Iš lovos pakylate su pirmaisiais saulės spinduliais, o jūsų partneris vis dar knarkia įsikabinęs pagalvę… Atėjus 10 valandai vakaro, imate ruoštis saldžiam miegui, o mylimąjį apima iš nežinia kur atsiradęs energijos pliūpsnis.

Pažįstama, ar ne? Tai yra ryškiausias skirtumas tarp vyturio ir pelėdos. Pasirodo, priklausymas vienai ar kitai grupei turi įtakos ne tik mūsų santykiams, karjerai, bet ir sveikatai.

Knyga atskleidžia laiko paslaptis
Leidykla „Vaga“ išleido Danielio H. Pinko, bestselerių autoriaus, vadybos ir motyvavimo eksperto knygą „Kada: mokslinės paslaptys, kaip parinkti tinkamiausią laiką“ (vertė Irena Jomantienė, Milda Dyke, 2018 m.), kurioje atskleidžiama, kad, priešingai nei daugelis manome, tinkamiausio laiko parinkimas – tai mokslas.

Išanalizavęs šimtus ekonomikos, chronobiologijos, socialinės psichologijos studijų ir tyrimų, D. H. Pinkas nurodo aiškią kryptį, kaip dirbti našiau ir gyventi kokybiškiau, jo praktiniai pratimai skatina įgytas žinias taikyti kasdieniame gyvenime.

Straipsnyje aptarsime kelis D. H. Pinko ir kitų autorių patarimus, kaip padėti sau tinkamai jaustis, produktyviai dirbti. Gal įžvalgos padės geriau suprasti savo artimus žmones.

Laimingesni rytą
Pusryčių kiaušinienė išėjo puiki. Net į darbą žygiuoju su šypsena, nors vakar  nebegalėjau pakęsti nei bendradarbių šurmulio, nei spengiančios atskiro kabineto tylos.

Pasak H. D. Pinko, žmonės jaučiasi laimingesni rytą, ne tokie laimingi popiet ir vakare vėl laimingesni. Amerikiečių tyrėjai nustatė, kad egzistuoja „nuoseklus ir tvirtas bimodalinis ritmas“ − du nuotaikos pakilimai per dieną. Pavyzdžiui, moterų teigiama nuotaika suintensyvėja rytą, apie vidurdienį pasiekia „optimalų emocinį tašką“. Paskui puiki jų nuotaika greitai subjursta ir visą popietę lieka prasta, o ankstyvą vakarą ji vėl pasitaiso.

Ne bet kada aplanko įkvėpimas
Atsimenu, per paskaitas 15–16 val. nevalingai prisnūsdavau. O geriausius rašinius parašydavau vėlai vakare, kai visi suminga. Dabar pavakare raidės ekrane ima peršokinėti, galva ištuštėja. Užtat vėlumos mintis tik spėk užsirašyti, kol neišsilakstė.

Mokslininkų aiškinimu, suaugę žmonės analitinės rūšies mąstymo užduotis geriausiai atlieka ryte arba per pietus. Gausūs tyrimai rodo, kad daugelio žmonių aštrūs analitiniai sugebėjimai viršūnę pasiekia rytą arba apie pietus. Kai pabundame, mūsų kūno temperatūra lėtai kyla. Kylanti temperatūra palaipsniui pakelia ir mūsų energijos lygį bei budrumą, o tai savo ruožtu pagerina gebėjimą susikaupti, dedukcijos galias. Tačiau budrumas turi ribas. Paprastai po pietų atitinkamai sumažėja ir mūsų galimybė likti susikaupusiems.

Įžvalgos arba kūrybingumo reikalaujančias užduotis mums lengviau įveikti antroje dienos pusėje. Šis fenomenas dar vadinamas „įkvėpimo paradoksu“, kurį nusakyti galima taip: tokioms užduotims reikia mažiau budrumo, tad mažiau ir racionalaus proto slopinimo. Tomis akimirkomis keletas išblaškančių veiksnių gali netgi padėti mums pastebėti sąsajas, kurių neįžvelgėme, kai veikė racionalumo „filtrai“.

Chronotipą lemia genai ir amžius
Žmogiškosios būtybės, H. D. Pinko teigimu, nevienodai patiria dieną. Kiekvienas mūsų esame tam tikro „chronotipo“ – priklausome cirkadinio ritmo porūšiui, kuris veikia mūsų fiziologiją ir psichologiją. Genetika paaiškina bent pusę chronotipo įvairovės, pasak jos, vieversiais ir pelėdomis gimstama, o ne tampama.  

