Šiaulių berniukų gimnazijos istorija susideda iš daugelio dalykų, faktų ir įvykių. Viskas yra reikšminga ir svarbu, turi laiko ženklą ir reikšmę. Kiekviena karta turi savo žymę ir likimus. Istorija – gyvenimo mokykla. Istorijos nepasirinksi, būtina gyventi ir suvokti tai, kas buvo svarbu, reikšminga. Kaip visa tai gyva ir reikšminga visiems, kurie neabejingi savo kraštui, istorijai, žmonių likimams. Pažindami savo praeitį, geriau suvoksime dabartį ir nuspėsime ateitį. Tik taip mes išliksime kaip tauta, turinti savo istoriją, paveldą, kultūrą. Kaip svarbu šią istoriją prisiminti dabar minint Atkurtos Lietuvos šimtmetį.

Trumpa gimnazijos istorija
Šiaulių vyrų gimnazija, kuri tada baltarusių kalba vadinosi „Шавельская мужская гiмназия“, buvo atidaryta 1851 m. rugpjūčio 30 d. Ji turėjo paruošiamąją ir septynias gimnazijos klases. Tų pačių metų spalio 1 d. ją jau lankė 297 mokiniai. Tai buvo pirmoji tokia švietimo įstaiga Šiaurės Lietuvoje.

Pradžioje gimnazija buvo rusiška mokymo įstaiga, atidaryta turtingų ir kilmingų tėvų vaikams. Didžiąją gimnazistų dalį sudarė Šiaulių, apskrities ir aplinkinių apskričių bajorų vaikai. Gimnazija buvo dviejų aukštų. 1861 m. čia mokėsi 571 mokinys. Gimnazija buvo išlaikoma švietimo ministerijos lėšomis ir iš mokesčio už mokslą. Nuo mokesčio būdavo atleidžiami gerai besimokantys ir nepriekaištingo elgesio arba neturtingi mokiniai. Baigę gimnaziją, jie galėjo stoti į aukštąsias mokyklas, įgydavo teisę užimti administracines pareigas. Panaikinus baudžiavą, joje atsirado ir valstiečių vaikų. Tuo metu berniukų gimnazija buvo svarbiausia vidurinio mokslo mokykla Šiauliuose.

1871 m. gimnazija reorganizuota į klasikinę gimnaziją, turinčią dvimetį septintos klasės kursą. Joje buvo mokoma lotynų, graikų, rusų kalbų, kitų dalykų. Visi bendrojo lavinimo dalykai buvo dėstomi rusų kalba. 1873 m. vietoje dvimečio septintos klasės kurso buvo atidaryta aštunta klasė. Nežymiai keičiantis programai, tokia gimnazija veikė iki Pirmojo pasaulinio karo.

Šiaulių berniukų gimnazijos mokiniai turėjo dėvėti uniformą. 1866–1873 m. gimnazijoje mokęsis prozininkas, etnografas, liaudies švietėjas Mikalojus Katkus (1852–1944) prisiminimuose, kurie išspausdinti „Raštuose“, apie mokinių uniformą rašė: „... buvo žiponas juodos gelumbės, susegamas devyniomis vienoje eilėje sagomis, raudonos spalvos apykaklė stačia, raudonos gelumbės. Kepurė su raudonu apšlegu. Nuo 1864 m. gimnazistai vilkėjo juodą žiponą su šešiomis vienoj eilėje nepaskirtos spalvos sagomis, abiejuose galuose atlenktos apykaklės prisiūta po mėlyną cvikliuką. Kepurė bet kokia.“ (Katkus M. Raštai, Vaga, 1965, p. 324).

1904 m. Šiaulių berniukų gimnaziją baigęs literatūros tyrinėtojas, pedagogas, klasikinės filosofijos profesorius Merkelis Račkauskas (1885–1968 m.) prisiminimuose „Užrašai: dvidešimt metų (1885 –1905) Žemaitijos užkampy“ rašė, kad pradėjęs mokytis Šiaulių berniukų gimnazijoje buvo „aprengtas gimnazisto uniforma, su ilgu pilkos gelumbės paltu, kurį puošė sidabrinės sagos, dėvėjo kepurę su sidabriniu ženklu“ (Račkauskas M. Užrašai: dvidešimt metų (1885–1905) Žemaitijos užkampy, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008 ).

