Su rudenėjančiais orais į Šiaulius sugrįžo ir trečius metus vykstantis viešų paskaitų ciklas „Tobulėjimo ir atradimų savaitė 2018“. Šiaulių universiteto (ŠU) Alumnų asociacijos organizuotame tradiciniame renginyje sulaukta ne tik puikių savo srities specialistų, bet ir gerai žinomų visuomenės veikėjų. Viena jų – naujienų portalo „Delfi“ vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, susirinkusiai auditorijai atskleidusi populiariausio naujienų portalo darbo užkulisius.

Internetą tapatina su „Delfi“
Paskaitą-diskusiją „Šiuolaikinė žiniasklaida ir demokratinė visuomenė. Kaip veikia naujienų fabrikas ir kokią įtaką jis daro mūsų nuomonei?“ pristatė R. Lukaitytė-Vnarauskienė, o antrąją paskaitą „Pramoginė žiniasklaida ir prodiusavimas: kaip kuriami populiariausi Lietuvoje televizijos šou?“ vedė pramoginių projektų kūrėjas, prodiuseris ir muzikantas Saulius Urbonavičius-Samas.

Pirmoji žiniasklaidos ir komunikacijos temoms skirta paskaita – kiek netradicinė. Ją kuravo ir viešą diskusiją vedė Šiaulių universiteto Komunikacijos ir rinkodaros tarnybos direktorius dr. Modestas Grigaliūnas, todėl vieša paskaita su „Delfi“ vyriausiąja redaktore, buvusia verslo naujienų žurnaliste R. Lukaitytė-Vnarauskiene vyko diskusijos forma.
Dr. M. Grigaliūnui pradėjus diskusiją ir užsiminus apie tai, kad Lietuvoje „Delfi“ yra vadinamas žiniasklaidos sinonimu, R. Lukaitytė-Vnarauskienė šypteli ir patikina – ją yra pasiekę ir dar įdomesni palyginimai.

„Kartais sulaukiame žmonių skambučių, kurie skundžiasi, kad jiems neveikia internetas. Mes patariame pamėginti pasiskambinti interneto tiekėjams, tačiau jie pasitaiso – ryšys yra ir kitus interneto puslapius jie gali atsiversti, tačiau su internetu visgi kažkas negerai, nes jiems neveikia „Delfi“ portalas. Suprask, „Delfi“ bei internetas – vienas ir tas pats. Na, bet man tai didžiausias komplimentas“, – pasakoja ji.

Tuo pat metu ji priduria, kad populiarumo kaina turi ir kitą, blogąją pusę – „Delfi“ dažnai priskiriamas ir kitų naujienų portalų klaidos.

Ir žurnalistė, ir ekonomistė
Vėliau viešoje diskusijoje dalyvavusi R. Lukaitytė-Vnarauskienė susirinkusiems žmonėms papasakojo apie savo karjeros pradžią ir kelią, nueitą iki tampant „Delfi“ vyriausiąja redaktore.

Moteris tikina niekada nesitikėjusi, kad vieną dieną taps žurnaliste, tad mokykloje svajojo apie prancūzų kalbos studijas. Ji sako, kad netgi nebuvo gerai pasiruošusi stojamajam egzaminui į žurnalistikos studijas. Mokyklą su pagyrimu baigusi redaktorė teigia: „Bandyti stoti į žurnalistikos studijas ėjau su geru diplomu, bet tik tiek.“

Dar studijų metais paakinta draugų išbandyti žurnalisto darbą, ji teigia netikėtai atsidūrusi ir „Delfi“ redakcijoje. Vyr. redaktorė mini, kad tada naujienų portalas „Delfi“ dar nebuvo prestižinė darbo vieta ir savo populiarumo nebuvo įgijęs.

„Tais metais, maždaug 2005–2006 metais, kai pradėjau dirbti „Delfi“, šis portalas buvo pakankamai jaunas, jauni buvo ir ten dirbantys žmonės. Na, o į interneto portalus žmonės apskritai žiūrėjo labai nepatikliai“, – pasakoja R. Lukaitytė-Vnarauskienė.

