Žinomam XX amžiaus pirmosios pusės menininkui – dramaturgui, tapytojui, filosofui ir fotografui – Stanisławui Ignacy Witkiewicziui-Witkacy (1885–1939) skirta paroda atidaryta Šiaulių dailės galerijoje. Paroda veiks iki kovo m. 17 d.

Witkacy tėvai gimė Lietuvoje: Stanisławas Witkiewiczius – Pašiaušės dvare netoli Šiaulių, Marija Pietrzkiewiczówna – Tryškiuose; Stanisławas Witkiewiczius – žinomas XIX a. pabaigos – XX a. pradžios tapytojas, dailės kritikas ir architektas.

Witkacy – iki šiol reikšminga asmenybė ne tik Lenkijos, bei ir viso pasaulio kultūrai. Jis gimė 1885 m. vasario 24 Varšuvoje, o 1939-ųjų rugsėjo 18-ąją, išgirdęs apie Raudonosios armijos įžengimą į Lenkiją, nusižudė.

Jis mokėsi Krokuvos dailės akademijoje, dalyvavo dailės parodose, buvo vienu svarbiausių dailininkų grupės „Formistai“ ideologų, domėjosi estetika, meno teorija, psichoanalize (žinomiausi veikalai – „Estetikos eskizai“, „Teatras. Įvadas į Grynosios Formos teoriją teatre“).

Parodoje eksponuojama devyniolika originalių negatyvų, priklausančių Stefano Okolowiciziaus kolekcijai, skaitmeninių atspaudų. Didesnė dalis negatyvų daryta paties Witkacy. Juose – įdomios ir reikšmingos XX amžiaus pirmosios pusės meno pasaulio asmenybės: menininko tėvas S. Witkiewiczius (1851–1915), rašytojas Bruno Schulzas (1892–1942), pianistas Arthuras Rubinsteinas (1887–1982), artimas Witkacy bičiulis, vienas garsiausių Lenkijos antropologų Bronisławas Malinowskis (1884–1942). Taip pat eksponuojami Józefo Głogowskio, Władysławo Jano Grabskio, Tadeuszo Langierio daryti menininko portretai ir paties Witkacy autoportretai.

Parodos organizatoriai – Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos dailės muziejus, Trieste Contemporanea, Artspace, Prancūzų institutas Lietuvoje, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, meno kultūros žurnalas „Krantai“, Šiaulių dailės galerija.