1900 m. panaikinama klasikinė gimnazija: nebedėstoma graikų kalba, sumažinama lotynų kalbos pamokų, įvedamas gamtos dėstymas. Nors rusinimo politika buvo stipri, gimnazijoje brendo tautinio atgimimo idėjos ir daugelis mokinių, dar gimnazijoje pradėję visuomeninę ir kultūrinę veiklą, vėliau tapo žinomais Lietuvos žmonėmis.

1901 m. rugpjūčio 29–30 d. iškilmingai paminėtas Šiaulių berniukų gimnazijos įkūrimo 50-metis. Jubiliejaus proga išleista Konstantino Špakovskio parašyta gimnazijos istorija „Istoričeskaja zapiska o Šavelskoj mužskoj gimnaziji“ (Špakovskij K. Istoričeskaja zapiska o Šavelskoj mužskoj gimnaziji, 1901). 1902 m. Vilniuje išspausdinta knygelė „Opisanije prazdnovanija 50-tilietniago jubileja Šavelskoj mužskoj gimnaziji“.

Po spaudos draudimo panaikinimo Šiaulių berniukų gimnazijoje buvo leista dėstyti tikybą lietuvių ir lenkų kalbomis, o nuo 1914 m. įvestos lietuvių kalbos pamokos. Atvykęs į Šiaulius, rašytojas Kazys Puida pirmasis pradėjo mokyti mokinius lietuvių kalbos.

Pirmojo pasaulinio karo metais gimnazijos pastatas buvo sugriautas. Iš pradžių persikelta dirbti į buvusią mergaičių gimnaziją, vėliau gimnazija išblaškyta po Rusiją. Dalis mokinių pasitraukė į Vitebską, kiti atsidūrė Tuloje, Voroneže. Po ilgų klajonių Šiaulių gimnazija įsikūrė Tarusoje (Kalugos gubernija). Tarusoje gimnazija funkcionavo 1915–1917 m. Joje dirbo dalis senųjų mokytojų ir direktorius Sacharovas, bet ją lankė nauji mokiniai.

1916 m. Šiauliuose, Dvaro gatvėje, buvo įkurta keturių klasių lietuviška gimnazija (direktorius kunigas Jonas Galdikas). 1917 m. pavasarį gimnazija, baigusi mokslo metus, kurį laiką neveikė, nes vokiečiai neleido toliau tęsti mokslo. Šiaulių gimnaziją atkūrė „Jėgos“ draugija.

1918 m. balandžio 18 d. Pelikso Bugailiškio, Kazimiero Venclauskio, Stasio Lukauskio, kunigo Julijono Jasenskio, I. Labanauskio, Vincento Kemėšio, dvarininkų Kazimiero Lukomskio, Aleksandros Zubovaitės-Fledžinskienės ir kt. miesto inteligentų pastangomis Šiauliuose pradėjo veikti mišri gimnazija buvusiuose mergaičių gimnazijos rūmuose. Ji veikė nuo 1918 m. balandžio 18 d. iki 1919 m. Iš pradžių ją išlaikė „Jėgos“ draugija, o nuo 1919 m. – miesto savivaldybė. 1919 m. gimnazija suvalstybinta ir pavadinta Šiaulių valdžios gimnazija (nuo 1919 m. iki 1928 m. rugpjūčio 31 d.).

Gimnazijoje veikė klasikinės (lotynistų), komercinės ir realinės klasės. Didelis dėmesys buvo skiriamas ne tik mokslui, bet ir sportui, estetiniam lavinimui. 1928 m., atsiskyrus berniukų ir mergaičių gimnazijas (po karo jos dirbo vienose patalpose), gimnazijai suteiktas Šiaulių valdžios berniukų gimnazijos pavadinimas (1928 m. rugsėjo 1 d.–1936 m. rugpjūčio 31 d.). Vėliau gimnazijos pavadinimas keitėsi dar ne kartą. Nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. iki 1940 m. rugsėjo 30 d. ji vadinosi Šiaulių valstybinė berniukų gimnazija. Tarpukariu susikuria lietuviškos gimnazijos tradicijos, dirba žymūs pedagogai, gimnaziją baigia vėliau žinomi Lietuvos mokslo, meno ir kultūros darbuotojai.

