facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Pirmieji knygos ženklai Lietuvoje
Lietuvą galima vadinti knygų ir jos nuosavybės ženklų šalimi. Seniausi knygos nuosavybės ženklai – superekslibrisai ir ekslibrisai Lietuvoje pasirodė anksčiau nei pirmoji knyga. 2018 m. sukanka 500 metų, kai Lietuvoje sukurti pirmieji knygos ženklai, puoselėjamas ekslibriso menas.

Lietuvoje ankstyviausi knygos ženklai – Renesanso epochos: Žygimanto Senojo superekslibrisas (1518).  Bonos Forcos (1531) ir Žygimanto Augusto (1535)  herbiniai superekslibrisai. Iš įrašų knygoje ranka seniausi Kauno domininkonų vienuolyno inkunabulo (apie 1500 m.), Martyno Mažvydo (jo nuosavybės ženklas, 1546–1548) ir kt.

Lietuvoje seniausias knygos ženklas yra Žygimanto Senojo superekslibrisas su Vyčio piešiniu ir plokštelėje įrėžtais 1518 metais. 1533 m. sukurtas seniausias Lietuvos ekslibrisas Vilniaus vyskupui Pauliui  Alšėniškiui (apie 1486–1555). Tai kartu pirmasis spausdintas Lietuvos ekslibrisas ir seniausias lietuviškas sakralinis ekslibrisas.
    
Lietuviško ekslibriso raida (XIX a. pab. – XX a. II pusė)
Pirmieji ekslibrisai su lietuvišku tekstu atsirado XIX a. septintajame dešimtmetyje.  Nemažai lietuviškų knygos ženklų buvo sukurta Mažojoje Lietuvoje (Mikelio Kybelkos, 1869 m., Budrikio po 1869 m. ir kt.), kur lietuvių kalba nebuvo suvaržyta spaudo draudimu ir lietuvišką tekstą buvo galima nedraudžiamai rašyti ekslibrise.

Pirmuoju pieštu ekslibrisu Lietuvoje laikomas 1904 m. sukurtas litografinis knygos ženklas su lietuvišku įrašu rašytojui, kanauninkui J. Tumui-Vaižgantui. Šiame knygos ženkle vaizduojama į didelę knygą rašanti moteris, kuriai taikosi įkąsti į koją gyvatė. Šis vaizdas buvo spaudos draudimo metų simbolis.

Lietuvoje ekslibrisų konkursų istorija prasidėjo prieš 110 metų. 1908 m. Šubravcų draugija Vilniuje paskelbė Lietuvoje pirmąjį ekslibrisų konkursą, skirtą garsaus Vilniaus advokato T. S. Vrublevskio (1858–1925) gimimo 50 metų sukakčiai. Konkurso darbų pateikimo terminas buvo nustatytas iki 1909 m. sausio 1 d. Ekslibriso piešinys turėjo būti išraižytas pliene ar varyje. Konkursą laimėjo lenkų dailininkas Adomas Poltavskis.

XX a. pradžioje Lietuvoje ekslibrisus pradėjo populiarinti dailės istorikas ir dailininkas Paulius Galaunė (1890–1988). Jis ekslibrisu susidomėjo Peterburge, lankydamas parodas, įsigydamas katalogus ir literatūrą apie knygos ženklus. P. Galaunė pirmuosius ekslibrisus sukūrė 1919 m. J. Tumui-Vaižgantui, istorikui A. Janulaičiui, V. Steponaičiui (1923) ir kt. Iš viso P. Galaunė sukūrė 14 ekslibrisų.

P. Galaunė ne kūrė, bet ir rinko, propagavo ekslibrisą, skatino ir kitus dailininkus užsiimti šiuo grafikos žanru. 1926 m. P. Galaunė išleido pirmąją Lietuvoje studiją apie knygos ženklą „Ekslibrisas Lietuvoje (XVI–XX šimtmečiai)“.

P. Galaunė pasižymėjo ir kaip kolekcininkas. Jis buvo surinkęs Lietuvos viešųjų ir privačių asmenų bibliotekų ekslibrisų rinkinį. Be to, rinko estiškus, latviškus, lenkiškus, rusiškus ir kitų šalių ekslibrisus.

