facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Fotografijos pradžia Šiauliuose
XIX a. septintajame dešimtmetyje Šiauliuose pasirodė pirmieji nuolatiniai fotografai, pradėjo kurtis pirmosios fotoateljė. Prieš 155 metus Šiauliuose pradėjo veikti pirmosios fotoateljė ir tai galima sieti su fotografijos atsiradimo pradžia mieste. Palyginti ankstyvą fotografijos atsiradimą lėmė svarbūs keliai, kurie iš Šiaulių vedė į Rygą, Karaliaučių, Varšuvą, Berlyną, ir tai, kad mieste augo pramonė ir amatai, pagausėjo pasiturinčių gyventojų ir fotografai iš savo veiklos galėjo išgyventi.

Maždaug nuo XIX a. pabaigos fotografija tvirtai įaugo į Šiaulių miesto ekonominį ir kultūrinį gyvenimą.

Pagal fotografų ir fotoateljė veiklos laiką ir vietą galima skirti šiuos fotografijos raidos etapus: fotografijos pradžia – XIX a. septintasis dešimtmetis; XIX a. pabaiga; XX a. pradžia; laikotarpis iki Pirmojo pasaulinio karo; laikotarpis po Pirmojo pasaulinio karo iki nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje; nepriklausomos Lietuvos laikotarpis; okupacijų laikotarpis, Antrojo pasaulinio karo metai, pokaris, laikotarpis atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, XXI a. pradžia.

Šiaulių fotografus galima suskirstyti į profesionalus (jie turėjo leidimą atidaryti fotoateljė mieste ir fotografija jiems buvo amatas bei pragyvenimo šaltinis) ir mėgėjus (jie dažniausiai fotografavo savo malonumui).

Daugumos Šiaulių miesto fotografų pagrindinis užsiėmimas buvo asmenų fotografavimas fotoateljė, miestiečių ir svečių pavienių bei grupinių portretų darymas. Išlikusios fotografijos ir portretai leidžia atskleisti Šiaulių fotografų stilius ir fotografijos meno tendencijas, pažvelgti į praeities žmogaus tipą, jo svarbiausius bruožus ir charakterį, nuotaiką ir aprangą, socialinę ir ekonominę padėtį.

Fotografo Abelio Giršos Chackelio Eidelšteino fotoateljė (nuo 1863 iki 1865 m.)
Prieš 155 metus Šiauliuose pirmasis įsteigęs fotoateljė buvo žydų tautybės miestietis Abelis Girša Chackelis Eidelšteinas. Kauno apskrities archyve rasti dokumentai patvirtina, kad pirmieji fotografai, įsteigę fotoateljė ir nuolat dirbę Šiauliuose, buvo Abelis Girša Chackelis Eidelšteinas (leidimas Nr. 9954, išduotas 1863-10-30) ir Mortchelis Karpesas (leidimas Nr. 6714, išduotas 1864-05-29) (Kauno apskrities archyvas (toliau KAA) F. J-50, ap. 1, b. 17112, lap. 8; Šiaulių ispravniko 1872 09 18 raportas Kauno gubernatoriui (toliau – KG). – KAA, F. 60, ap. 1, b. 19606, lap. 14).

Taigi  A. G.  Ch. Eidelšteinas yra vienas iš dviejų pirmųjų Šiaulių fotografų, turėjusių fotoateljė ir fotografavusių mieste nuo 1863 iki 1865 metų pabaigos. „Aušros“ muziejuje saugoma Abelio Giršos Chackelio Eidelšteino fotoateljė Šiauliuose 1864 m. daryta fotografija, kurioje nufotografuotas 1863 metų sukilimo dalyvis Pranciškus Dolubauskis (1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos. Katalogas / Sud.: Balza, R., Šiukščienė, V. Šiauliai: Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla, 2013, p. 251; ŠAM, Poz. Nr. 505/VIII).

Fotografo Mortchelio Karpeso (dar Karpes) fotoateljė (nuo 1864 iki 1874 m.)
Išlikę archyviniai šaltiniai rodo, kad antrasis Šiaulių fotografas buvo žydų tautybės miestietis Mortchelis Karpesas. M. Karpeso fotoateljė Šiauliuose veikė visą dešimtmetį – iki 1874 m. pradžios. Ji aptarnavo šiauliečius ir aplinkinių kaimų ibei miestelių gyventojus.