Gimnazijos istorija XIX a. II p. – XX a. pr. ikonografijoje
Šiaulių berniukų gimnazijos istoriją atskleidžia atvirukai ir fotografijos. Atvirukuose matyti, kaip XX a. pr. atrodė gimnazijos pastatas ir aplinka. Bene pirmasis atvirukas su Šiaulių berniukų gimnazijos vaizdu buvo išleistas 1901–1902 m. Manoma, kad jo leidėjas yra Šiaulių spaustuvininkas ir leidėjas Isakas Brevda. Šio atviruko averse yra užrašas rusų kalba: „Шавли. / Мужская гимназiя.“

Šiaulietis fotografas ir leidėjas Boleslovas Zatorskis 1901–1902 m. išleido atviruką su Šiaulių berniukų gimnazijos vaizdu. Atviruko averse yra užrašas prancūzų kalba: „Szavle / Gymnase des garcons“. Apie 1907 m. išleistas pirmas spalvintas atvirukas, kuriame užfiksuotas medžių apsuptas gimnazijos pastatas, prie kurio matosi kelios grupelės stovinčių gimnazistų. Šio atviruko averse yra užrašas rusų kalba: „ШАВЛИ / Мужская гимназiя“.

Dar vienas analogiškas spalvintas atvirukas išleistas apie 1912–1914 m. Jo averse yra išspausdintas užrašas rusų kalba: „Шавли / Мужская гимназiя“. Tai būdingiausias ranka spalvinto atviruko pavyzdys. Apie 1910 m. Varšuvoje, Boleslovo Veržbickio spaustuvėje, lenkų ir lietuvių kalbomis išleistas atvirukas su Šiaulių vyrų gimnazijos vaizdu. Šio atviruko averse lenkų ir lietuvių kalbomis užrašyta: „Gimnazjum męzkie. / Vyrų gimnazija / SZAWLE. / ŠAULIAI“. Apie 1916 m. Georgo Štilkės leidykloje, Berlyne, išleistas nespalvotas atvirukas su Šiaulių berniukų gimnazijos vaizdu. Šio atviruko averse yra užrašas vokiečių kalba: „Schaulen / Knaben Gymnasium“.

Ne tik profesionalūs fotografai ir leidėjai tokiu būdu populiarino Šiaulių berniukų gimnaziją, ir pačioje gimnazijoje buvo plėtojamas fotografijos menas. Fotografija domėjosi tiek Šiaulių berniukų gimnazijos mokytojai, tiek mokiniai. Pirmieji vaizdai čia užfiksuoti dar XIX a. 7 deš. Maždaug apie 1904 m. fotografija užsiiminėjo Šiaulių berniukų gimnazijos mokinys Tadas Sviechauskis. M. Biržiškos knygoje „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose: (iš 1882–1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų)“ (toliau – „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose“) išspausdinta T. Sviechauskio 1904 m. daryta Šiaulių gimnazistų ir gimnazisčių grupės fotografija gegužinėje Ginkūnuose.

1912 m. savaitraščio „Šaltinis“ 12-ajame numeryje publikuota 1905 m. baigusio Šiaulių berniukų gimnaziją fotografijos mėgėjo Klemenso Skabeikos (1884–1951 m.) Jurgaičių piliakalnio fotografija. K. Skabeika fotografija susidomėjo mokydamasis gimnazijoje. M. Biržiška knygoje „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose“ rašė: „Klemensas Skabeika mokslui tiek tiktai teskyrė dėmesio ir pastangų, kiek tai buvo neišvengiama. Būdo buvo uždaras, žemaitiškai užgaulus ir neatlaidus, bet draugiškas ir visuomeniškas. Žemesnėse klasėse vis ką prasimanydavo, tai kokį šposą iškrėsdavo, tai jis virsdavo kokių smulkmenų meisteriu, tai uoliu fotografu, tai vėl kuo...“

M. Račkausko knygoje „Užrašai: dvidešimt metų (1885–1905) Žemaitijos užkampy“ pateiktos kelios Šiaulių berniukų gimnazijos gyvenimo XIX a. pab.–XX a. pr. fotografijos. Išsiskiria fotografija, kurioje nufotografuoti Šiaulių berniukų gimnazijos gimnazistai su kalbininku Jonu Jablonskiu. Kitoje fotografijoje užfiksuota gimnazijos mokinių iškyla Šiaulių apylinkėse.

