Kelias, kalnas, kryžiai... „Lietuvoje yra unikali vieta, vienintelė tokia pasaulyje. Tai kryžių kalnas. Kryžių miškas. Didelių ir mažų kryžių, kurie auga ant šios kalvos. Niekam nepasisekė jų išnaikinti. Vis atauga iš naujo. Šiandien jie yra ypač gausūs.“ Taip apie Kryžių kalną yra pasakęs Šventasis Tėvas Jonas Paulius II.

Kryžių kalnas, esantis Lietuvoje, netoli Šiaulių, yra žinomas visame pasaulyje. Tai šventa vieta, kurią aplanko ne tik pavieniai asmenys ir grupės iš Lietuvos, bet taip pat maldininkai ir piligrimai iš viso pasaulio. Galbūt jie ne visuomet pažįstą Lietuvą, tačiau neklysdami suranda Kryžių kalną – pasaulio katalikų paminklą. Koks jis mūsų ir atvykusiųjų akimis? Pabandykime įminti jo kodą.

Kryžių kalnas meno kūriniuose          
Kryžių kalnas yra sudominęs ne vieną Lietuvos ir užsienio dailininką. Jis yra pavaizduotas dailininkų drobėse, akvarelėse, estampuose, išraižytas ir atspausdintas įvairiose grafikos technikose. Lietuvių dailininkas, liaudies meno rinkėjas Antanas Jaroševičius 1904–1911 metais nupiešė Kauno gubernijoje, daugiausia Panevėžio ir Šiaulių apskrityse, šiek tiek ir Vilniaus gubernijoje Lietuvos pakelėse ir kapinėse stovinčių kryžių, o vėliau išleido ir tų piešinių albumą su  dr. J. Basanavičiaus įžanga ir dailininko A. Žmuidzinavičiaus vinjetėmis. Šis A. Jaroševičiaus pieštų lietuviškų kryžių albumas pirmas didelis leidinys apie lietuvių liaudies meno paminklus. Šiame albume pateikti mediniai ir metaliniai kryžiai iš Šiaulių ir Kryžių kalno („Lietuvių kryžiai. Croix Lithuaniennnes“, Surinko Antanas Jaroševičius, Lietuvių dailės draugija, 1912, 79 iliustr.).    

Menotyrininkas, dailininkas Juzefas Perkovskis (Perkowski, Jozef, 1896–1940), ilgą laiką gyvenęs Lietuvoje, Telšiuose (jo darbų turi Šiaulių „Aušros“ muziejus), apie 1930–1940 metus sukūrė medžio raižinį „Kryžių kalnas“.

Kryžių kalną ir Lietuvos kryžius savo kūryboje pavaizdavo M. Dobužinskis, M. K. Čiurlionis, K. Šimonis, A. Žmuidzinavičius ir kiti dailininkai. M. Dobužinskis 1933–1934 metais keliavo po Lietuvą. Kelionę pradėjęs Šiauliuose, dailininkas 1934 m. sukūrė piešinį „Kryžių kalnas“, nupieštą aplankius Jurgaičių piliakalnį su garsiuoju Kryžių kalnu, palikusiu dailininkui didžiulį įspūdį. Šio piešinio centre pavaizduoti Kryžių vartai, kurie veda į Kryžių kalno viršų, apsuptą aukštų medinių kryžių.

Sovietmečiu Kryžių kalne ne kartą lankėsi ir savo piešiniuose jį pavaizdavo šiaulietis dailininkas Vitolis Trušys. Jis pasakojo, kad kartą sovietmečiu sugalvojo parodyti  Kryžių kalną dailininkams iš Kauno. Atvažiavo į Jurgaičius, o čia rado postą su saugumiečiais. Dailininkai jų neišsigando ir nutarė vis tiek važiuoti prie Kryžių kalno. Aplankę Kryžių kalną, menininkai laimingai sugrįžo į Šiaulius.

Po kelių dienų V. Trušys buvo iškviestas į saugumą pasiaiškinti. Saugumiečiai jo griežtai paklausė: ko tu vežioji žmones į Kryžių kalną? V. Trušys nesutrikęs saugumiečiams paaiškino, kad menininkai važiavo į Jurgaičius tik pasižiūrėti kryžių, kurie juos domino kaip tautodailės pavyzdžiai,  liaudies kūryba, o ne kaip sakraliniai simboliai ir tai niekaip nėra susiję su bažnyčia. Tada V. Trušiui viskas baigėsi laimingai. Jau po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje, V. Trušys aliejaus technika nutapė darbą „Mėlynas kryželis“, vaizduojantį Kryžių kalną. Vėliau sukūrė dar keletą darbų, susijusių su Kryžių kalnu. Šie jo darbai iškeliavo į užsienį.