1924–1928 metais Šiauliuose pirmasis ekslibrisus rinko ir propagavo advokatas Viktoras Cimkauskas (1896–1944). Jis buvo didelis ekslibriso žinovas, daug dėmesio skyrė knygai ir ekslibrisui populiarinti, rašė apie lietuvišką knygos ženklą. V. Cimkauskas paskatino šiauliečius susidomėti ekslibrisu. Ekslibrisais V. Cimkauskas sudomino ir šiaulietį G. Bagdonavičių, kuris nuo 1925 m. per šešiasdešimt metų kūrė ir propagavo ekslibrisą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

1926 m. rugpjūčio 22 – rugsėjo 6 dienomis Šiauliuose surengta lietuvių dailės paroda, kurioje pirmąkart buvo eksponuojami G. Bagdonavičiaus sukurti ekslibrisai.

1928 m. V. Cimkauskas perskaitė Šiaulių mokytojų seminarijos klausytojams pranešimą apie knygos ženklą, iliustruodamas projekcija įdomiausius ekslibrisus iš savo kolekcijos. Tai buvo to meto naujovė.

P. Galaunė iš savo rinkinio 1928 m. M. K. Čiurlionio galerijoje Kaune suruošė pirmąsias dvi ekslibrisų paroda: 1928 m. spalio 14 – lapkričio 10 d. Joje buvo eksponuoti vien Lietuvos ekslibrisai; antrą – 1928 m. lapkričio 11–24 dienomis, joje buvo išstatyti vien rusų autorių darbai.

1929 m. vasario 23 – birželio 7 dienomis lietuviškas ekslibrisas pirmąkart buvo eksponuojamas užsienyje, Briuselyje, Karališkajame meno ir istorijos muziejuje surengtoje tarptautinėje parodoje, kurioje be Lietuvos, dar dalyvavo 17 valstybių dailininkai.     

1929 m. šiauliečio dailininko G. Bagdonavičiaus sukurti ekslibrisai buvo eksponuoti tarptautinėje parodoje Los Andželo mieste, JAV. Už ekslibrisus G. Bagdonavičius buvo apdovanotas garbės diplomu.

1931 m. dailininkas G. Bagdonavičius dalyvavo tarptautinėje ekslibrisų parodoje Los Andžele (JAV) ir eksponavo sukurtus ekslibrisus ir buvo apdovanotas pagyrimo raštu.

Pokariu pirmoji respublikinė ekslibrisų paroda surengta 1960 m. Vilniuje. 1967 m. lietuvių dailininkai pirmąkart dalyvavo tarptautinėje šiuolaikinio ekslibriso bienalėje Malborke (Lenkija). 1969 m. Vilniaus universiteto biblioteka, minėdama savo 400 metų jubiliejų, paskelbė pirmąjį respublikinį ekslibrisų konkursą. 1977 m. pradėtos rengti Vilniaus ekslibrisų bienalės. 1992 m. rugsėjo 3 d. Japonijoje, Saporo mieste, XXIV FISAE kongreso metu Lietuva priimta į šios tarptautinės asociacijos narius.

Šiauliai – Šiaurės Lietuvos ekslibriso centras
Nuo 1992 m. Šiaurės Lietuvos ekslibriso centru tapo Šiauliai. Čia pradėtos rengti knygos ženklų parodos, seminarai, tarptautiniai konkursai, susitikimai su dailininkais, ekslibrisų kūrėjais.

Siekiant išsaugoti kultūrinį palikimą, meninę vertę turinčius knygos ženklus, susijusius su Šiaulių miestu ir kraštu, 2001 m. spalio 3 d. Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) direktoriaus įsakymu Nr. 19 „Dėl ekslibriso muziejaus“, buvo įkurtas Ekslibriso muziejus, kuris tapo Pakruojo visuomeninio ekslibriso muziejaus teisių perėmėju. Šio muziejaus svarbiausi tikslai buvo propaguoti mažosios grafikos meną, ekslibrisą, jo istoriją ir raidą, rengti konferencijas, seminarus, parodas, supažindinti visuomenę ir jaunimą su knygos nuosavybės ženklais ir jų kūrėjais.