Chronotipus galime palyginti su pėdų ilgu ar forma. Jų jau niekaip negalime pakeisti. Keista, tačiau gana svarbu, kada asmuo gimęs. Žmonės, gimę rudenį ir žiemą, dažniau bus vieversiai, o gimusieji pavasarį ir vasarą veikiausiai bus pelėdos. Dėl paskutinio teiginio drįsčiau abejoti, bet mokslininkų išvados grindžiamos tyrimais, o mano tik artimų žmonių stebėjimu.

Be genetikos, svarbus chronotipą lemiantis veiksnys yra žmogaus amžius. Tėvai žino ir paaimanuoja, kad maži vaikai paprastai būna vieversiai. Jie anksti pabunda, per dieną dūzgia, tačiau anksti vakare jų energija prislopsta.

Sulaukę brendimo amžiaus tie vieversiai ima virsti pelėdomis. Pabunda vėliau, bent jau laisvomis dienomis, energijos įgyja vėlai popiet ir vakare, užmiega daug vėliau nei jų tėvai. Kai kuriais skaičiavimais, paauglių miego vidurys yra tarp 6–7 valandos ryto. „Pelėdiškumo“ viršūnę jaunuoliai pasiekia sulaukę maždaug dvidešimt metų, paskui pamažu vėl virsta vieversiais.

Trumpai tariant,  jaunuolių esama neproporcingai daug pelėdų, panašiai kaip neproporcingai daug vaikų iki dvylikos metų ir vyresnio amžiaus žmonių per šešiasdešimt būna vieversiai. Pasak Roennebergo, garsiausio pasaulio chronobiologo, žmonės, perkopę per šešiasdešimt metų, esti netgi ankstyvesnio chronotipo, nei buvo vaikystėje.

Vyrų ir moterų chronotipai skiriasi, ypač pirmoje gyvenimo pusėje. Vyrų paprastai daugiau pelėdų negu  moterų. Vyrai paprastai aktyvesni vakare, moterys ryte. Tačiau šie lyčių skirtumai linkę išnykti sulaukus maždaug penkiasdešimt metų. Įtakos turi įpročiai: jei visą savo karjerą keldavotės 5 val., vargu ar tapsite pelėda, kai išeisite į pensiją.

Nepaisant amžiaus ar lyties, diduma žmonių nėra nei gryni vieversiai, nei tikros pelėdos.  Tačiau vis tiek 20–25 proc. gyventojų yra tikrieji vakaro žmonės.

Vyturiai keliasi su saule
Vyturiai (įžymūs žmonės – Georgas W. Bushas, Napoleonas, Ernestas Hemingway) keliasi kartu su saule ar net anksčiau. Žadintuvo – mielo draugo, raginančio anksti pradėti dieną ir nuveikti kuo daugiau darbų – dažnai  nė neprireikia. Vyturiai ruošia pusryčius, laikrodžiui dar nesuskambėjus. Jiems rytais užtenka laiko pasimėgauti rytine kava, perskaityti naujienas, apsitvarkyti, pasportuoti.

Aktyviausias laikas – iki 14.30 val. Geriausia nuotaika aplinkinius apdovanoja nuo 9 val. iki 16 val., o namo dažnai grįžta labiau paniurę, nei išeina. Ryte – aktyvūs, plepūs, entuziastingi, vakarais – be energijos, išsekę. Anksti susiruošia miegoti, paprastai niekur neužsibūna ilgai net savaitgaliais.

Sumaniosios pelėdos
Daug kas teigia, kad pelėdos yra kūrybingesnės (įžymūs žmonės – Piotras Čaikovskis, Barackas Obama, Charlesas Darwinas, Winstonas Churchillis, Elvis Presley). Jei tik turėtų galimybę, keltųsi vidurdienį ar net dar vėliau. Deja, daugelis jų priverstos gyventi pagal standartinę dienotvarkę, todėl pabunda, kai liepia didžiausias priešas žadintuvas arba kai neapsikentęs partneris išverčia iš lovos. Pelėdos dažniausiai nepusryčiauja, bet kavą geria kibirais, neretai jau pakeliui į darbą. Išeina iš namų paniurę, be energijos.