Iš karto po žurnalistikos studijų Vilniaus universitete moteris naujienų portale dirbo verslo naujienų žurnaliste, tačiau sako ilgainiui pajutusi, kad reikia įgyti daugiau žinių šia tema. Dėl šios priežasties ji netrukus baigė ekonomikos magistro studijas.

„Užsienio šalyse labai populiaru šalia žurnalisto diplomo turėti ir dar vieną papildomą diplomą. Geriausia tos srities, kuria domiesi ir rašai. Pradžioje dirbdama verslo žurnaliste ir kalbindama kompetentingus žmones, kaip, pavyzdžiui, Gitaną Nausėdą, aš supratau, kad man trūksta žinių ir nusprendžiau toliau kibti į mokslus“, – teigia žurnalistė.

Dirbu su idealistiniu polėkiu
Jau antrą dešimtį nepriklausomame naujienų portale „Delfi“ dirbanti R. Lukaitytė-Vnarauskienė sako, kad nuo tos dienos, kai ji pradėjo dirbti iki dabar portalas žymiai patobulėjo. Išaugo biuras, darbuotojų skaičius, portalo rubrikų, temų skaičius ir pačių skaitytojų susidomėjimas. Ji tikina, kad viena, kas tikrai nepasikeitė – darbuotojų „užsidegimas“ rašyti.

„Dabar biure dirba apie 70 darbuotojų, tačiau jie visi myli savo darbą ir daro tai su idealistiniu polėkiu. Džiaugiuosi, kad žurnalistų nereikia varyti į renginius, įvykių vietas ar rašyti straipsnių, kurių nenorima – jie viską daro patys, niekieno neprašomi“, – teigia vyr. redaktorė.

Visgi ji sako esanti itin kritiška tiek sau, tiek klaidas darantiems darbuotojams.

„Seniau pasigirsdavo kalbų dėl kompromituojančių, klaidinančių antraščių ar neteisingo teksto, tačiau dabar tokių dalykų vengiame ir žiūrovui stengiamės būti sąžiningi ir objektyvūs. Štai aš labai daug dirbu su antraštėmis ir, mano akimis, jos gerėja“, – sako R. Lukaitytė-Vnarauskienė.

Jau metus laiko vyr. redaktore dirbanti moteris teigia, kad neteisingai suprastuose pranešimuose kartais esama ne tik žurnalistų klaidų, bet ir Lietuvos skaitytojų medijų neraštingumo.

„Kaip tik ši savaitė – pasaulinė medijų ir informacinio raštingumo savaitė. Tai reiškia, kad turime išmokti ir kritiškai vertinti skaitomus tekstus. „Delfi“ dažnai kaltinama dėl „nepatogių“ temų, tačiau juk tai ir yra tikroji laisvė. Kartais net ir ta pačia tema pateikiame kelias skirtingas nuomones, tačiau atsirinkti ir kritiškai įvertinti turi pats skaitytojas“, – teigia ji.

Kelia diskusijų įvairovę
„Delfi“ vyriausioji redaktorė neišvengė ir klausimo, kurio pati sako laukusi – kaip vertina šiuolaikinę žiniasklaidą Lietuvoje.

„Lietuvoje žiniasklaidos būklė nėra bloga, o taip sakantiems galiu pateikti Amerikos pavyzdį, kurioje beveik visa žiniasklaida susiskirsčiusi ir tenkina vienų arba kitų asmenų interesus. Pas mus tokių pavyzdžių reta. O ir rašome, galima sakyti, apie viską“, – tikina R. Lukaitytė-Vnarauskienė.

Anot vyr. redaktorės, žiniasklaida – savotiškas mediatorius.

„Mes rašome pačiomis įvairiausiomis švietimo, sporto, aktualijų, sveikatos ir kitomis temomis, tačiau visos jos objektyvios ir leidžiančios galutinį sprendimą priimti pačiam žmogui. „Delfi“ pasiekia apie 70 proc. Lietuvos gyventojų, todėl natūralu, kad kyla diskusijos ir nuomonių įvairovė“, – sako R. Lukaitytė-Vnarauskienė.