Lietuvos gydytojui, prozininkui, poetui, publicistui, varpininkui, laikraščio „Varpas“ redaktoriui, Tautinio sąjūdžio ideologui, Lietuvos himno autoriui Vincui Kudirkai (1858–1899) šiemet gruodžio 31 dieną sukanka 160 metų. Be to, šiemet sueina 120 metų, kai jo redaguojamo laikraščio „Varpas“ 1898 m. 6 numeryje buvo paskelbta „Tautiška giesmė“ (su pastaba: Gaidas ir žodžius sudėstė V. K.). Oficialiai himnu „Tautiška giesmė“ buvo įtvirtinta pirmajame Steigiamajame seimo posėdyje 1920 m. ir tapo Lietuvos Respublikos suverenumo simboliu, o 1988 m. lapkričio 18 d. – Lietuvos himnu.
Pirmą kartą „Tautiška giesmė“ buvo sugiedota jos autoriui Vincui Kudirkai dar gyvam esant 1899 m. lapkričio 13 d. Peterburge surengtame koncerte, skirtame lietuviams studentams šelpti. Po metų V. Kudirkos bendramintis Kazys Grinius spaudoje šią giesmę pavadino tautišku himnu. Kai kuriuose leidiniuose ir šaltiniuose pateikiamos skirtingos Vinco Kudirkos sukurtos „Tautiškos giesmės“ žodžių variacijos. Pavyzdžiui, kai kuriuose leidiniuose rašoma „Tegul saulė Lietuvos tamsumas prašalina“, o V. Kudirka, „Varpo“ 1898 nr. 6 pateikdamas „Tautišką giesmę“, parašė „Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina“. Tai reikėtų įsidėmėti ir prisiminti ir mums, kaip ir ne „meilė Lietuvoj“, o „meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“.
1906 m. lietuvių himnas pagal V. Kudirkos žodžius ir melodiją buvo išspausdintas Rygoje (leidėjas A. Macijausko knygynas. M. Sokolovskio ir A. Estrimo tipografija, 1906 m. Ryga). 1907 m. Rygoje buvo išleistas atvirukas „Dieve, Lietuvą gink!“ su V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ (Lietuvių himno) žodžiais (spaustuvė „Lietuva“, Ryga, 1907 m.). Apie 1907 m. Kaune išspausdintas atvirukas „Lietuva, Tėvyne mūsų“ su V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžiais (leidėjas Onos Vitkauskystės knygynas. Kaunas, apie 1907 m.). Apie 1912 m. Kaune išleistas atvirukas „Lietuva“ su V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžiais: „Lietuva, Tėvyne mūsų, / Tu didvyrių žemė! / Iš praeities Tavo sūnūs / Te stiprybę semia“ (leidėjas Antano Petronio knygynas. Kaunas, apie 1912 m.). Apie 1918 m. Vilniuje išleistas atvirukas „Tegyvuoja liuosoji Lietuva!“ su V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžiais (leidėjas J. Jurkevičiaus ir K. Šalkevičiaus knygynas; kun. Antano Rutkausko spaustuvė. Vilnius, apie 1918 m.). Apie 1928 m. Kaune išleistas populiariu tapęs atvirukas „D-ras Vincas Kudirka“, kur nufotografuotas V. Kudirka su muzikos instrumentu – violončele (leidėjas akcinė bendrovė „Spindulys“. Kaunas, apie 1928 m.). 1938 m. buvo išleistas plakatas „Tautos himnas“, skirtas Lietuvos valstybės 20-mečiui ir Vinco Kudirkos gimimo 80-mečiui paminėti (dailininkas Kazys Šimonis. Leidėjas bendrovė „Dirva“ Kaunas, 1938 m.) ir kt.
V. Kudirka eilėraščius pradėjo rašyti dar mokydamasis Varšuvos universitete. Pirmasis eilėraštis „Gražu, gražiau ir gražiausia“ buvo paskelbtas 1888 metais „Lietuviškame balse“. Kitais metais „Varpo“ laikraštyje buvo išspausdintas jo eilėraštis „Varpas“, 1890-aisiais – „Labora“ ir „Ne tas yra didis“, 1895-aisiais – „Valerijai“, „Maniesiems“ (1896), „Lietuvos šviesuoliams“ (1897) bei kiti. 1895 m. Vincas Kudirka parengė ir Tilžėje išleido pirmą harmonizuotų lietuviškų dainų rinkinį: „Kanklės: lietuviškos dainos“. I d. (Tilžės, 1895 m.). V. Kudirka „Varpe“, skyriuje „Tėvynės varpai“ skelbė gausią ir įvairią publicistiką ir vertimus. 1898 m. „Varpe“ išspausdino pirmąją lietuvišką poetiką „Tiesos eilėms rašyti“, parašė keturias satyras: „Viršininkai“ (1895), „Lietuvos tilto atsiminimai“ (1896), „Cenzūros klausimas“ (1897), „Vilkai“ (1898) ir eilėraščių rinkinį „Laisvos valandos“ (1899) ir kt.