Govšos Glezerio fotoateljė (nuo 1865 iki 1867 m.)
1865 m. kovo 18 d. gavusi leidimą (Nr. 7776), Šiauliuose pradėjo veikti žydų tautybės miestiečio Govšos Glezerio fotografijos ateljė, kuri, neišlaikiusi konkurencijos, mieste išsilaikė tik iki 1867 m. G. Glezerio fotoateljė Šiauliuose buvo uždaryta 1867 m. lapkričio 28 d., ir jis savo prašyme Kauno gubernatoriui pranešė, kad nori atidaryti fotoateljė Raseiniuose (G.. Glezerio 1868 m. kovo 1 d. prašymas KG. – KAA, F. J-50, ap. 1, b. 17112, lap. 168; 14. G. Glezerio 1868 m. kovo 1 d. prašymas,, lap. 136–137, 168).

Leibo Mejerio Lebenšteino fotoateljė (1866 m.)
1866 m. Šiauliuose trumpą laiką dirbo iš Telšių atvykęs Kuršo žydas Leiba Mejeris Lebenšteinas, kuris tų pačių metų gegužės 29 d. gavo Kauno gubernatoriaus leidimą (Nr. 5329) perkelti fotoateljė iš Šiaulių į Raseinius (jis Telšiuose fotografu dirbo nuo 1865 m. balandžio mėnesio) (L. M. Lebenšteino 1866 05 25 prašymas KG. – KAA, F. J-50, ap.1, b. 17112,  lap. 39, 40; KG 1866 05 29 leidimas Nr. 5329 L.M. Lebenšteinui perkelti fotoateljė iš Šiaulių į Raseinius. – KAA, F. J-50, ap. 1, b. 17112, lap. 50).

Faivušo Moisiejaus Lunco fotoateljė (nuo 1867 iki 1868 m.)
Nuo 1867 m. rugpjūčio 5 d. (leidimas Nr. 4451, išduotas 1867-08-05) iki 1868 m. sausio mėnesio pradžios Šiauliuose fotografu trumpai dirbo Faivušas Moisiejus Luncas (16. KAA, F. J-50, ap. 1, b. 17112, lap. 115–116). Jis 1868 m. sausio mėnesį dar buvo gavęs leidimą dirbti Telšiuose, bet ten beveik nedirbo ir paskui išsikėlė į Raseinius.

Aloyzo Vedemano fotoateljė (nuo 1869 iki 1873 m.)
1869 m. liepos mėnesį Šiauliuose  įsikūrė Prūsijos pilietis Aloyzas Vedemanas, prieš tai trumpai fotografavęs Raseiniuose ir Jurbarke. Jis Šiauliuose fotografavo  iki 1873 metų (18. KG 1869-05-27 leidimas Nr. 6362  A. Vedemanui atidaryti fotoateljė Kauno gub. – KAA, F. J-50, ap. 1, b. 17112, lap. 245; KG 1874 10 03 lydraštis Vyriausiajai spaudos reikalų valdybai (toliau – VSRV) apie pasikeitusius gubernijos fotoateljė savininkus. – KAA, F. 60, ap. 1, b. 19606, lap. 37).

Fotografo Iciko Keslerio fotoateljė (nuo 1870 iki 1877 m.)
Nuo 1870 m. vasario 27 d. fotoateljė Šiauliuose turėjo kitas žydų tautybės miestietis Icikas Kesleris (leidimas Nr. 2499, išduotas 1870-02-27), taip pat jis turėjo leidimus fotografuoti Panevėžyje, Ukmergėje, Telšiuose, Raseiniuose ir kituose miestuose (19. KAA, F. J-50, ap. 1, b. 17112, lap. 269).

Lenkų fotografas Konradas Brandelis
1871 m. rugsėjo mėnesį Šiauliuose trumpai lankėsi lenkų fotografas Konradas Brandelis. Jis fotografavo Šiaulių  geležinkelio stotį, apylinkes ir  pirmąjį traukinį, kuris važiavo Liepojos-Romnu geležinkeliu (Junevičius, D. Varšuvos fotografas Konradas Brandelis Lietuvoje. „Kultūros barai“, 2010, nr. 5, p. 84–86).

Šiuo metu seniausia išlikusi nuotrauka, kurioje pavaizduoti Šiauliai, fotografuota  Varšuvos fotografo Konrado Brandelio 1871 m. rugsėjį, Liepojos geležinkelio atidarymo išvakarėse. Tai Šiaulių apylinkėse nufotografuotas traukinys su tolumoje matoma miesto panorama. K. Brandelis dar nufotografavo Šiaulių geležinkelio stotį.

