Šiaulių Chaimo Frenkelio viloje vyko popietė „Simonui Daukantui – 225“. Dalyvavo istorikė Vida Girininkienė, kuri pristatė kalendorių-knygą „Simonui Daukantui 225“, papasakojo apie S. Daukanto gimtinę, laiką ir asmenybę. Renginyje buvo galima pamatyti „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomas S. Daukanto knygas, jo portretą, įsigyti kalendorių-knygą „Simonui Daukantui 225“. Pirmą kartą buvo galima pamatyti nepublikuotą S. Daukanto paminklo Papilės kapinėse iškilmingo atidengimo 1926 m. spalio 31 d. aktą.

Muziejuje – asmeniniai S. Daukanto daiktai
LR Seimas 2018-uosius metus paskelbė XIX a. istoriko, literato, švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo S. Daukanto (1773-10-28 Kalviai, Skuodo r. – 1864-12-06 Papilė, Akmenės r.) metais: spalio 28 d. bus minimos 225-osios jo gimimo metinės. Tokį sprendimą LR Seimas priėmė todėl, kad siekė paskatinti Lietuvos visuomenę, ypač jaunimą, domėtis S. Daukanto palikimu, parodyti, kaip jo palikimas veikia šių dienų žmogų ir valstybę.

Surengti šią popietę Šiauliuose apie pirmosios Lietuvos istorijos lietuvių kalba autorių, didaktinių, publicistinių ūkinių patarimų knygelių, žodynų, vadovėlių sudarytoją, rengėją ir leidėją, organizuoto tautosakos rinkimo pradininką pasirinkta neatsitiktinai. Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose yra saugoma asmeninių S. Daukanto daiktų. Tokie kaip kelioninė skrynelė, kėdė. Taip pat knygos, ekslibrisų konkurso „Ex libris. Simonui Daukantui 200 metų. Šiauliai“, vykusio 1993 m., minint S. Daukanto 200 metų jubiliejų, 453 darbai, šiauliečio dailininko Bonaventūro Šalčio ta pačia proga nutapytas S. Daukanto portretas.

„Kelioninė skrynelė pas mus pateko su pirmaisiais muziejaus eksponatais, kai muziejus buvo įkurtas 1923 m. Tie žmonės, kurie steigė muziejų, atnešė savo daiktų, kurie būtų įdomūs muziejui ir ateinančioms kartoms. Tarp tų daiktų buvo ir ši kelioninė skrynelė. O kėdė pateko iš kunigo Ignoto Vaišvilos, kuris globojo S. Daukantą Papilėje“, – papasakojo „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė.

Kalendorius-knyga „Simonui Daukantui 225“ – išskirtinio dizaino  
Istorikė Vida Girininkienė parengė ir išleido kalendorių-knygą „Simonui Daukantui 225“ ir sukūrė virtualią parodą „Simonui Daukantui 225“. Tokio kalendoriaus-knygos Lietuvoje dar nėra buvę.

„Norėjau, kad šis kalendorius-knyga būtų pakabinamas, todėl dariau tokio formato. Iliustracijų yra iš visur, pati važiavau į Sankt Peterburgą, Rygą, Svirlaukį, rinkau ir fotografavau eksponatus. Sprendimo būdas buvo gerai apgalvotas, išskirti reikšmingi įvykiai, išsamios anotacijos. Vienas pagrindinių mano pagalbininkų buvo Giedrius Subačius. Nėra labai paprasta parengti kalendorių. Formatas A2 buvo per didelis, o A3 per mažas. Tada sužinojau, kad yra B3 formatas, tačiau šiam formatui popierius yra tik Vokietijoje ir labai brangus. Šiam kalendoriui-knygai buvo parinktas vienas gražiausių dizainų. Dailininkė yra šiaulietė Ona Liugailienė. Viršelio nuotrauka yra padaryta taip, kad skaitytojas turėtų galimybę ją įsirėminti. Ši nuotrauka plito ir kaip atvirukas“, – papasakojo istorikė V. Girininkienė.