1899 m. Tilžėje buvo išleistos Vinco Kudirkos eilės „Laisvos valandos“. Švenčiant spaudos atgavimo 25-metį, 1929 m. Šiauliuose išleistas jubiliejinis tautos dainiaus V. Kudirkos „Laisvų valandų“ leidinys. Tai „Aukuro“ knygyno leidimas (spausdino „Titnago“ spaustuvė Šiauliuose). Jį spaudai parengė J. Orintas. Šios knygelės pratarmėje J. Orintas rašo: „Šiemet lapkričio 16 d. sueina 30 metų nuo brangaus rašytojo – poeto d-ro Vinco Kudirkos mirties. D-ras V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Paežerių kaime, Vilkaviškio apskr. (Suvalkijoj) iš tėvų ūkininkų. Mirė 1899 m. lapkričio 16 d. Naumiestyje, Šakių apsk., kame ir palaidotas. (...) Šias V. Kudirkos „Laisvas valandas“ imu iš jo raštų I tomo, išleisto 1909 m. ir, leidžiu netaisęs, išskiriant pastebėtą vieną kitą spaudos klaidą. Himną dedu, kaip jis šiandien daugumos vartojamas“ (Orintas J. D-ras V. Kudirka „Laisvos valandos“, Šiauliai: „Aukuro“ knygyno leidinys, 1929). V. Kudirkos knygelė „Laisvos valandos“ (1929 m.) saugoma Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje.
V. Kudirkos himnas oficialiai buvo sugiedotas 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniaus konferencijoje, išrinkusioje Lietuvos Tarybą.
1919 m. rugsėjo 29 d. vokiečių Bermonto armijos reikalams buvo brutaliai užimti Šiaulių berniukų gimnazijos rūmai. „Kita dieną mokiniai atėjo į gimnaziją su knygomis pamokų. Kaip iš žemės išdygęs [žandarų ritmeisteris] von Platenas su keliais žandarais puolė vaikus stumdyti, mušti ir mėtyti lauk. Varomi pro duris, mokiniai eidavo pro kitas ir, susispietę krūvon, pradėjo giedoti Lietuvos himną“ (A. Birontas, Bermontininkams Lietuvą užpuolus, 1934, p. 179-180).
1940 m. prasidėjus sovietų okupacijai, mokslo metų pradžioje Šiaulių mergaičių gimnazijoje buvo nurodyta, kad mokinės nedrįstų giedoti Lietuvos himno. Tačiau pradedant mokslo metų šventę, visa salė ėmė giedoti „Tautišką giesmę“. Scenoje buvę mokytojai nežinojo kaip elgtis, atsistojo, bet greit vėl atsisėdo. Tik vienas mokytojas Jonas Adomaitis himną išklausė stovėdamas.
1944 m. birželį, vokiečių okupacijos metu, meno vadovo Ipolito Tvirbuto režisuotas Kazio Inčiūros spektaklis „Vincas Kudirka“ buvo rodomas Šiaulių valstybės dramos teatre. Vaidinimas skambėjo ypatingai, jį lydėjo laisvės varpo dūžiai. Kaip prisimena aktorė Birutė Raubaitė, ji skambino Laisvės varpu ir sakė V. Kudirkos eilėraščio „Varpas“ žodžius: „Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite!“ Po šių žodžių salėje buvę žiūrovai atsistojo ir užgiedojo „Tautišką giesmę“. Tai buvo didžiulis to meto įvykis, tiesiog iššūkis.
Pirmą kartą dar kaip nelegali emocinė protesto išraiška „Tautiška giesmė“ buvo sugiedota mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo 1987 m. rugpjūčio 23 d. (Lietuvos himnas. Lietuvos Nacionalinis muziejus. Sud. G. Česnys, B. Kulnytė, R. Treideris. V.: 2005, p. 10).
1988 m. spalio 6 d. Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu V. Kudirkos „Tautinė giesmė“ buvo pripažinta nacionaliniu simboliu, 1988 m. spalio 7 d. buvo iškelta lietuviška trispalvė Gedimino pilies bokšte, tų pačių metų spalio 9 d. – Karo muziejaus varpinėje Kaune. Visur skambėjo „Tautiška giesmė“. 1988 m. lapkričio 18 d. „Tautiška giesmė“ oficialiai patvirtinta kaip valstybės himnas.
Dailininkas Amalijus Narbutas 1988 m. linoraižinio technika sukūrė grafikos darbą „V. Kudirka“, kuris kabo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Didžiojoje skaitykloje. Šiame darbe pavaizduotas Vincas Kudirka, jo kurtos „Tautinės giesmės“ ištrauka, varpas ir „Varpo“ laikraščio antraštė. Taip pat dailininkas A. Narbutas 1988 m. Šiauliuose išleido atviruką „Giedokim ją išdidūs“ su lietuviško himno žodžiais, gaidomis ir dr. V. Kudirkos portretu.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje saugomi šie senesniųjų metų V. Kudirkos leidiniai ir knygos apie Vincą Kudirką, jo gyvenimą ir darbus: „Aukauju Brangiai mano Tėvynei Lietuvos Himną“ (prie V. Kudirkos žodžių gaidas sudėstė Petras Stankevičius. Leidėjas J. Deubnerio muzikos reikmenų krautuvė. Ryga, 1908 m.
