Šiaulių miesto muzikinio gyvenimo istoriją miestiečiai turėjo progą sužinoti Šiaulių universiteto bibliotekoje vykusioje paskaitoje „Šimtmečio muzikinė mozaika“. Sukaupta informacija dalijosi paskaitos pranešėjas muzikologas, lektorius Romanas Andriuškevičius, meno ir kultūros puoselėtojas, pianistas ir pedagogas Arijus Ivaškevičius ir vienas pirmųjų ne tik Šiaulių, bet ir Lietuvos diskotekų pradininkų Romualdas Volodka. Renginyje ne tik buvo pristatoma istorinė informacija, kurią pats pranešėjas gana sunkiai rado, bet ir audiovizualinė medžiaga, kuri perteikė ne tik estradinės, bet ir klasikinės muzikos dvasią.

„Kultūrinis ir muzikinis gyvenimas intensyviau plėtojosi tik 1928 m.“
Muzikologas R. Andriuškevičius pasakojo, jog jam šimtmečio muzikinę mozaiką nebuvo lengva sudėlioti, nes nėra išlikę informacijos, ypač iš tarpukario.

„Minint Lietuvos šimtmetį ir dėliojant minėto laikotarpio muzikinę mozaiką atkreiptinas dėmesys į kelis svarbiausius faktus. Po Pirmojo pasaulinio karo miestas buvo labai sugriautas, todėl kultūrinis ir muzikinis gyvenimas intensyviau ėmė plėtotis tik 1928 m. Tai geriausiai matyti iš kino kronikų apie Šiaulių miestą, kurios buvo sukurtos 1998 m.

Faktinės medžiagos iš to laikotarpio išliko itin mažai, galima teigti, kad pagrindiniai muzikiniai įvykiai buvo įvairios šventės, dūdų orkestrai, muzikos mokymas gimnazijose“, – teigė R. Andriuškevičius.

Muzikologas prisiminė jam Šiaulių senbuvio ir prityrusio muziko Algirdo Kulikausko sakytus žodžius: esą tuo metu pats populiariausias muzikos instrumentas buvo smuikas, o ne, pavyzdžiui, fortepijonas. R. Andriuškevičius spėliojo, jog taip galėjo atsitikti dėl to, kad tuo metu arba tokių muzikinių instrumentų buvo daugiau, arba jie buvo lengviau prieinami nei kiti.

Šiauliuose – gyva muzika restoranuose
Gyvas muzikavimas restoranuose – buvo neatsiejama Šiaulių muzikinio gyvenimo dalis. Muzika skambėjo žydų bendruomenės renginiuose, svarbią vietą užėmė ir muzikos fonas kino teatruose. Diskotekų pradininkas R. Volodka papasakojo, jog „Baltijos“ restorane  koncertuodavo atvažiuojantys artistai. Tačiau vis dėlto svarbiausiu tarpukario muzikinio gyvenimo įvykiu laikyta 1939 m. Stasio Šimkaus iniciatyva iš okupuotos Klaipėdos čia atkelta muzikos mokykla, kuri mieste iki šiol sėkmingai veikia.

Pokario sugriautuose Šiauliuose muzikinis gyvenimas suintensyvėjo tik 6-ojo dešimtmečio pradžioje. Ėmė burtis didesnių gamyklų saviveikliniai kolektyvai. Tai buvo įvairūs ansambliai, chorai, kapelos, orkestrai. Profesionalioji muzika buvo puoselėjama muzikos technikume (dabartinėje Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje). Šiaulių pedagoginio instituto muzikos katedroje taip pat buvo puoselėjama muzika, žinoma, ir vaikai buvo mokomi jos.

Šiauliai – estradinės muzikos sostinė
Šiauliai buvo laikomi lietuviškos estradinės muzikos lopšiu, o kartais net ir sostine. Šiauliuose gimė ir veiklą pradėjo lietuviškos estrados kolektyvų įkūrėjas Teisutis Saldauskas, ansamblio „Nerija“ vadovas Romualdas Bieliauskas, estradinės dainos atlikėjų konkurso „Vilniaus bokštai“ laureatas  Viktoras Vaškas. Populiarūs dainininkai buvo Adolfas Jarulis, Nijolė Ščiukaitė, Jurgis Žukauskas. Muzikologas ir žymiausias to meto Lietuvos estrados tyrinėtojas – Liudas Šaltenis. Vyresnės kartos klausytojai jį gali prisiminti, kai grodavo labai garsus to meto ansamblis „Saulės vaikai“.

Meno ir kultūros puoselėtojas, pianistas ir pedagogas A. Ivaškevičius papasakojo, jog visa Lietuvos sovietinė estrada priklausė „Estradinei melodijai“,  „Nerijai“, „Vilniaus aidams“ ir „Nemuno žiburiams“. Du iš jų įkūrė T. Saldauskas – multinstrumentalistas.

Estradiniai ansambliai – beveik kiekvienoje miesto gamykloje
R. Andriuškevičius pasakojo, jog estradiniai ansambliai kūrėsi beveik kiekvienoje Šiaulių gamykloje. Buvo Šiaulių miesto mėsos kombinato, odos ir avalynės kombinato „Elnias“, televizorių gamyklos „Tauras“, statybų tresto ansambliai.

Muzikologas R. Andriuškevičius sakė, kad paskutinius keturis dešimtmečius Šiaulių muzikinis gyvenimas tapo intensyvus. Veikė dvi vaikų muzikos mokyklos, S. Sondeckio menų gimnazija, Šiaulių universiteto Muzikos pedagogikos katedros programos, jos buvo populiarios ne tik mieste, bet ir visame Šiaurės Lietuvos regione. Lietuvą garsina nemažas skaičius neformalaus švietimo įstaigų, berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, kuris yra vienas iš lyderių, tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“, vienas didžiausių liaudiškos muzikos festivalių „Ant rubežiaus“, džiazo festivalis „Šiauliai jazz“, seniausias reprezentacinis velykinės muzikos festivalis „Resurrexit“, chorų festivalis „Šiauliai Cantat“ ir labai populiari kasmetinė gatvės muzikos diena.