Popietėje buvo galima pamatyti ir eksponuojamą S. Daukanto paminklo Papilės kapinėse iškilmingo atidengimo 1926 m. spalio 31 d. aktą.

„Pabrėžiu, kad Papilės mieste, nes žinoma, kad yra du paminklai. Vienas miestelyje, o kitas – antkapinis paminklas. S. Daukantas palaidotas piliakalnio viršūnėje ir būtent šio antkapinio paminklo atidengimo aktas yra eksponuojamas. Paminklo autorius – šiaulietis Antanas Raudonis, kuris yra sukūręs ir daugiau darbų“, – teigė V. Šiukščienė.

S. Daukantas glaudžiai susijęs su A. Mickevičiumi
Istorikė V. Girininkienė teigė, kad S. Daukantas yra užmirštas. Mokykloje per lietuvių kalbos pamokas jis nagrinėjamas kaip rašytojas, per istorijos pamokas – kaip istorikas. Tačiau kaip legenda, iškili ir reikšminga asmenybė – nėra tiriamas. Istorikė išskyrė, kad yra puikus Vytauto Merkelio veikalas apie S. Daukantą, tačiau jis nagrinėja jo biografiją, bet ne epochą.

S. Daukantas buvo pirmasis, kuris atkreipė dėmesį į pasakas, į tautosakos žanrą. Jis teigė, kad pasakose galima atrasti tautos dvasią. Taip pat S. Daukantas pradėjo leisti ūkinio pobūdžio knygeles. Kūrė žodžius, rašė liaudžiai suprantama kalba. S. Daukantas buvo labai šiuolaikiškas žmogus, jo apranga – išskirtinė. Buvo susimąstęs, visada kažką užsirašinėdavo. Jis buvo pirmasis, kuris įžvelgė, jog Lietuva gali būti laisva. Pirmasis iškėlė laisvos tautos dvasią. Istorikė V. Girininkienė teigė, kad yra turima tik viena S. Daukanto nuotrauka, kurią galima vadinti tikra. Ji taip pat papasakojo įdomų faktą, jog S. Daukantas glaudžiai susijęs su viena asmenybe – Adomu Mickevičiumi.

„A. Mickevičius į S. Daukantą yra panašus ne kaip asmenybė, bet pagal tam tikrus gyvenimo etapus. Kai S. Daukantas baigė Vilniaus gimnaziją, 1816 m. stojo į literatūros ir laisvųjų menų fakultetą. Tik po kelerių metų jis perstojo į istoriją. O A. Mickevičius 1815 m. atvyko į Vilnių, tėvas miręs, neturtingas, stojo į mokamą vietą. Už tai turėjo atidirbti ir mokėsi Kaune. Pirmas kursas buvo  fizikos ir matematikos fakultete. Vėliau baigęs tą fakultetą, jis perėjo į literatūros ir laisvųjų menų fakultetą ir su S. Daukantu keleriems metams tapo bendrakursiais. 1822 m. išleidžiamas A. Mickevičiaus pirmojo kūrybos rinkinio „Poezija“ I tomas. Toks įvykis buvo labai reikšmingas, nes gimsta lenkų romantizmas. 1822 m. atsiranda ir S. Daukanto pirma Lietuvos istorija lietuvių kalba. Jis dedikuoja ją motinoms, kurios nori lietuviškai skaityti savo vaikams“, – papasakojo istorikė V. Girininkienė.

Istorikė V. Girininkienė: „Kalendoriaus-knygos „Simonui Daukantui 225“ viršelio nuotrauka yra padaryta taip, kad skaitytojas turėtų galimybę ją įsirėminti.“
Ramūno SNARSKIO nuotr.

Popietėje apie S. Daukantą buvo galima pamatyti eksponuojamas knygas ir kelioninę skrynelę.
Ramūno SNARSKIO nuotr.