Sausio 4 d. 17 val. Šiaulių universiteto Dailės galerijoje atidaroma Sigito Laurinavičiaus, Egidijaus Radvensko, Artūro Stančiko  tapybos bei keramikos paroda „3D“, kuri veiks iki sausio 23-iosios.

3D – tai trijų panevėžiečių dailininkų Artūro Stančiko, Egidijaus Radvensko ir Sigito Laurinavičiaus bendras projektas – paroda, jungianti tris ganėtinai skirtingus autorius, tačiau tuo pat metu turinčius ir ne mažai bendrų sąlyčio taškų. 3D – tai trys kūrybos dimensijos, trys dailininkai, trys vienos  – Panevėžio miesto dailės galerijos darbuotojai.

Artūras Stančikas. Grafikas, tapytojas. Gimė 1960 m. Panevėžyje. 1983 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto (dabar – Šiaulių universitetas) Dailės fakultetą. Nuo 1997 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1983 m. dalyvauja parodose, pleneruose ir projektuose. Yra surengęs 11 personalinių parodų ir dalyvavo daugiau nei 70 grupinių parodų.
Parodoje eksponuojama dalis 2017 m. sukurto kūrybinio projekto „Vieta“ kūrinių. Juose, pasitelkus dokumentines ir abstrakčias išraiškos formas, siekiama atskleisti savo santykį su miestu ir paskatinti susimąstyti ne tik apie matomus vaizdus, bet ir apie galimybes pasikartojančiuose bei nieko nesakančiuose vaizduose įžvelgti daugiau.

Vieta autoriui tai – menas esamuoju laiku, kai mąstai jausmais, bet jauti protu; tai – galimybė reikštis visa apimančiai kompleksinei patirčiai; tai – ne konkretus žemės lopinėlis, bet būsena, kurią siekiama išreikšti per daugiasluoksnius spalvinius potėpius, per drobės faktūros ir dažo sąlytį, per laisvai nubėgančią spalvą.  Vieta – tai, kur tu esi, kur buvai, kur galbūt kada nors būsi, tai – galimybė žmogiškąją būtį  reflektuoti ne žodinėmis sąvokomis, o intuicija, vedžiojančia teptuką. Ir galiausiai, vieta – tai vienu metu ir dvasinė kuriančio žmogaus lokacija, ir jo kūrinys kartu.

Egidijus Radvenskas gimė 1961 m. 1985 m. baigė Valstybinį dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija), studijavo dizainą. Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1997 m. Nuo 1988 m. dalyvauja parodose, simpoziumuose, rezidencijose ir projektuose  – Austrijoje, Ispanijoje, JAV, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Olandijoje, Vokietijoje. Surengė 13 personalinių  kūrybos parodų, dalyvavo virš 100 grupinių  parodų, 18 projektų, simpoziumų ir rezidencijų Lietuvoje ir užsienyje.

Pagrindinė kūrybos sritis – keramikos skulptūra, objektai, instaliacijos, yra sukūręs darbų visuomeninių pastatų interjerams. Kūrybai būdinga konceptualus, novatoriškas požiūris į keramiką, dominuoja skulptūriška kūrinio forma ir plastika, dažnai jungia skirtingas ir netradicines medžiagas. Kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Panevėžio miesto dailės galerija, Vytauto Valiušio keramikos muziejus, privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.

Egidijus Radvenskas 2010 m. pelnė I-ąją vietą Vilniaus keramikos meno bienalėje ir taip pat 1-ąją prof. Liudviko Strolio vardo premiją, tais pačiais metais išrinktas Metų panevėžiečiu kultūros ir meno srityje. 2011 ir 2015 m. jam skirta  individuali valstybinė stipendija, o 2013 m. – Panevėžio m. savivaldybės kūrybinė stipendija.

Parodoje eksponuojamas 2015 m. sukurtas objektų ciklas „Refleksijos“.Pagrindinė šių kūrinių idėja – iš nuolat kintančios tikrovės pasirinkus sau aktualius objektus ar reiškinius parodyti kitu kampu, kitame kontekste, reflektuoti kitokią jų prasmę ar reikšmę, kartais nevengiant ironijos ar sarkazmo, bet jokiu būdu ne siekiant pamokslauti ar kažką įrodinėti.

Visus darbus vienija paprasta ir aiški kubo-dėžės forma bei lakoniški jų pavadinimai. Kūriniai atlikti panaudojant aukštos degimo temperatūros akmens masę, izoliacines plytas, jungiant jas su kitomis medžiagomis – medžiu ar tiesiog aplinkoje rastais surūdijusiais daiktais.

Sigitas Laurinavičius. Tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 2013 m. Gimė 1966 m. Joniškyje.1992 m. baigė Šiaulių pedagogikos institutoDailės fakultetą. 1997 m. ten pat įgijo dailėtyros magistro laipsnį.

Nuo 1995 m. dalyvavo daugiau kaip 80 grupinių parodų ir daugiau kaip 20 įvairių plenerų Lietuvoje ir užsienyje, yra surengęs 11 personalinių parodų. Kūrinių yra įsigiję privatūs asmenys Lietuvoje ir užsienyje, taip pat Joniškio krašto kultūros ir istorijos muziejus, Panevėžio kolegija, kitos įstaigos.

Nuo 2001 m. dalyvauja Žiemgalos krašto dailininkų grupės veikloje. 2003 – 2015 m. buvo šios grupės koordinatorius bei plenerų kuratorius.

S. Laurinavičius yra parengęs ir publikavęs straipsnių dailės, fotografijos ir meno pedagogikos temomis. Už kūrybinę ir organizacinę veiklą įvertintas įvairių institucijų padėkos raštais, o 2018 m. Panevėžio miesto savivaldybės kultūros ir meno premija „Už pastarųjų dviejų metų pasiekimus kultūros srityje“.

Parodoje eksponuojama dalis 2017–2018 m. sukurto kūrybinio projekto „Laiko erozija“ kūrinių. Juose sąmoningai siekiama sugriauti atpažįstamos tikrovės iliuziją ir pateikti ją kaip aiškiai perdirbto ar bent jau įvairių trikdžių paveikto vaizdo rezultatą. Tai tarsi mėginimas klausti – ar sugebame atpažinti tai, su kuo susiduriame ir ką mums tai reiškia?

Svarbi kūrinių detalė – pavieniai ar grupėmis išdėstyti spalvoti kvadratėliai, atpažįstami kaip skaitmeninio vaizdo pikseliai. Veikiausiai tai tik laikini ženklai ir visa, su kuo susiduriame tėra tik realybės fragmentai ar kažkokių kodų srautai, visiškai mums nepriklausantys ir nepažinūs. Tačiau kiekvienas laikotarpis turi savo galiojimo ribas ir tuo savaip išsiskiria iš kitų.