Šiaulių berniukų gimnazijos istoriją, organizacinę ir švietimo veiklą atspindi įvairūs dokumentai, atvirukai, fotografijos ir kita ikonografinė medžiaga. Pirmos Šiaulių berniukų gimnazijos gyvenimo fotografijos siekia 1866–1867 m.

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejuje saugoma per 300 XIX a. II p. – XX a. I p. mokyklinių fotografijų ir vinječių, kurių dauguma publikuojama šiame albume ir didelė dalis – pirmą kartą. Tai daugiausia Šiaulių fotografų darbai. Jie fotoateljė, gimnazijoje, klasėse, per įvairius renginius, šventes ir iškilmes fotografavo mokinius ir mokytojus, gimnazijos vadovus. Tradicija kiekvienais metais daryti vieną didelę bendrą gimnaziją baigiančios laidos fotografiją yra labai sena. Bene pirmosios vinjetės Šiaulių berniukų gimnazijoje padarytos dar XIX a. pab.–XX a. pr. Buvo įprasta nufotografuoti vieną didelę fotografiją gimnazijai, taip pat nedideles fotovinjetes.

Ko gero, daugiausiai senųjų (XIX a. pab.–XX a. pr.) fotografijų ir vinječių, susijusių su Šiaulių berniukų gimnazija, pateikta M. Biržiškos knygoje „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose“. Kai kurios iš jų publikuojamos šiame albume. Dėl didelės istorinės vertės norisi paminėti ir kitas M. Biržiškos knygoje pateiktas fotografijas. Tai Šiaulių berniukų gimnazija; Šiaulių gimnazistų grupinė fotografija apie 1866–1867 m.; Šiaulių gimnazijos matematikos mokytojas Vladislovas Kondratavičius (apie 1825–1903 m.) apie 1895 m.; Šiaulių berniukų gimnazijos gimnazistas Pranas Lipštas; 1871 m. gimnaziją baigęs gydytojas Juozas  Brazaitis; 1881 m. Šiaulių gimnazijos VIII klasė; 1884–1894 m. Šiaulių gimnazijos kapelionas kunigas Mamertas Žotkevičius; gimnazistas Jonas Vileišis apie 1885 m.; 1888-1889 m. Šiaulių gimnazijos II klasė su direktoriumi Pavelu Jachontovu; 1893 m. Šiaulių gimnazijos VII ir VIII klasių mokinių grupė; 1894 m. Šiaulių gimnazijos VIII klasė su auklėtoju Mitrofanu Bogdanovu; Šiaulių gimnazijos kapelionas M. Žotkevičius 1894 m. rudenį su IV ir V klasių gimnazistais katalikais; 1894–1897 m. Šiaulių gimnazijos kapelionas Juozas Remeikis; 1895-1896 m. Šiaulių gimnazijos VI klasė; VIII klasės gimnazistai: Stasys Bytautas, Steponas Jankevičius, Antanas Jankauskis, Vytautas Mošinskis, Jeronimas Ralys, Mykolas Šiurna, Jonas Mykolas Višinskis, 1896 m.; III klasės gimnazistas Vaitiekus Bulka ir IV klasės gimnazistas Mykolas Biržiška 1896 m.; 1896–1897 m. Šiaulių gimnazijos VI klasė su klasės auklėtoju Jurgiu Šopiu; Šiaulių gimnazijos IV klasės gimnazistas Balys Serafinas 1897 m.; VIII klasės gimnazistas Povilas Zajončkas 1898 m.; Šiaulių gimnazijos II klasės katalikai su kapelionu J. Rodzevičiumi 1899 m.; VIII klasės gimnazistas Jonas Vaidotas 1899 m.; 1899-1900 m. Šiaulių gimnazijos III klasė su mokytojais, inspektoriumi Konstantinu Kochu ir direktoriumi Aleksandru Rubcovu; Šiaulių gimnazijos VII klasė 1900 m. pavasarį; Šiaulių gimnazijos VII klasė 1900 m. pavasarį su direktoriumi A. Rubcovu;  Šiaulių gimnazijos VIII klasė su mokytojais direktoriumi A. Rubcovu ir inspektoriumi K. Kochu 1900 m.; VI klasės gimnazistas Kostas Šalkauskis ir VII klasės gimnazistas