facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Mūsų rankose dar spaustuvės dažais kvepianti socialinių mokslų daktarės provizorės Reginos Stonkutės-Žukienės knyga „Prisiminimai. Iš praeities mokomės ir stiprybę semiame“. Knygą parengė ir išleido Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus. Tai 167 puslapių knyga, kurią spausdino „Taurapolis“ spaustuvė Kaune. Knygos redaktorė Danguolė Andrijauskaitė, tekstą surinko K. Kareniauskaitė.

Knygos autorė „Prisiminimuose“ labai nuoširdžiai ir plačiai pasakoja savo gyvenimo ir profesinės veiklos, kartu gimtojo krašto, giminės ir tautos istoriją.

Tai įdomus ir turiningas pasakojimas apie Lietuvos vaistininkystę ir žymiausias asmenybes.

Dr. R. Stonkutė-Žukienė knygos įžangoje rašo: „Džiaugiuosi kiekviena gyvenimo diena, nors dabar man tenka gyventi praeitimi. Jaunoji karta negali suprasti, kaip mes gyvenome, kaip siekėme mokslo ir dirbome. Kad visa tai neliktų užmarštyje, parašiau šiuos prisiminimus.

Esu dėkinga savo tėveliams ir dėdei vaistininkui Pranui, padėjusiems man žengti gyvenimo ir mokslo keliu, mokytojams, dėstytojams, profesoriams, kurie perteikė man savo žinias ir gyvenimo patirtį, savo vyrui Stasiui, kuris beveik keturiasdešimt metų dalijosi su manimi savo gyvenimu ir ragino rašyti. Esu labai dėkinga tuometiniam Vyriausiosios farmacijos valdybos ilgamečiam viršininkui Jonui Eišvydžiui. Jis man – jaunai, vos dvidešimt trejų metų provizorei, sovietiniam laikui netinkamos socialinės kilmės – patikėjo atsakingas pareigas valdyboje, ir kantriai mokė administracinio darbo. Dėkoju visiems savo bendradarbiams, kurie kartu dirbdami padėjo atlikti man pavestus darbus.
Gaila, kad daugumos jų jau nebėra šioje žemėje ir jiems padėkoti galiu tik malda.

Visada geru žodžiu minėsiu buvusį savo viršininką provizorių Vladą Sakalauską, kurio pavaduotoja dirbau penkiolika metų. Viršininkas manimi pasitikėjo – buvau atsakinga už Lietuvos gyventojų ir gydymo įstaigų aprūpinimą medikamentais ir medicinos prekėmis. Nebėra ir brangių mano bendradarbių, bičiulių: Henriko Dūdėno, Vandos Kavaliauskienės, Vytauto Gadelskio, Jono Šimkavičiaus.

 Labai dėkoju savo giminaičiams, ypač sesei Juditai, dukterėčiai Gražinai ir jos vyrui Evaldui bei jų dukrai Gabrielei, kurių rūpinimąsi ir meilę jaučiu kasdien.

O labiausiai esu dėkinga Dievui, kurio palaima mane be paliovos lydi.“

Provizorė Regina Stonkutė-Žukienė visada džiaugiasi kiekviena gyvenimo akimirka, visuomet kupina optimizmo ir energijos, naujų kūrybinių sumanymų parašyti dar ne vieną išsamų straipsnį apie žymią asmenybę.

Knygoje „Prisiminimai“ šiltai ir nuoširdžiai aprašo prosenelius, senelius ir tėvelius. Jiems knygoje skiriama daugiausia puslapių. Ji prisipažįsta, kad apie įdomius, žymius žmones moka rašyti tik išsamius ir plačius straipsnius.

Daktarė moka bendrauti su kiekvienu – ar tai būtų paprastas žmogus  ar docentas, ar profesorius.

Neseniai daktarė perkopė gražų amžiaus slenkstį, devyniasdešimtmetį, džiaugiasi, kad turi daug gerų draugų ir bičiulių.
Daug vietos prisiminimuose skiriama mokslui Telšių gimnazijoje, studijoms Kauno Valstybiniame universitete. Reikia stebėtis R. Stonkutės-Žukienės atmintimi, kai vardijami universiteto profesoriai ir dėstytojai. Prisimenama, kaip tekdavo miegoti Šiaulių geležinkelio stotyje padėjus galvą ant lagamino. Nemažai vargo teko patirti mokantis universitete, tačiau universitetą baigė su pagyrimu.

Tenka stebėtis provizorės dėstomomis mintimis, ne kiekvienas taip sugebėtų jas išreikšti.

Reikia suprasti, kad buvo sudėtingas pokario gyvenimo laikotarpis, kada ir duona gyventojams buvo skirstoma pagal korteles.

Provizorė R. Stonkutė-Žukienė daug energijos ir pasiryžimo gyvenime paskyrė ruošdama medžiagą mokslo kandidato laipsniui įgyti, išlaikydama kandidato minimumo egzaminus ir sėkmingai apgindama disertaciją.

Daug sumanumo ir atsakingumo pareikalavo iš provizorės darbas vaistinėse ir daugiau kaip 30 metų atsakingas darbas Vyriausiojoje farmacijos valdyboje.

Visi šie provizorės bruožai ir atsispindi knygoje „Prisiminimai“.

Autorė „Prisiminimuose“ pasakoja savo gyvenimo ir profesinės veiklos istoriją. Tai įdomus ir turtingas pasakojimas apie Lietuvos vaistininkystę ir žymiausias asmenybes.

Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis iš R. Stonkutės-Žukienės asmeninio archyvo ir Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus.

Dr. R. Stonkutė-Žukienė knygos pabaigoje rašo: „Gyvenime buvo visko: skausmo, netekčių, vargų, bet nemažai buvo ir džiaugsmo, malonių akimirkų. Tai farmacininkų suvažiavimai, konferencijos, o po jų – vakaronės, įvairios kelionės, jubiliejai, šventės, kurių ypatingiausioji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo stebuklas. Gyvenimo kelyje sutikau daug nuostabių, labai gerų žmonių ir draugų, už tai esu labai dėkinga Dievui.

Priklausau XX amžiui. Šiuolaikinės sudėtingos technologijos man svetimos ir „neįkandamos“. Paprastas telefonas, televizorius ir rašomoji mašinėlė – nuolatiniai mano draugai.

Pasaulis labai įvairus ir įdomus. Norėčiau, kad mano gyvenimo kelionė dar tęstųsi, jei bus tokia Dievo valia.“

2018 07 04 36

„Gloriae pharmaciae Lituaniae“ laureatė dr. R. Stonkutė-Žukienė.
Iliustracijos iš knygos „Prisiminimai“

Į viršų