Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje atidaryta tautodailininkų jubiliatų darbų paroda „Sukaktys“. Tai tautodailininkų dienos šventės, kuri bus minima 23-iąjį kartą paskutinįjį lapkričio sekmadienį, pirmoji dalis. Joje galima pamatyti 10 autorių kūrinius: mezginių, nėrinių, juostų, gintaro ir lino papuošalų, pinikų, keramikos, akvarelių.

Atidaryme dalyvavo tautodailininkų folkloro kolektyvas „Margulis“, dainų šventės „Vardan tos ..“  dalyvis. Kūrė linksmą nuotaiką, dovanojo dainų pynę.

Tradicijos ir modernumo junginys
„Menas yra tas kelias, kuriuo eidamas žmogus paliečia jautriausias kosmoso erdves. Profesionalumas, amato meistrystė, žinių, gebėjimų ir estetinių nuostatų derinys perduodamas iš kartos į kartą yra mūsų jubiliačių kūrybos ypatumas.

Tautodailininkės labai jautrios, suvokia atsivėrusias kūrybinės laisvės galimybes, bet kuria savo krašto papročių, gamtos grožio, senojo sodžiaus meno tradicijų dvasia. Kūrybos procese gimsta nauji darbai, artimi savojo laikmečio poreikiams. Nuostabus grožio pajautimas, gyvenimo džiaugsmas liejasi iš darbų, – parodos atidaryme kalbėjo menotyrininkė Michalina Adomavičienė. – Kiekviena jubiliatė turėjo galimybę pateikti tik nedidelę darbų dalį, o ekspozicijos visuma atveria sukauptą meistrystę, tautinio meno tradicijas ir individualumą.“

Amžius – tik dokumentuose
Tradicinė paroda vyksta kasmet – šiemet ji 23-ioji. Pasak Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkės Laimos Kelmelienės, parodos išskaidymas per dvi vietas turi ir gerąją pusę –dabar pietinio rajono gyventojus pradžiuginsime, o ir dalis jubiliačių gyvena netoliese, kaimynai ateis pažiūrėti.  Antroje dalyje bus apskrities rajonų dalyviai – iš Pakruojo, Radviliškio, Kelmės, Joniškio, Akmenės. Ji vyks Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių skyriuje. Žmonės su negalia galės aplankyti, pačiupinėti, pajausti medžiagą. Joje bus skulptūros, tekstilės darbų.  
Tautodailininkų kūryba mums neša žinią apie neįtikėtinus dvasios turtus. Šios parodos autores galėtume vadinti ilgaamžėmis: dviem sukako 60 metų, penkios – 70-metės, dvi – 85 metų, viena – 90-metė. Tačiau joms dokumentuose įrašytos datos nė motais. Moteriškumas, žavesys, elegancija, gyvenimo džiaugsmas liejasi mezginių raštais, stabteli gintaro vėriniuose, švyti jų autorių akyse. Kūryba, matyt, yra neišsenkanti grožio gėrio ir jaunystės versmė.

Pradėk – darbas pats pasakys
Ona Lažinskienė juostas audžia prieš 30 metų brolio dovanotomis staklėmis. Per  40 metų tautodailėje. Mokėsi audimo paslapčių pas A. Dundulį. Parodose dalyvauja nuo 1980-ųjų. Dailės salone dirbo. Stažas 50 metų. Dabar sakosi paleidus save į laisvę.

Nesigyrė apdovanojimais, tik draugės išdavė, kad Šiaulių apskrities viršininko garbės ženklu 2006 metais apdovanota.
Anksčiau juostų audimas buvo jos darbas, uždarbis ir pomėgis. Raštų daug savų sukūrusi, prisipiešusi. Yra tam tikros taisyklės, ne kiekvienas raštas ausis. Spalvos subtilios, jas reikia suderinti.   Iki 1 val. nakties ausdavusi. Dabar juostomis mažai kas besidomi, nebent 80-mečio ar 90-mečio jubiliejui nuperka.

Bet kūrybinė energija veržiasi. ,,Jau kūriau tautines lėlytes, tai dar darysiu. Viskas darbo eigoje gaunasi. Pradėk dirbti ir darbas tau pasakys, ką daryti toliau“, – nusišypso O. Lažinskienė.