Jonas Vabalas-Gudaitis 1900 m.; VIII klasės gimnazistas Zbignevas Chominskis 1900 m.; VIII klasės gimnazistas Marijonas Sviechauskis 1900 m.; Šiaulių berniukų gimnazijos VIII klasės gimnazistai su auklėtoju Viačeslavu Pogodickiu 1900–1901 m.; Šiaulių gimnazijos pedagogų taryba 1901 m. pavasarį (gimnazijos 50-ies metų sukakties proga); Šiaulių gimnazijos matematikos mokytojas V. Pogodickis 1901 m.; VIII klasės gimnazistas Povilas Urbšys; VIII klasės gimnazistas M. Biržiška 1901 m.; VIII klasės gimnazistas Edvardas Šiukšta 1901 m.; Šiaulių gimnazijos mokinys Algirdas Chominskis 1902 m.; Šiaulių gimnazijos VIII klasė su mokytoju Nikolajumi Solovjovu 1903 m.; VIII klasės gimnazistas Vaclovas Biržiška 1903 m.; Šiaulių gimnazijos VIII klasė su mokytoju Vladimiru Frankenu 1904 m.; Šiaulių gimnazistai ekskursijoje 1904 m. birželio 14 d. Kurtuvėnų paežerėje su Povilu Višinskiu; Šiaulių ir Varšuvos gimnazistų ekskursijų netikėtas susitikimas Plembarke, pas Tadą Daugirdą, 1904 m. birželio 21 d.; J. Jablonskio lietuvių kalbos grupė Šiaulių parke 1904 m. (Šiaulių berniukų gimnazijos gimnazistai Ignotas, J. Mikulskis, M. Račkauskas, B. Dirmantas, Viktoras Biržiška, B. Sipavičius nusifotografavo su studentu J. Vaitiekūnu ir J. Jablonskiu); VIII klasės gimnazistas Stasys Gaudėšis 1904 m.; Šiaulių gimnazistai ir gimnazistės gegužinėje Ginkūnuose 1904 m.; VIII klasės gimnazistas Viktoras Biržiška 1904 m.; Šiaulių gimnazistas K. Biržiška 1904 m.; Šiaulių gimnazijos VIII klasė 1905 m.; Šiaulių gimnazistas fotografas K. Skabeika apie 1905 m.; 1905–1906 m. Šiaulių gimnazijos VII klasė ir kt. (Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose: (iš 1882–1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų), Kaunas, 1938).

Vertingų senųjų Šiaulių berniukų gimnazijos fotografijų galima rasti ir privačiuose buvusių gimnazijos mokytojų ir gimnazistų, jų giminaičių ar kolekcininkų rinkiniuose. Fotografijoje, gautoje iš buvusio gimnazijos mokytojo Š. Paulausko, 1870 m. užfiksuota Šiaulių gimnazijos mokinių grupė. Yra keletas fotografijų, kuriuose užfiksuota 1901 m. rudenį minėta Šiaulių berniukų gimnazijos įkūrimo 50 metų sukaktis.

Fotografijose matyti, kaip laikui einant keitėsi Šiaulių berniukų gimnazijos auklėtinių apranga. Vladas Zdzichauskas, baigęs gimnaziją 1923 m., prisiminimuose rašė: „Vėliau buvo dėvimos juodos ilgos kelnės, per galvą užvelkami su stačia apykakle juodi marškiniai, dvi mažos blizgančios sagos apykaklėje, trys marškiniuose. Juodas diržas, keturkampėje sagtyje raidės „ŠG“ (tai reiškė „Šavelskaja gimnazija“ – J. N.). Kepurė mėlyna, apsiūta balta juostele, snapelis juodas, lakuotas. Kepurės priekyje ženklas: sukryžiuotos augalo šakutės, viduryje raidės „ŠG“. Apsiaustas pilkai melsvas, šviesokas, ant apykaklės dvi trumpos mėlynos juostelės su balta juostele aplink. Sagos metalinės, sidabrinės spalvos. Kai gimnazistai eidavo su paltu, visos sagos būtinai turėjo būti užsegtos.“ Tokia mokinių uniforma buvo ne tiek dėl patogumo, o veikė kaip drausminamoji priemonė. Jeigu mokiniai išeidavo į miestą, visi žinojo, kas jie – tai buvo Šiaulių berniukų gimnazijos apranga.

Dar XIX a. II p. Šiaulių berniukų gimnazijos lauke buvo pakabintas varpas, kuris pranešdavo gimnazistams apie pamokų pradžią, pabaigą ir pertraukas tarp jų, poilsiui skirtą laiką. Tuo varpu ilgą laiką, nuo 1886 iki 1935 m., skambino gimnazijos sargu tarnavęs Jonas Mikulskis. XIX a. pab. šioje gimnazijoje mokęsis rašytojas M. Račkauskas rašė, kad jis „į gimnaziją visuomet ateidavo pirmas, dar Mikulskiui (šveicoriui) nepatampius savo varpo, pakabinto viršum gimnazijos stogo“. Šiaulių berniukų gimnazijoje mokęsis M. Biržiška atsiminimuose „Anuo  metu Viekšniuose ir Šiauliuose“ nurodo: „Mikulskio pareiga buvo skambinti didžiuoju varpu, išsikišusiu pro gimnazijos stogą ir koridoriuje virve patraukiant, o taip pat varpeliu kas pamoką. Vieno kito įprašytas, jis kartais, kiek anksčiau paskambinęs, sutrumpindavo pamoką, kas būdavo ar tik atrodydavo mokiniams svarbu ir už ką jis kai kada būdavo mokytojo ar net inspektoriaus pabartas ir gaudavo aiškintis apsirikęs. Kartais leisdavo jis kuriam mažiukui paskambinti apsidairęs, kad kas nepamatydavo.“

1899 m. Šiaulių berniukų gimnaziją baigęs inžinierius, pedagogas, politikas, visuomenės veikėjas Konstantinas Šakenis (1881–1959) apie gimnazijos varpą, dar vadintą skambalu, rašė: „Virš gimnazijos rūmų stogo kabojo skambalas, kuriuo kiekvieną dieną gimnazijos sargas skambindavo, o skambalo garsas aidėdavo visame, tada dar nedideliame Šiaulių mieste. 8.30 val. nuaidėdavo skambalo garsas – ženklas, kad reikia vilktis apsiaustą, prisirišti ant nugaros kuprinę su knygomis ir sąsiuviniais, kojas įstatyti į kaliošus, jei šlapia, nes atvykusieji su purvinais batais gaudavo stipriai barti, ir skubiai eiti į gimnaziją. Lygiai 18 val. skambėdavo gimnazijos varpas ir po to joks gimnazistas negalėdavo pasirodyti gatvėje be specialaus leidimo. Visi mokiniai bendrabučio salėje sėsdavo mokytis.“

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejuje saugomas varpelis, kuriuo, kaip spėjama, pradedant nuo XIX a. 8 deš., buvo skambinama šioje gimnazijoje ir taip pranešama apie pamokų pradžią, pabaigą, pertraukas tarp pamokų ir įvairias iškilmes. Juo skambino ir ilgiausiai gimnazijoje sargu dirbęs J. Mikulskis. Šis rankinis varpelis susideda iš metalinės rankenos, pačio varpo ir šerdies. Išorinėje metalinėje varpo dalyje išlietos plaketės – aplinkui atskirai keturiuose ovaliuose rėmeliuose pavaizduotas raitelis, o varpo apačioje aplinkui yra užrašas rusų kalba: „1876. ЛИТЪ В ПУРИКЪ. БРАТЬЕВ ТРОШИНЫК“. Varpo vidinės dalies dugne išlietas užrašas „N 3“.

Šiaulių berniukų gimnazija XX a. pr. Atvirukas.
Iš Petro KAMINSKO kolekcijos.