2018 m. spalio 28 d. sukanka 225 metai nuo Simono Daukanto, lietuvių istoriko, literato, kalbininko, švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo ir pirmosios Lietuvos istorijos, parašytos lietuviškai, autoriaus gimimo.

LR Seimas, siekdamas paskatinti Lietuvos visuomenę, ypač jaunimą, domėtis S. Daukanto palikimu, jo aktualumu šių dienų žmogui ir valstybei 2018-uosius metus paskelbė S. Daukanto metais.

S. Daukanto biografijos žinios
S. Daukantas gimė 1793 m. spalio 28 d. Kalvių kaime, Skuodo rajone, valstiečių šeimoje.

Baigęs Žemaičių Kalvarijos mokyklos keturias klases, S. Daukantas pasiryžo mokytis toliau. Jis įstojo į tuomet geriausią šio krašto vidurinę mokyklą – Vilniaus gimnaziją.

Toks mokslas valstiečių vaikams buvo laikomas per aukštas. S. Daukantas turėjo pasivadinti bajoru, o vėliau per didelį vargą išsirūpinti ir bajoro dokumentus. Jis mokėsi labai gerai ir gimnaziją baigė 1816 metais. Tų pačių metų rudenį įstojo į Vilniaus universiteto literatūros ir laisvųjų menų fakultetą. Labai domėjosi antikine, rusų ir lenkų literatūra.

Literatūros studijomis S. Daukantas nesitenkino, 1818 metų rudenį jis perėjo į moralinių ir politinių mokslų fakultetą, kurį baigė 1819 metais, kartu gavęs teisių kandidato laipsnį.

Toliau gilindamas teisės mokslo žinias, 1822 metais apgynė traktatą magistro laipsniui, kuris buvo patvirtintas 1825 metais. S. Daukantas buvo vienas iš nedaugelio lietuvių valstiečių, tais laikais pasiekusių tokį aukštą mokslinį laipsnį.

Būdamas Peterburge S. Daukantas susibičiuliavo su M. Valančiumi.

1850 metų vasarą S. Daukantas atvyko į Lietuvą ir daugiau į Peterburgą negrįžo. 1858 metų pabaigoje S. Daukantas jau gyveno Varniuose M. Valančiaus globojamas. Tačiau M. Valančius atsisakė išleisti S. Daukanto „Pasakojimą“, tad 1895 metų vasarą S. Daukantas iš Varnių išsikėlė, atsisakė ir M. Valančiaus jam duoto išlaikymo.

Apsigyveno Vilniaus generalgubernatoriui tiesiogiai nepavaldžioje gubernijoje – Kurše, Svirlaukio (dabar Jaunsvirlauka) dvare pas gydytoją Petrą Smuglevičių. Jis ten išgyveno apie ketverius metus. S. Daukantas Svirlaukyje, matyt, tikėjosi rasti ne tik gerą globą, bet ir reikalingą medicinos pagalbą.

Palikęs P. Smuglevičių, S. Daukantas glaudėsi Žemaitijoje tai pas vieną, tai pas kitą pažįstamą, kol 1861 metų pabaigoje galutinai apsistojo pas Papilės kleboną Ignatą Vaišvilą ir čia visų užmirštas 1864 m. gruodžio 6 d. mirė. Palaidotas Papilės piliakalnyje.

Grįžęs į Lietuvą, S. Daukantas mažai beturėjo kūrybinių jėgų. Daugiausia jis rašė būdamas Peterburge. Prieš 1838 metus baigė dar Rygoje pradėtą stambų veikalą „Istorija žemaitiška“. 1844 metais jau turėjo „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ rankraštį.

M. Valančiaus paragintas S. Daukantas dar Peterburge ėmė rašyti bene patį brandžiausią istorijos darbą „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje“.

S. Daukanto muziejus Papilėje
Apie S. Daukanto muziejų Papilėje mielai sutiko pasidalyti savo mintimis jo vadovė Ernesta Smukštaitė: „Papilė gali didžiuotis ne tik gamtos, istorijos ir kultūros lobiais, bet ir iškiliomis asmenybėmis, iš kurių bamaž daugiausia nuveikęs Lietuvos labui yra S. Daukantas. Šiam pirmajam Lietuvos istoriją parašiusiam lietuvių kalba istorikui 1986 m. spalio 27 d. Papilėje buvusioje Ignoto Vaišvilos altarijoje atidarytas S. Daukanto atminimo muziejus, kurio steigėja – Akmenės rajono savivaldybė.

Muziejuje eksponuojama S. Daukanto „Lietuvos istorijos pirmaiss leidinys 1893 m.“, antrasis „Būdo senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių“ leidimas, įvairi dokumentinė medžiaga, dokumentų faksimilės ir kopijos, fotografijos, dailininkų A. Každailio, R. Šakalio. A. Surgailienės, pipilėniškio A. Švažo ir kitų ofortai ir raižiniai, iš viso pasaulio ekslibrisų kolekcija, skirta istoriko 200 metų gimimo jubiliejui, unikalus eksponatas – paties šviesuolio rankomis padaryta kėdė iš obels šakų, Papilės Juros periodo atodangos fosilijos ir kapinyno radiniai.

Muziejaus kiemelyje – pirmoji S. Daukanto antkapinė plokštė, tolėliau – klėtelė, kurioje įrengta etnografinė ekspozicija, už jos – Lakštingalų slėnis, XVIII a. akmeninis takelis, kuriuo galima nukeliauti prie Ventos upės.“

Nuo muziejaus įkūrimo iki 2011 metų pabaigos muziejaus vedėja dirbo mokytoja Danutė Jadvyga Veisienė, o nuo 2012 metų muziejui vadovauja Ernesta Šmukštaitė.

S. Daukanto muziejus vykdo edukacines programas
„Taip rašė Simonas Daukantas“. Per šią edukacinę programą supažindinama su XIX amžiaus rašybos ypatumais. Iš S. Daukanto raštų pasirenkama pastraipa ir pasimirkant plunksną į tušą rašomas dailyraštis.

„Prie arbatos puodelio – patefono melodijos garsai“. Per šią edukacinę programą supažindinama su patefono ir vinilinės plokštelės atsiradimo istorija, aptariama nesintetinio garso nauda žmogaus psichikai ir sveikatai, taip pat pristatomas vinilinių plokštelių klausymosi ritualas ir aplinka.  Edukacinės programos dalyviai bando įspėti, kas užšifruota vinilinėse plokštelėse.

Per metus Simono Daukanto muziejų aplanko apie 800–1000 žmonių.

Muziejaus eksponatų skaičius šiuo metu siekia 2410, skaičius per metus kinta.

Papilės miestelio centre 1930 metais pastatytas S. Daukanto paminklas, kurio autorius skulptorius Vincas Grybas.

Autoriaus archyvo nuotr.