ŠAVB direktoriaus 2014-08-08 įsakymu Nr. VĮ-30 „Dėl Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo“ nuo 2014 m. liepos 21 d. Ekslibriso muziejus reorgnizuotas į Gerardo Bagdonavičius ekslibrisų fondą (sutrumpintai – GBEF), patvirtinti GBEF nuostatai ir taryba. GBEF tikslai – propaguoti ir populiarinti dailininko G. Bagdonavičiaus kūrybą, kaupti jo kūrybinį palikimą, lietuvišką ir užsienio dailininkų ekslibrisus, knygos nuosavybės ženklus, rengti susitikimus su dailininkais, ekslibrisų kūrėjais ir kolekcininkais, organizuoti parodas, konkursus, konferencijas, seminarus, forumus ir kt.

2015 m. rugsėjo 18 d. ŠAVB surengta mokslinė-praktinė konferencija „Šiaulių krašto knygos ženklas kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX a. – XXI a. pradžioje“, skirta Šiaulių ekslibriso 90-mečiui. Konferencijos tikslas – skatinti mokslinę diskusiją apie regioninį knygos nuosavybės ženklą, kaip kultūros paveldą.

2017 sausio 16 d. ŠAVB direktoriaus įsakymu patvirtinti Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo nauji nuostatai ir taryba.

2017 m. birželio mėnesį ŠAVB paskelbė tarptautinį ekslibrisų konkursą „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Išleisti konkurso nuostatai. Šio konkurso nugalėtojai bus paskelbti 2018 m. lapkričio 7 d. ŠAVB Knygų mugės metu.

2018 m. rugsėjo 1 d. XXXVII FISAE kongrese Prahoje Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas priimtas į FISAE narius.

2018 m. spalio 26-27 dienomis Šiauliuose, Aušros al. 62, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyks forumas „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir šiuolaikinės tendencijos“ ir ekslibrisų mainų mugė Lietuvos ekslibriso 500-osioms metinėms paminėti.  Projektas finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės. Forumo tikslas – aktualizuoti ekslibriso, kaip kultūros paveldo, reikšmę, skatinti lietuviško knygos ženklo tyrimus, supažindinti su grafikos technologijomis, naujomis knygos ženklo kūrimo kryptimis ir tendencijomis, plėtoti ŠAVB Knygos grafikos centro partnerystės santykius su Lietuvos ir užsienio šalių kultūros, meno ir švietimo institucijomis, draugijomis, muziejais, klubais, vystyti dialogą tarp kultūros istorikų, menininkų (ekslibrisų kūrėjų), menotyrininkų, kolekcininkų, populiarinti knygos ženklą visuomenėje.

Forume dvi dienas keturiose sesijose pranešimus skaitys atstovai iš JAV, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos; bus surengtos penkios kūrybinės dirbtuvės, kurias ves dailininkai iš Švedijos (Eric Saline, Maev Lenaghan), Lenkijos (Agnieszka Zawadzka, Robert Rabiej), Lietuvos (Vaidotas Janulis, Vaiva Kovieraitė-Trumpė, Rasa Prišmontienė). Kolekcininkai ir mažosios grafikos mylėtojai turės galimybę dalyvauti ekslibrisų mainų mugėje. Forumo dalyviai galės įsigyti atviruką, įsegamą ženkliuką, įvairių suvenyrų su Forumo emblema (autorius V. Janulis).

Kviečiame forume „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir šiuolaikinės tendencijos“ ir mainų mugėje Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje spalio 26–27 dienomis dalyvauti dailininkus, ekslibrisų kūrėjus, dailės mokytojus, mokslininkus, menotyrininkus, kolekcininkus, visus, besidominčius knygos ženklais ir grafika.

2018 10 24 7

Pirmasis Lietuvos knygos ženklas  – Žygimanto Senojo, LDK didžiojo kunigaikščio superekslibrisas. 1518 m.
Iš J. Nekrašiaus rinkinio

2018 10 24 5

Dailininkas Paulius Galaunė. J. Tumo-Vaižganto ekslibrisas. Cinkografija. 1919 m.
Iš J. Nekrašiaus rinkinio

 

Į viršų