Šiaulietė dailininkė R. Uogintienė 1989 m. sukūrė tapybos darbą „Kryžių kalnas“ (al., drobė, 114x116, 1989). Dailininkas V. Zarėka 1990 m. sukūrė tris akvareles: „Kryžių kalnas I“ (70x100, akv., pop, 1990), „Kryžių kalnas II“ (70x100, akv., pop, 1990) ir „Kryžių kalnas III“ (70x100, akv. pop., 1990).

Dailininkas A. Krištopaitis 1991–1993 metais nuliejo keturias akvarelės, kuriose pavaizduotas Kryžių kalnas ir jo apylinkės. Kryžiaus kalno temai piešinių sukūrė dailininkas S. Kazlauskas. Grafikė Ramunė Vėliuvienė 1991 m. oforto ir akvatintos technika sukūrė grafikos darbų ciklą „Kryžių kalnas, I, II, III, IV, V“ (16,5 x 13 cm).

1993 m. rugsėjo mėnesį Šiaulių dailės galerijoje surengta popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje skirta paroda „Kryžiaus kelias“. Joje dalyvavo dailininkai E. Juchnevičius, S. Prancuitis, P. Anikinas, Vitolis ir Raimondas Trušiai, S. Vorobjovas, R. Uogintienė, R. Garbačiauskas, akvarelės eksponavo A. Visockas ir R. Balčiauskas, grafiką S. Kuzma, keramiką A. Visockienė. Parodoje, pasak menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio, stengtasi reprezentuoti šiuolaikinės dailės ir krikščionybės santykius, jų išraišką mene (V. Kinčinaitis „Kryžiaus kelio vingiai ir archeologija“, „Šiaulių kraštas“, 1993 rugsėjo 4, p. 5).       

1999 m. kaunietis grafikas R. Čarna mišria technika sukūrė grafikos darbą „Kryžių kalnas“. Tokio paties pavadinimo darbą sukūrė ir dailininkas A. Martinaitis.  

2004 m. pabaigoje Anykščių koplyčioje dailininkas V. Kašinskas surengė tapybos darbų parodą „Kryžių kalnas“, kuriame buvo eksponuojami ir darbai vaizduojantys Šventkalnį.

Iš Šiaulių rajono kilusi tautodailininkė J. Janonienė 2010 m. sukūrė karpinį „Kryžių kalnas“, kuris publikuojamas knygoje „Lietuvos ir pasaulio karpinių menas“.

Dailininkas Saulius Kruopis 2013 m. rugpjūčio mėnesį nutapė paveikslą „Kryžių kalnas“, vaizduojantį Jurgaičių piliakalnį ir kryžius.

Vilnietis dailininkas M. Skudutis nutapė Kryžių kalno impresijas, kur, pasak menotyrininkės N. Tumėnienės, autentiška tikrovė nuspalvinta jautriu temperamentingo žmogaus vidiniu išgyvenimu, susipynusiu su egzistencialistiniu pasaulio suvokimu.

2018 m. japonų menininkas Horiuchi Tatsuo, naudojant kompiuterinę programą „Excel“sukūrė piešinį, kuriame pavaizduotas Kryžių kalnas.

Kryžių kalnas knygos ženkluose (ekslibrisuose)
Kryžių kalnas vienas reikšmingiausių sakralinio meno, kryždirbystės, istorijos ir archeologijos paminklų Europoje. Įprasminant šį šventkalnį, jo įvaizdį ir reikšmę pasaulio religijos istorijoje ir kultūroje, minint popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Kryžių kalne penkerių metų sukaktį, pagerbiant dvasininkus, kultūros ir visuomenės veikėjus, daug prisidėjusius prie tikėjimo išsaugojimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1998 metų gegužės mėnesį, Šiauliuose buvo paskelbtas tarptautinis sakralinio ekslibriso konkursas „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“. Jį organizavo Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyrius, Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto taryba, viešoji įstaiga Kryžių kalno priežiūros komitetas ir Šiaulių ekslibriso muziejus (konkurso kuratorius J. Nekrašius). Tai  pirmasis sakralinio ekslibriso konkursas Šiaurės Lietuvoje.

1998 m. „Saulės deltos“ leidykla 800 egz. tiražu išleido informacinį leidinį „Tarptautinis sakralinio ekslibriso konkursas. Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“ (sud. ir tekstų autorius J. Nekrašius), kuriame lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis buvo išspausdintas straipsnis „Kryžių kalnas – pasaulio paminklas“, tarptautinio sakralinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“ nuostatai ir sąrašas asmenų bei religinių organizacijų, kurioms buvo siūloma sukurti sakralinius ekslibrisus Kryžių kalno tema.

