Gedulo ir vilties diena. Gedulo diena, nes visoje Lietuvoje prieš 77 metus – 1941 m. birželio 14 d. 2–3 val. nakties – prasidėjo masiniai areštai. Žmonės ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, į Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta, kiek  žuvo pakeliui. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.

Vilties diena, nes tauta išliko, laisvės troškimo neišplėšė nei pragariškai sunkus darbas, nei badas, nei pažeminimas.

Vilties – nes mums svarbu atsiminti tuos, kieno dvasinė stiprybė paklojo pamatą Nepriklausomybei. Vilties – nes jauni žmonės, perima iš senelių atsakomybę už savo žemę, istorinę atmintį, už ateitį.

Kas, jeigu ne mes?
Kelios trėmimų bangos nusiaubė Lietuvos miestus ir kaimus. Baisi praeitis neturi būti užmiršta: nei trėmimai, nei partizaninis karas. Laikas vis sparčiau nusineša metus, silpsta aktyviųjų tremtinių jėgos. Daugelis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narių perkopę 8–9 dešimtmečio ribą. Jiems net vėliavą nešti renginiuose sunku. O reikia prižiūrėti, tvarkyti atmintinas vietas, organizuoti renginius, pagloboti senstančius, vienišus sąjungos narius.

„Kas kitas, jei ne mes, jaunesni, turime prisiimti atsakomybę, tęsti veiklą? – sakė Tomas Petreikis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo tarybos narys. – Nesvarbu, kad aš nebuvau tremtyje. Ji palietė beveik kiekvieno Lietuvos gyventojo šeimą. Mano proseneliai taip pat 1948-aisiais buvo ištremti į Krasnojarsko kraštą, senelis buvo savanoris. Aš ir mano bendraamžiai privalome eiti į mokyklas, burti jaunimą. Nei istorijos skauduliai, nei džiaugsmingieji faktai negali nugrimzti į užmarštį. Smagu, kad tremtiniai supranta, jog estafetę turės perleisti mums, priima ir patirtimis dalijasi.

Ne iš istorijos vadovėlio, o iš veiklos, bendravimo subręsta patriotizmas.“

Žuvusiųjų pagerbimas
Prie simbolinės Šiaulių geležinkelio rampos po šv. Mišių Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje susirenka įvairaus amžiaus žmonės.  Skelbiama tylos minutė. Visoje Lietuvoje tuo pačiu metu 11.49 val. tylos minute pagerbiami žuvusieji tremtiniai ir lagerių kaliniai. Giedamas tremtinių himnas. Į Sukilėlių kalnelį, Ginkūnų kapines, ant Savanorių kapų išnešamos gėlių puokštės. Gėlės dedamos ant rampos, apkaišoma geležinkelio tvora, uždegamos atminimo žvakutės.

Išsaugokim atminimą gyvą
Minėjime „Mūsų atmintis gyva“ apie skaudžius Lietuvai įvykius kalbėjo  Šiaulių meras Artūras Visockas, Lietuvos politinių kalinių tremtinių sąjungos Šiaulių filialo vadovė Valerija Jokubauskienė, jaunasis sąjungos tarybos narys Tomas Petreikis, 2017 metų ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvė Emilė Jasulevičiūtė.  

V. Jokubauskienė dėkojo susirinkusiems ir skatino vyresniuosius liudyti istoriją, kad jaunesni būtų stiprūs, tikėtų savo tauta, savo šalimi. E. Jasulevičiūtė, remdamasi ekspedicijos Sibire  patirtimi, savaip pratęsė T. Petreikio mintį apie vyresniosios kartos estafetės perdavimą jaunimui. Ji kreipėsi į jaunuosius renginio dalyvius sakydama: „Nelaukim, kol mums perduos, mes patys turime išsaugoti atmintį gyvą.“

Renginyje koncertavo Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos akordeonistai (vad. Marytė Markevičienė), Šiaulių universiteto gimnazijos folkloro studija „Čiūto“ (vad. Rasa ir Kęstutis Stoškai), Šiaulių kultūros  centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremtinys“ (vad. Romualdas Pečeliūnas). „Jei ne auksinės vasaros“, „Marija, Marija“ pro šalį dundant traukiniams skambėjo ore, atsiliepė dalyvių širdyse.

Minėjimo eisena.
Artūro STAPONKAUS nuotr.