Jei dar prieš kokius 10–12 metų apie Veidaknygę (taip neretai mūsuose vadinamas socialinis tinklas „Facebook“) Lietuvoje žinojo nedaugelis, dabar jos paslaugomis naudojasi net į devintą dešimtį žengiančios močiutės.

„Facebook“ 2004 m. JAV įkūrė M. Cukerbergas. Platforma buvo skirta Harvardo universiteto studentų bendravimui. Vėliau ji paplito plačiajame pasaulyje ir, 2012 m. duomenimis, jau turėjo per 2 milijardus vartotojų.

Bandymų sukurti panašius bendravimo tinklus būta ir Lietuvoje. Amžių sandūroje veikė populiarus portalas „Konferencijos.lt“, kur elektroniniu paštu buvo galima skelbti ir įvairiausios tematikos žinutes. Vėliau atsirado portalas „Banga“, kur buvo galima įkelti ne tik tekstines žinutes, bet ir nuotraukas. Atėjęs „Facebook“ beveik numarino „Bangą“, nors ištikimi jos lankytojai teigia, kad čia bendravimas kitoks, gilesnis, dvasingesnis negu „Facebook“, kur tam tikros funkcijos priverstos iki automatizmo.

2012 metų duomenimis, „Facebook“ pelnas viršijo 5 milijardus JAV dolerių. „Facebook“ bendrovei taip pat priklauso toks socialinis tinklas kaip „Instagram“, „Facebook Messenger“ – nemokama pokalbių ir pranešimų programėlė bei nemokamų pranešimų ir skambučių programėlė „WhatsApp“.

Kuo gi žmones vilioja virtualusis bendravimas? Matyt, pagrindinė priežastis, kad čia galima greitai susirasti bendraminčių, draugų, o bendravimas internete ne vienam padeda pamiršti slegiantį vienatvės jausmą. Jaunimas ieško pažinčių, vyresni diskutuoja, politikuoja, dar kiti dalijasi savo kūryba, močiutės keičiasi valgių receptais... Juk Veidaknygėje nesunku tapti kurios nors popžvaigždės, politiko, garsaus keliautojo, sportininko ar kitos įžymybės draugu, kas realiame gyvenime būtų neįmanoma. Taigi kiekvienam savo.

Tačiau pastaraisiais metais į viešąją erdvę prasmunka vis daugiau informacijos, kad garsioji Veidaknygė turi ir kitą pusę, apie kurią nedaug kas žino ir kuri, savaime aišku, nėra reklamuojama...

Renkami veidaknygiečių asmeniniai duomenys
Kokius gi duomenis Veidaknygė renka apie savo vartotojus? Pasirodo, ją domina vietos, iš kurių jungiamasi prie socialinio tinklo, jūsų paskelbtos medžiagos komentarai, jūsų paliekami komentarai kituose puslapiuose, taip pat žmonės, kurie pažymi jus savo nuotraukose. Veidaknygės serveriuose saugomi jūsų susirašinėjimai, kurie nėra užšifruoti, vadinasi, tam tikra prasme, nėra tinkamai apsaugoti nuo trečiųjų asmenų.

Veidaknygė taip pat įsimena, su kuo aktyviai bendraujate pokalbių svetainėje, saugo kitų serverių duomenis, su kuriais esate sinchronizuotas, o jeigu ką nors perkate arba aukojate per Veidaknygę, socialinis tinklas gauna informaciją apie jūsų banko kortelę, išskyrus duomenis apie sąskaitą ir PIN kodą.

Neretai tenka girdėti, kaip dažnas, sužinojęs, kad Veidaknygė renka jo ir kitų prisijungusiųjų asmeninius duomenis, tik atsainiai numoja ranka, suprask, tegul sau renka – jis neturi ko slėpti... Taip ir nesupranti, ko daugiau šitokioje reakcijoje: aklo pasitikėjimo, jog „viskas yra ir bus gerai“  ar žmonių trumparegiškumo?

Be visa to, Veidaknygei įdomu ir tinklo, per kurį prisijungiate, signalo stiprumas, kokią interneto naršyklę naudojate, kas yra jūsų tinklo operatorius, kokią operacinę sistemą naudojate, kokiose dar svetainėse lankotės, jeigu tik jungiatės per Veidaknygę arba jos turi mygtuką „Patinka“; kokias nuotraukas ar kokią vaizdo medžiagą įkėlėte, kokias kitų įkeltas nuotraukas žiūrėjote, kiek laiko praleidžiate „Veidaknygėje“... Netgi koks yra jūsų mobiliojo įrenginio baterijos įkrovimo lygis!

Žinoma, norint sumažinti asmeninės informacijos duomenų pateikimą Veidaknygei, galima „pažaisti“ nustatymais, tačiau specialistai teigia, jog visiškai išvengti informacijos apie save nutekinimo nepavyks išvengti. Apie tai informuojama dar žmonėms jungiantis prie socialinio tinklo, bet ar dažnas viską kruopščiai perskaito?

