuo 1988 metų Kuršėnų vaistinė priskiriama II kategorijos vaistinių grupei, ji aptarnauja 200 lovų ligoninę, polikliniką, kaimo medicinos punktus. Vaistinės vedėja subūrė darnų ir darbštų darbuotojų kolektyvą. Buvusi vaistinės vedėja provizorė F. Šidlauskaitė liko vaistinėje dirbti chemike-analitike.

1978 m. gruodžio 8 d. Kuršėnų vaistinė iškilmingai pažymėjo 100 savo įsteigimo metines. Konferencijoje dalyvavo gausus būrys svečių: Vyriausiosios farmacijos valdybos vadovai, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus atstovai iš Kauno, šventėje kalbėjo farmacijos istorikas doc. A. Kaikaris ir kiti svečiai.

Vedėjos provizorės L. Kačionienės pavaduotojomis dirbo provizorė Danutė Macevičiūtė-Skarbalienė (gimuso 1937 m.), 1960 metais baigusi Kauno medicinos instituto (dabar Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas) Farmacijos fakultetą ir provizorė Ona Venclovaitė-Diržienė (gimusi 1926 m.), 1949 metais baigusi Kauno valstybinio universiteto Farmacijos skyrių. 2016 metais provizorė Ona Diržienė pažymėjo gražų 90-mečio jubiliejų, ji su sūnumi gyvena Vilniuje.

Provizorė L. Kačionienė visą laiką aktyviai dalyvauja Lietuvos farmacininkų mokslinės draugijos ir Lietuvos farmacijos sąjungos organizuojamuose renginiuose: suvažiavimuose, seminaruose, konferencijose, skaito pranešimus. Ji yra Tarptautinės farmacijos federacijos tikroji narė ir dalyvauja jau 16-oje pasaulinių farmacininkų kongresų, kurie vyksta įvairiose pasaulio šalyse. Taip pat dalyvauja Balt Pharm forumuose ir Lietuvos farmacijos dienose.

Provizorė L. Kačionienė Kuršėnų vaistinei vadovavo iki 1991 metų.

Po to dar dirbo įvairiose Šiaulių miesto vaistinėse ir farmacinėse firmose. Garbingam ir atsakingam farmaciniamdarbui pašventė 56-erius metus, į užtarnautą pensiją išėjo 2017 m. kovo 25 d., kada jai suėjo gražus 80-ies metų jubiliejus. Savo laiku aktyviai dalyvavo sportiniame gyvenime ir visuomeniniame darbe. Apdovanota Antrojo laipsnio Motinystės medaliu, išrinkta Lietuvos farmacijos sąjungos garbės nare, taip pat Baltų vienybės draugijos nare. Apdovanota garbės raštais.

Provizorė visuomet pilna energijos ir optimizmo, noro kuo daugiau pamatyti ir sužinoti. Ji dažnai lankosi Maskvos, Vilniaus, Rygos ir Kauno koncertų salėse, aplankiusi daugelį Europos šalių.

Lilitos ir Adomo Vlado Kačionų šeimoje augo penki vaikai: trys dukterys ir du sūnūs.

A. V. Kačionas dirbo Kuršėnų ligoninėje gydytoju-chirurgu, rašė prisiminimus apie gyvenimą ir darbą, rašė eilėraščius, tačiau gaila, nespėjo jų užbaigti, išėjo Amžinybėn.

Dvi dukterys pasekė tėvo pėdomis ir tapo gydytojomis. Duktė Neringa, gydytoja, baigė Maskvos Sečenovo vardo medicinos akademiją, 1987–2014 metais dirbo Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje. Dabartiniu metu dirba „Kardiolitos“ klinikoje Vilniuje.

Sūnus Šarūnas – muzikantas, baigė Vilniaus konservatoriją (dabar Muzikos ir meno akademija). Dirba Lietuvos filharmonijoje simfoninio orkestro fagotininku.

Duktė Vilija – gydytoja, baigė Kauno medicinos akademiją. Dirba Respublikinėje Šiaulių ligoninėje skyriaus vedėja.

Duktė Agila – pedagogė, baigė Šiaulių universitetą. Dirba Vilniaus Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokykloje.

Sūnus Naglis – ekonomistas, baigė Vilniaus Gedimino vardo technikos universitetą, yra verslininkas.

Kačionų dukterų ir sūnų šeimose auga trylika vaikaičių ir du provaikaičiai.

Išsami medžiaga apie Kuršėnų vaistinę yra 2003 metais išleistoje knygoje „Kuršėnai“, L. Kačionienės ir doc. A. Kaikario straipsnio „Kuršėnų vaistinės istorija“ ir 2005 metais išleistoje knygoje „Kuršėnų enciklopedija“. Apie vaistinę rašoma vietinėje ir respublikinėje spaudoje.

Rengiant straipsnį apie Kuršėnų vaistinę įvairią medžiagą ir nuotraukas pateikė D. Bielskienė ir L. Kačionienė, taip pat panaudota sukaupta farmacinė istorinė medžiaga apie vaistines.

Į viršų