Litografijos spaustuvė. Leipcigas); Vinco Kudirkos raštai (Tilžė, 1909); J. Gabrio „Vincas Kudirka: keli jo gyvenimo bruožai“ (Tilžėje, 1910 m.); Rimkos A. ir Petrausko M. „Vincas Kudirka: Jo gyvenimas, darbai ir visuomenės pažiūros“ („Jaunosios Lietuvos“ leidinys Nr. 3, 1915, Chicago)“; Doc. J. Tumo „Vincas Kudirka-Vincas Kapsas“ (K., 1924); Dr. K. Griniaus „D-ro V. Kudirkos raštų žodynas“ (K., 1924); Dr. J. Staugaičio „Dr. V. Kudirka kaipo gydytojas“ (Pranešimas, skaitytas 1924 m. gruodžio 8 d. Kaune Medicinos dr-jos viešame iškilmingame posėdyje V. Kudirkos atminimui pagerbti., K., 1925); A. Iešmanto „Kudirka: rašytojo siluetas aukštesniajai mokyklai“(„Dirvos“ b-vės leidinys Kaunas-Marijampolė, 1927); „Vinco Kudirkos raštai. Aukštesniajai mokyklai“ („Dirvos“ b-vės leidinys. Kaunas – Marijampolė, 1927), V. Kudirka „Lietuvos tilto atsiminimai. Cenzūros klausimas. Vilkai“ („Spaudos fondas“, K., 1933); Vincas Kudirka „Satyros“ (Lietuvos valstybinės leidyklos 1941 m. leidinys Nr. 5); Vincas Kudirka „Poezija“ (Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1951); Vinco Kudirkos raštai (spaudai parengė Simas Miglinas, Tremtis, 1953) ir kt.
Šiauliuose saugomas dr. Vinco Kudirko atminimas, populiarinama jo kūryba ir darbai. 1930 m. spalio 5 d. įsteigta Šiaulių daktaro Vinco Kudirkos pradžios mokykla. 1989 m. mokyklai grąžintas Vinco Kudirkos vardas. Šiauliuose yra Vinco Kudirkos gatvė.
2018 m. Šiauliuose surengtam tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Atkurtai Lietuvai – 100“ sukurti ekslibrisai, skirti Vincui Kudirkai. Juos sukūrė Magda Vamvatira iš Graikijos; Sandro Chinellato, Ivo Mosele iš Italijos; Tadataka Kudo iš Japonijos; Mia Kučič iš Kroatijos; Weronika Przybylo iš Lenkijos; Julija Gončarenko, Klemensas Kupriūnas, Nika Michailova, Žirmantas Sauka, Salvija Zakienė, Birutė Zokaitytė iš Lietuvos; Gervasio Robles iš Pietų Afrikos Respublikos; Seren Bas, Dilara Dogan, Ufuk Goksu, Muhammet Kahraman, Osman Ozcan, Emine Ozdemir iš Turkijos; Irina Kolyadina, Anastasia Melnikova iš Ukrainos. Visi šie knygos ženklai saugomi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje 2018 metų gruodžio mėnesį veikia paroda „Vincui Kudirkai – 160“, skirta „Atkurtos Lietuvos – 100“. Joje pateikiami leidiniai iš ŠAVB Senųjų spaudinių fondo. Parodoje eksponuojamas Gabrielės Baužaitės plakatas „Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse, Vardan tos Lietuvos vienybė težydi!“, skirtas Vincui Kudirkai, knygos ir straipsnių kopijos, leidiniai bei kita medžiaga apie gydytoją, kovotoją dėl lietuviškos spaudos, varpininką, poetą, satyriką, literatūros kritiką ir teoretiką, publicistą, vieną didžiausių Lietuvos pirmojo atgimimo veikėjų – daktarą Vincą Kudirką. Taip pat šioje parodoje įrengta ekspozicija „Tautiškai giesmei – 120“, kurioje pateikiami įvairių leidyklų išleisti spaudiniai su Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ gaidomis ir tekstu.
Ir dar. Siūlau Lietuvos Seimui 2019 metais paskelbti „Tautiškos giesmės“ (Lietuvos himno) atmintiną dieną – lapkričio 18 d.
Dailininkas Žirmantas Sauka iš Lietuvos. Ekslibrisas Vincas Kudirka. „Tautiška giesmė“.
Iš ŠAVB GBEF rinkinių
Dailininkė Nika Michailova iš Lietuvos. Ekslibrisas Vincui Kudirkai.
Iš ŠAVB GBEF rinkinių