Netgi tokie populiarūs po Veidaknygę plintantys žaidimai „Kaip tu atrodysi po 50 metų?“, „Kas yra tavo geriausi draugai?“, „Kokį gyvūną primena tavo charakteris“, „Į kokią garsenybę esi panaši?“ ir panašiai, kuriuos taip pamėgo veidaknygiečiai, taip pat padeda rinkti asmeninius duomenis, nes kaskart prašoma leidimo pasinaudoti asmenine jūsų informacija. Blogiausia, jog kartais tokį „testą“ jūsų vardu gali užsakyti ir kiti asmenys.

Be abejo, iš tokių žaidimų gaunama kažkoks psichologinis pasitenkinimas manais už asmeninę informaciją. „O, aš panašus į D. Kenedį! Aš į M. Monro!“ O aštuoniasdešimties metų močiutė džiaugiasi išvaizda, kurią ji turės po 50 metų... Optimistai!

Oficialiai informacijos rinkimas aiškinamas Veidaknygės noru tobulinti savo paslaugas, atliepiant vartotojų poreikius, žiūrint jų patogumo. Tačiau jau buvo piktnaudžiavimo surinktais vartotojų duomenimis atvejų.

Ar specialiosios tarnybos gali pasinaudoti feisbuko sukauptais duomenimis? Oficialiais duomenimis, per pusantrų metų Veidaknygė vien JAV gavo per 45 tūkst. tokių užklausų. 80 proc. iš jų buvo patenkintos. Per tą patį laikotarpį Rusijoje gautas tik vienas specialiųjų tarnybų prašymas pasinaudoto surinktais duomenimis, kurį Veidaknygė atmetė.

Iškyla natūralus klausimas: kaip apsisaugoti nuo duomenų rinkimo? Deja, Veidaknygė tokios galimybės nenumato. Jeigu panaikintumėte savo paskyrą, būtų ištrinti visi apie jus surinkti duomenys. Na, beveik visi... Nes informacija apie jus, kuria kada nors dalijosi kiti Veidaknygės lankytojai, asmeniškai jums nepriklauso. Ji lieka...

Galima pabandyti dalį Veidaknygėje esančių duomenų apie save pakeisti pramanytais. Bet kažin ar tai efektyvus ir geriausias būdas... Galima eiti į Veidaknygės nustatymus bei atverti kairėje pusėje esantį meniu: „Jūsų „Facebook“ informacija“. Tada pažiūrėti, ką apie jus surinko Veidaknygė. Bet ar iš to daug naudos, žinote tik jūs... Tokelės tokios.

Ką dar Veidaknygė žino apie jus
Informaciją apie jūsų darbovietę. Daugelis vartotojų nesusimąstydami „Facebook“ anketoje nurodo savo darbovietę bei užimamas pareigas. Po to socialinis tinklas jau pats gali išsiaiškinti, kur yra jūsų darbovietė, dirbančiųjų skaičių ir kt.
Žinoma, ir kokia interneto naršykle naudojatės, iš kokių įrenginių užeinate į Veidaknygę, kokius socialinio tinklo puslapius administruojate, kokias papildomas svetainės funkcijas naudojate ir kokiais tikslais.

Rastume informaciją ir apie jūsų poilsį bei pomėgius. Veidaknygei žinoma, ką labiausiai mėgsta skaityti tas ar kitas lankytojas, kokius filmus žiūri, kur dažniausiai praleidžia laisvalaikį, kokiose įstaigose lankosi, ką veikia po darbo...

Renkama informaciją apie šeimos sudėtį, apie giminaičius. Nors tai daugeliui – jokia paslaptis. Dažnai patys veidaknygiečiai nurodo giminystės ryšius, siejančius juos su tuo ar kitu žmogumi. Taigi informaciją Veidaknygei suteikiame patys, o kitą ji sužino pati pagal tam tikrus algoritmus bei padaro atitinkamas išvadas. Būtent todėl kartkartėmis sulaukiame pasiūlymų priimti į draugus asmenis, kurie vargu ar ką žino apie mūsų egzistavimą, kitų vardu (jiems net nežinant) siūlo prisijungti ir žaisti žaidimus...  Socialinis tinklas skenuoja mūsų įrenginių adresų knygas ir elektroninį paštą, o gautą informaciją sulygina su milijardų kitų vartotojų asmenine informacija. Galbūt todėl vis gauname pasiūlymų priimti į draugus iš tokių asmenų, kurių niekad nesame matę, kurie gyvena labai toli nuo mūsų ir, atrodytų, išskyrus Veidaknygę, daugiau mūsų niekas nesieja...

Turėdamas duomenų, geras analitikas padarys toli siekiančias išvadas. Ar pastebėjote, jog savaitgaliais Veidaknygėje pranešimų sumažėja. Kokia sektų išvada? Žmonės išvykę, užsiėmę arba į Veidaknygę dažniau užklysta iš darbovietėse esančių kompiuterių. Bet, kaip sakoma, tai tik „žiedeliai“...