Tarptautinio sakralinio ekslibrisų konkurso organizatoriai ekslibrisų sulaukė ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų pasaulio šalių. Iš viso gauta daugiau kaip 350 darbų, skirtų Kryžių kalnui, popiežiui Jonui Pauliui II, Lietuvos dvasininkams, bažnyčioms, vienuolynams ir jų bibliotekoms, Šiaulių vyskupijai. Ekslibrisus sukūrė 220 autorių iš 36 pasaulio valstybių. Savo darbus konkursui pateikė ir 80 Lietuvos menininkų, iš jų – 32 autoriai iš Šiaulių. Gražią iniciatyvą parodė Šiaulių universiteto Menų fakultetas. Dailininko V. Janulio vadovaujamas 21 šio fakulteto studentas ekslibrisų konkursui pristatė 27 knygos ženklus, sukurtus sausa adata. Šiuose darbuose pavaizduotas Kryžių kalnas, įprasminti dvasininkai, Šiaulių krašto bažnyčios, vienuolynai ir sakraliniai simboliai.

Konkursui atsiųstuose mažosios grafikos kūriniuose įvairių šalių menininkai savitai ir originaliai perteikė Kryžių kalno įvaizdį, atskleidė jo svarbą religijos istorijai, pagerbė popiežių Joną Paulių II, žymius Lietuvos dvasininkus, kultūros veikėjus. Ekslibrisuose dominuoja Rūpintojėlio, kryžiaus ir kiti sakraliniai ženklai bei simboliai.

Knygos ženklus, skirtus popiežiui Jonui Pauliui II sukūrė šie dailininkai: Emma Calvino („Ačiū jums, lietuviai, už šį Kryžių kalną, liudijantį Europos ir viso pasaulio tautoms didį šio krašto žmonių tikėjimą... Popiežius Jonas Paulius II. 1993 09 07“), Liliana Liucia Gaston iš Argentinos („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Popiežius Jonas Paulius II“), Mikola Ryžy iš Baltarusijos („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II“), Magda Vamvaira iš Graikijos („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II“), italai Luigi Caasalino („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Popiežius Jonas Paulius II. 1993 m. rugsėjo 7 d. apsilankė Kryžių kalne“), Tarasco Pietro Paolo („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Popiežius Jonas Paulius II. 1993 09 07“), Marzija Žaksigarina iš Kazachstano („Ex libris. Jana Pawla II“), Melinda Kostelac iš Kroatijos („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II“), lenkai Tadeusz Waclaw Budynkiewicz („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II“), Krzysztof Kmiec („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Kazimierz Zbigniew Lonski („Ex libris. Jan Pawel II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Renata Rychlicka („Ex libris. Jan Pawel II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Helena Sawicka („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Jan Pawel II“), Czeslaw Kazimierz Wos („Ex libris. Jana Pawla II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), lietuviai Sigitas Burneckis („Ex libris. John Paul II. Kryžių kalnas. Šiauliai. 1995“), Taida Balčiūnaitė („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Valerijonas Galdikas („Ex libris. Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Algirdas Indrašius („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Stanislava Darija Maleckienė („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Popiežius Jonas Paulius II“), Juozas Petrauskas („Ex libris. Popiežiaus Jono Pauliaus II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Vytautas Petronis („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Ona Šimaitytė-Račkauskienė („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. 1993“), Laima Gedvilaitė-Sakalauskienė („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. 1993 m. Šv. Tėvas Jonas Paulius II“), Vija Tarabildienė („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Jonas Paulius II. 1993 rugsėjo 7“), Irena Žviliuvienė („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), meksikiečiai Jesus Arredondo („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Juan Pablo II. 1999“), Vicente Vertiz Pani („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. John Paul II“), Sergio Sanchez Santamaria („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II“), rumunas Ovidiu Petca („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), rusas Evgenij Bliumkin („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II – visited the Hill of Crosses on September 7, 1993“), suomis Raimo Kanerva („Ex libris. Pope John Paul II. Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Graciela Silvera iš Šveicarijos („EL. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pop. Jone Paul II“), vengras Reti Andras („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II“) ir kt.

Daugelio konkursui atsiųstų ekslibrisų stilistikoje susipina bažnytinės viduramžių plastikos, ornamentikos bruožai, angelų, Kristaus, Kryžių kelio, Nukryžiuotojo, Kryžių kalno ir kryžiaus motyvai.