Aktyviausias laikas 16– 17.30 val., taigi griebiasi svarbiausių darbų tada, kai biuras jau tuštėja. Nuotaika ir energija kyla, grįžta namo su šypsena, pasiruošę nuversti kalnus. Mėgaujasi vakarais – tai geriausia pelėdų paros dalis, todėl neskuba eiti miegoti, o savaitgaliais gali likti budrios iki paryčių. Tarkime, Thomą Edisoną greičiau būdavo galima rasti įnikusį į darbą laboratorijoje vidurnaktį nei vidurdienį.

Rašoma, kad pelėdos yra geresnės atminties, geriau atlieka išsilavinimo testus, garsėja geresniu humoro jausmu.  Negana to, pelėdos dažniau gauna prestižines darbo vietas ir daugiau uždirba. Vyturiai lenkia pelėdas tik mokykloje – jų pažymiai paprastai būna aukštesni. Tyrėjai daro prielaidą: jei pamokos būtų suderintos su mokinių vidiniu laikrodžiu, tikėtina, padėtis pasikeistų.

Vyturiui energijos suteiks vakaro muzika
Jei esate vyturys ar vyturė, kaip įveikti vakarais jus nuobodžius darantį mieguistumą? Vakarus leiskite aktyviai. Neskubėkite po darbų į namus, kad ir kaip norėtųsi prigulti. Susitikite su draugėmis puodelio arbatos, pavaikščiokite po parduotuves, pasimėgaukite grynu oru parke. Tai padės jums išlikti energingesnėms. Bendravimas aktyvina energiją, o knyga ar televizorius ją slopina.

Vyturiai paprastai prabunda su pirmaisiais saulės spinduliais, tad jei norite ilgiau išmiegoti, pakeiskite plonas užuolaidas storomis. Tamsa smegenims signalizuoja, kad dar naktis, – šis puikus triukas padeda jas apgauti ir laimėti papildomų miego valandų.

Vienas iš būdų bent trumpai gerą nuotaiką, aktyvumą susigrąžinti ir įveikti įtampą – pasiklausyti muzikos. Misūrio universitete atliktas tyrimas parodė, kad klausydamiesi linksmų, energingų dainų žmonės jaučiasi laimingesni. Dainavimas visais laikais padėdavo pakelti ūpą, tad kodėl po darbo nepadainavus automobilyje?

Venkite aktyvios veiklos vakare
Pasaulis „nemėgsta“ pelėdų. Darbas, studijos, svarbūs susitikimai prasideda tada, kai jūsų miegas būna pats saldžiausias. Deja, tenka keltis, nors galva būna visai tuščia, o energijos vos pakanka puodeliui kavos nulaikyti. Kaip rytais gauti papildomų jėgų?

Visada kelkitės tuo pačiu metu, net savaitgaliais. Ši negailestinga taktika padės sureguliuoti biologinį laikrodį. Jei jaučiate, kad jums trūksta miego, snūstelkite dieną.

Prieš miegą nežiūrėkite televizoriaus ir nežaiskite mobiliuoju telefonu. Daugelis tvirtina, kad tokie ritualai padeda nurimti ir užmigti, bet iš tiesų ekrano skleidžiama šviesa yra gana ryški ir siunčia smegenims signalą, jog dar ne laikas miegoti, todėl užmiegate kur kas vėliau nei, tarkim, skaitydami knygą ar klausydamiesi ramios muzikos.

Vyturiams užuolaidos būtinos, o štai pelėdoms jų vertėtų atsisakyti. Šviesa skatina budrumo hormono gaminimą organizme, tad ryto saulės spinduliai padės pabusti.

Partnerio tolerancija
O kas nutinka, kai meilė įsiplieskia tarp skirtingą miego ritmą turinčių žmonių? Psichologė dr. Aistė Diržytė seminare apie bendravimą be emocinio smurto, pabrėžė, kad šis skirtingumas porai  –didžiulis iššūkis, bet jei partneriai randa aukso vidurį, sugeba išsikalbėti, išgirsti vienas kitą, santuoka būna laiminga ir stipri. Mokslininkai aiškina labai paprastai: jei mylimieji sugeba prisitaikyti prie partnerio dienos ritmo, jie įveiks ir kitus iššūkius. Viena svarbiausių taisyklių – nekritikuoti partnerio miegojimo įpročių ir nereguliuoti jo dienotvarkės. Leiskite mylimajam ilgiau miegoti arba eiti anksti gulti – jis nėra tinginys ar nuobodybė. Senatvėje visi tapsime vyturiais.

Į viršų