Garsusis lenkų fotografas, atvykęs į Lietuvą kelios savaitės prieš oficialų linijos atidarymą, padarė kelias dešimtis nuotraukų iš įvairių šalies vietovių. Nuotraukos darytos tikriausiai tą pačią dieną, kai nemažas keleivių būrys traukiniu važiavo per visą geležinkelio Liepojos-Romnų liniją ir pravažiavo pro Šiaulius. Šiaulių „Aušros“ muziejus saugo šių fotografijų kopijas (Junevičius, D. Varšuvos fotografas Konradas Brandelis Lietuvoje. „Kultūros barai“, 2010, Nr. 5, p. 84–86. Šiaulių  „Aušros“ muziejaus fototeka, neg. Nr. 19970).

G. Glezerio fotoateljė (nuo 1872 iki 1873 m.)
M. Karpeso ir A.Vedemano fotoateljė konkurenciją bandė sudaryti iš Šiaulių neišvažiavęs žydų tautybės miestietis G. Glezeris.  Jis fotografavo Šiauliuose neturėdamas leidimo.

Kauno gubernijos ypatingų pavedimų valdininkas Fedorovičius, patikrinęs Šiauliuose veikiančias fotoateljė, nustatė, kad M. Karpesas ir A. Vedemanas neteisingai pildo klientų registracijos knygas, o G. Glezeris fotografuoja neturėdamas tam reikiamo leidimo. Pirmieji du buvo nubausti 3 rb., o G. Glezeris – 5 rb. bauda (Ypatingų pavedimų valdininko Fedorovičiaus 1872-07-18 raportas Nr. 156, KAA, F J-50, ap. 1, b. 19314, lap. 34; Šiaulių ispravniko 1872 09 18 raportas Nr. 4108. – KAA, F. J-50, ap. 1, b. 19430, lap. 14). 1873 m. G. Glezeris pakartotinai pateikė Kauno gubernatoriui prašymą išduoti jam leidimą atidaryti Šiauliuose fotoateljė. Kadangi jis jau buvo nusižengęs, leidimo negavo  (KAA, f. J-50, ap. 1, b. 19721, lap. 1).

Dvi fotografijos dirbtuvės
To meto archyviniuose šaltiniuose pažymėta, kad Šiaulių mieste veikė dvi fotografijos dirbtuvės: žydų tautybės vietinio miestiečio M. Karpeso ir Prūsijos piliečio A. Vedemano (KAA,  F. J-50, ap. 1, b. 19430, lap. 14). Fotografas A. Vedemanas iš Šiaulių išvyko 1873 m. ir Šiauliuose liko viena M. Karpeso fotoateljė.

Fotografo Giršos Chabaso fotoateljė (nuo 1874 iki 1884 m.)
1874 m. liepos mėnesį M. Karpesas išvažiavo iš Šiaulių ir jo vietą užėmė Girša Chabasas. Manoma, kad jis perėmė M. Karpeso fotoateljė (Junevičius, D. Kauno gubernijos fotografai XIX amžiuje. „Menotyra“, Nr. 1, 1997, p. 64). Liepos 30 d. šiauliečiui G. Chabasui buvo išduotas Kauno gubernatoriaus leidimas (Nr. 5825) (Kauno gub. 1874 m. žiniaraštis. – KAA, F. 60, ap. 1, b. 19606, lap. 32).

Šis fotografas dirbo Šiauliuose Didžiojoje kalėjimo (dab. Vilniaus) gatvėje ir 1875 m. buvo vienintelės mieste fotoateljė savininkas (Šiaulių ispravniko 1875 09 13 pranešimas KG. – KAA, F. J-50, ap. 1, b. 1993, lap. 9). Giršos Chabaso fotoateljė Šiauliuose veikė apie dešimtmetį nuo 1874 m. Išlikusiuose Kauno gubernijos fotografų sąrašuose jis minimas 1881 m., bet jau 1889 m. – ne. G. Chabaso fotoateljė 1874–1884 m. darytose fotografijose – daugiausia Šiaulių krašto žmonių portretai, grupinės nuotraukos. Juose vykusiai suderintas apšvietimas, kompozicija, naudojami santūrūs fonai ir baldinis rekvizitas.

G. Chabaso fotoateljė Šiauliuose buvo uždaryta 1884 m. rugpjūčio 26 d. (Junevičius, D. Kauno gubernijos fotografai XIX amžiuje, p. 64).

2018 05 11 03

Traukinys su Šiaulių vaizdu. Fotografas Konradas Brandelis. 1871, Šiauliai. Reprodukcija (negatyvas saugomas ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus fototekoje, neg. Nr. 19970).
Iš J. Nekrašiaus rinkinio

Į viršų