Informacijos nutekinimo skandalai
Kovo mėnesį laikraštis „The New York Times“ paskelbė apie su britų kompanija „Cambridge Analytica“ susijusį tyrimą. Ši firma surinko 50 milijonų socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų duomenis, kad paskui galėtų jiems parduoti kryptingą politinę reklamą. Pasirodo, jog šitas faktas Veidaknygės biure buvo žinomas, tačiau nieko nesiimta...

Dar 2014 metais „Cambridge Analytica“ sukūrė psichologinį testą, kurio respondentams žadėjo piniginį atlygį. Ir norinčiųjų netrūko. Tačiau tam reikėjo prisijungti per „Facebook“ platformą. Tokiu būdu buvo renkami ne tik asmeniniai duomenys, bet ir kur kas daugiau. Žmonės liko apgauti, nes testo sąlygose buvo nurodoma, jog informacija bus naudojama išimtinai tik tyrimo tikslais ir neperduodama tretiesiems asmenims.

Taip, mintis, jog kažkas gali sužinoti tavo lytį, amžių ar vardą, turbūt nerimo niekam nekelia. Bet išleidžiama iš akių tai, kad tos informacijos gana, jog kažkas prieš tave gali imtis psichologinio spaudimo, šantažo ar pan.

„Facebook“ generaliniam direktoriui M. Cukerbergui teko teisintis kongrese dėl informacijos nutekinimo „Cambridge Analytica“. Jis pažadėjo daugiau dėmesio skirti Veidaknygės vartotojų duomenų apsaugai. Po to dar kompanija „Facebook“ 225 puslapiuose raštu atsakė į klausimus, į kuriuos nespėjo atsakyti jos šefas. Atrodytų, taškas šiai istorijai padėtas. Tačiau netrukus į viešumą išplaukė faktai apie naują 14 milijonų veidaknygiečių duomenų nutekėjimą, atliekant naujos Veidaknygės tinklo funkcijos bandymą...

Nežiūrint viso šito Veidaknygė ir toliau ketina rinkti informaciją ne tik apie prisijungusius prie socialinio tinklo vartotojus, bet ir apie tuos, kurie nors kartą naudojosi su „Facebook“ susietais servisais arba programėlėmis, tokiomis, kaip „WhatsApp“. Tai paaiškėjo Europarlamento spaudos tarnybai paskelbus laišką, kuriame buvo paviešinti „Facebook“ vadovų atsakymai į europarlamentarų klausimus dėl duomenų nutekėjimo.

Į Europos Parlamento kvietimą fiziškai atskirti Veidaknygės bei „WhatsApp“ vartotojų duomenų bazes Veidaknygės galvos atsakė kategorišku „ne“, žinoma, tam rasdami savų argumentų.

Pabaigai
Yra nemažai prirašyta apie neigiamą tokių socialinių tinklų, kaip Veidaknygė, poveikį žmonių psichikai, jų gyvenimui, sveikatai. Bet tai jau būtų kito rašinio tema. Veidaknygėje vis labiau aiškėja tam tikros tendencijos, kokios būdingos totalitarinėms sektoms – kol kas dar atsargūs bandymai kontroliuoti adeptų mąstymą. Pavyzdžiui, už neigiamus atsiliepimus tam tikrų asmenų arba grupių adresu, veidaknygietis gali būti baudžiamas atimant galimybę jam savaitę, mėnesį arba ilgesnį laiką prisijungti prie socialinio tinklo. Toks žmogus net neturi galimybės gintis, nes užtenka kieno nors anoniminio skundo ir „nuosprendis“ įsigalioja automatiškai. Niekas čia nieko nesiaiškina. Visai kaip prie Stalino: nepatiko kaimynui kaimynas, parašė organams anoniminį laišką ir po savaitės abu susitinka traukinio, riedančiame į Sibirą, vagone, nes anas, pasirodo, irgi tokį pat laišką apie savo kaimynėlį sukurpė.

Teko skaityti, jog šitaip Veidaknygės buvo užblokuoti ir kai kurie žinomi Lietuvos politikai bei pramogų pasaulio garsenybės. Už pakartotinius nepaklusnumo Veidaknygės moralei pasireiškimus vartotojo paskyra gali būti užblokuota visam laikui. Be abejonės, kiekvienas socialinis tinklas turi savo vidaus taisykles, tačiau kontroliuoti lankytojų asmenines simpatijas bei antipatijas – ar ne per daug užsimota?

Ką būtų galima pasakyti pabaigai? Turbūt priminti žinomą posakį, jog atsargųjį ir Dievas saugo. Veidaknygė atveria galimybę bendrauti, diskutuoti, išsakyti savo mintis. Bet, pasirodo, tik iki tam tikros ribos. Yra temų, kur apie tam tikrus asmenis ir įvykius galima kalbėti arba tik gerai, arba nieko... Be to, virtualusis bendravimas niekada nepakeis gyvo bendravimo.

Į viršų