Kai su meile, visur spėji
Nijolės Liorančienės metų neatspės niekas. Ir nereikia. Sportuojanti daili moteris Šiaulių katalikių moterų ansamblyje gieda, savo elegantiškais rankdarbiais pati puošiasi, drauges apdovanoja. O mieliausia jai anūkais džiaugtis – juos vadina ,,mano džiaugsmas, mano malonumas“. Nėrimas vąšeliu iš lino, papuošalų, rankinukų kūrimas – jos pomėgis.
,,Kai mokiausi 5-6 klasėse mokytoja mezginį išardė, numezgė iš naujo. Pamilau mokytoją, kad ji taip gražiai mezga. Susidomėjau, – apie rankdarbių pradžią pasakoja N. Liorančienė. – Knygose ieškau, mada domiuosi, mėgstu kokią sagę priderinti, keistis nuolat. Kiekvienai parodai ieškau ką naujesnio sukurti. Kai su meile, su ugnele savo rankomis sukuri atviruką ar kitą smulkmeną, gera padovanoti, malonu dalytis.“

Bendraujame ir gyvenimu džiaugiamės
Vanda Budraitienė – pynėja, juvelyrė. Tautodailininkė – jau 37 metai. Kūrinius eksponavo respublikinėse ir tarptautinėse tautodailės parodose, liaudies meno festivalio Maskvoje laureatė. Sukūrė daug originalių gintaro papuošalų, didelę kolekciją pintų gaminių.

,,Ieškau, kas būtų originalu. Pasikartoti neįdomu. Prisirenku gintariukų, jie su linu labai derinasi. Ir originalu, ir lietuviška. Mažai kas daro iš tokių smulkių gintariukų. Tokie papuošalai didelio kruopštumo reikalauja“, –  sako menininkė. Jos kūriniais dukra mėgsta pasipuošti.  

„Smagiausia, kad galime susitikti, pabendrauti, vieni iš kitų pasimokyti“, – energingai vardijo ponia Vanda.

„Aš į tautodailę 1984 metais atėjau. Laiminga, kad tarp gražių žmonių pasisemiu idėjų ir džiaugsmo, kai dirbi su dailininkais, išmoksti daug, apie spalvų derinimą sužinai, parodas eksponuoti mokaisi. Gali daug išmokti, kai domiesi. Nuo vaikystės mėgau siuvinėti, megzti, siūti ir sustoti negaliu“, – atviravo Valerija Baliukonienė, kurios riešinės, staltiesėlės puikuojasi parodoje.

Irenos Bužinskienės, nepaprasto grožio adinuke siuvinėtų staltiesėlių ir pirštinių meistrės, pakalbinti nespėjau, bet metų naštos dailės pedagogės  veide nematyti.

Patirtis ir augimas
Ne visos jubiliatės galėjo atvykti, apie jas truputį papasakojo parodos organizatorė L.Kelmelienė.

Aleksandra Pocienė yra iš tų meistrų, kurie dalyvavo liaudies meno kūrimosi procese – 1966 metaiskūrėsi liaudies meno draugija prie ,,Aušros“ muziejaus. Eksponuojamos jos skraistės ir margaspalvės pirštinės. Ji daug primezgusi skraisčių, pirštinių, kojinių, dalyvavusi Šiaulių krašto, respublikinėse, tarptautinėse parodose,  apdovanojimų daug pelniusi. Jos dukra Janina Kildušienė – taip pat tautodailininkė, labai gražiai pirštines mezga, Mama perdavė patirtį, o dukra susikūrė savo stilių. Aleksandra augina gėles.

Vima Kazimiera Lideikienė lieja akvareles. Viena iš pirmųjų tapytojų, skaidrios akvarelės meistrė. Ilgametė Šiaurės Lietuvos literatų sekcijos pirmininkė, yra išleidusi savo poezijos knygelių.

Regina Karklienė pateikė parodai įspūdingų papuošalų kolekciją: kaklasagės, apyrankės. ,,Nežinau, kad kas dar taip suderintų gintarą ir liną“, – sako L. Kelmelienė.

Marytė Sinkevičienė, kaip tekstilininkė, mezgėja, neseniai draugijoje – 7 metai. Mezga sukneles, skraistes, kepurėles, kuria papuošalus. Čia eksponuojam labai elegantiška suknelė.

Keramikė Eugenija Choreva – 4 metai Tautodailininkų sąjungoje, bet, pasak L. Kelmelienės,  malonu matyti jos augimą. Priimta kiek avansu. Dabar jos darbai darosi  ramių spalvų, tradiciški, labai subtilūs. Lipdo rankomis iš šamoto, šiek tiek naudoja glazūros.  Kuria ir jos dukra. Smagu, kad yra kas perima tradicijas.

2018 11 10 17

2018 11 10 16

2018 11 10 18

2018 11 10 19

Parodos eksponatai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų