Norisi, kad tuoj prasidedantys metai būtų kitokie, nes kasmet – vis tas pat. Sako, praėjęs dešimtmetis buvo turtų kaupimo ir praradimo metas. O koks bus šis, iki kurio pabaigos tik treji metai ir likę?

Kai kiekvieni metai gali pateikti įvairių staigmenų, toli nepaprognozuosi. Nors kertiniai dalykai visiems aiškūs. Tiesa, neatsakytų klausimų nemažėja. Ar tikrai „meilė trunka trejus metus“, nes paskui baigiasi chemikalai? Kiek Lietuvoje liko inteligentų? Kokias aferas daro politikai, jei niekas nenubaustas, o pinigai pasidalyti? Ar tikrai amerikiečiai buvo Mėnulyje? Kodėl, nors daugiau mūsų nutukę, gyvename ilgiau?

Gyventojų Žemėje jau 7 mlrd., bet tik nedidelė šio pagausėjimo dalis išsivysčiusiose šalyse. Per artimiausius 40 metų 97 proc. gyventojų skaičiaus didėjimo teks Azijai, Afrikai, Lotynų Amerikai ir Karibams, skelbia Gyventojų duomenų biuras. Dauguma dabartinio 1,2 mlrd. jaunimo – beveik 90 proc. – yra iš besivystančių šalių. Taip jau yra, kad pasodinai vakare užrakintame kambaryje du kinus, rytą, žiūrėk, keturi sėdi.

Tegu ne žmonės, tegu likimas lemia, kam kokie bus 2018-ieji. Likimas teisingas! Gal ir keista, bet vieno norisi – tegu tik niekas staiga nesikeičia! Staigūs pasikeitimai nėra gerai. Nors gal aš klystu.

Šventės mums puikiai parodo, jog padovanoti dovaną savo artimajam net ir sunkmečiu kur kas lengviau, nei padovanoti šypseną gatvėje sutiktam nepažįstamajam. Teisinamės, kad dabar mums eilinį kartą bloga diena, bet nepadarome nieko, kad nuotaika pagerėtų, jau nekalbant apie tai, kad ją pakeltume kitam žmogui. Nuotaika – kaip gripas. Ji plinta oru labai greitai.

Jeigu daugiau dėmesio skirsime horoskopams ir įvairioms pranašystėms, paskaitysime keletą tos dienos horoskopų (jei pasitaikė ką nors blogo pranašaujantis horoskopas, ieškokite gero linkinčio), sužinosime, kad žmonės yra laimingi, tik jie to nežino. Gal todėl tikintys pranašystėmis gyvena ilgiau. Pastebėkite – horoskopuose visada yra daugiau gerų žodžių nei blogų.

Sena tiesa, jog viltis miršta paskutinė. Skaičiau, kad „Teleloto“ bilietų kasmet nuperkama 1,5 proc. daugiau. Nedidelis padidėjimas, bet vis tiek. Dar skaičiau, kad kas trečias šiuolaikinės Didžiosios Britanijos gyventojas tiki savo angelo sargo buvimu ir mano, kad sunkią minutę jis visuomet yra šalia. Pasirodo, dauguma britų tiki stebuklais ir tuo, kad aukštesnės galios gali jiems padėti rasti laimę ir sėkmę. Be to, kas dvidešimtas britas teigia savo akimis matęs savo angelą sargą. Nors į mačiusiųjų dvidešimtuką nepatenku, bet angelais sargais tikiu.

Daugiausiai sveikinimų skamba sulaukus Kalėdų ir žengiant į Naujuosius. Tokiomis dienomis net nemandagu būti niūriam. „Daug šypsenos, daug juoko begalinio, daug žvilgsnių, mylimų akių, daug laimės, meilės Naujųjų metų proga tau linkiu“; „Kad viskas, kas bloga, paliktų pilkoj praeity, kad Jūsų skruostų nevilgytų ašara karti, kad laimė klajūnė ateitų į Jūsų namus, kad laimė ir džiaugsmas lydėtų Naujuosius metus“; „Kada neliks tamsaus nė vieno lango, kai už Naujus metus visi pakels taures, mes norim palinkėti, kad jie Jums atneštų laimę ir kad išpildytų visas svajas“; „Kai puošnios eglutės mėnesienoj spindi sidabru, laimingas būk Naujus metus sutinkant, lai tavo dienos šviečia gėriu ir džiaugsmu“...

Šiandien vietoj geriausių knygų, kino filmų, spektaklių, meno kūrinių rinkimų dažniau siūloma rinkti didžiausius pramogų pasaulio metų skandalus, puošniausias vestuves, automobilius. Na, dėl pastarųjų rinkimų gal ir nėra taip jau blogai. Juk renkama, ne kuris automobilis pateko įspūdingesnėn avarijon (čia greičiausiai nugalėtų BMW), bet gražiausias išore, patogiausias vidumi ir vairavimo lengvumu.

Neįprasta tai, kad pasibaigusiais metais buvo vagiama mažiau brangių automobilių, bet populiarėjo „šeimyniniai“ modeliai – „Toyota Corolla Verso“ bei „VW Touran“. Apskritai, šie du modeliai 2017-aisiais dažniausiai pateko į ilgapirščių akiratį – šių modelių vagystės sudaro atitinkamai 14 proc. ir 8 proc. nuo visų „Lietuvos draudimo“ užfiksuotų automobilių vagysčių.

Populiariausias pasibaigusių metų žodis? Visgi ne „laimė“ ir ne „ačiū“, ne „prašau“ ar kažkas panašaus. Dažniausiai vartotas žodis – „ekonomika“. Populiariausias klausimas „Google“ Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, buvo, nustebau: „Kas yra meilė?“ Iš klausimų, prasidedančių žodžiu „kaip“, labiausiai lietuvius domino atsakymai į klausimus: „Kaip numesti svorio“ ir „Kaip uždirbti pinigų“.

Keisčiausias 2017-ųjų paradoksas, kad uždirbame pastebimai mažiau nei latviai ir estai, tačiau pinigų parduotuvėse išleidžiame daugiau. Pagal pirktą maisto kiekį, manau, metus būtų galima skelbti valgymo metais.

Neskubėkime smerkti, sako net esama sąsajų tarp sveikos mitybos ir kūrybingumo. Pakanka pažvelgti vien į kompozitoriaus Richardo Wagnerio racioną. Gruzdintos bulvytės, kepintas sūris, načos – vyruko apetitui nebuvo ribų, tačiau kokia didinga jo muzika! Viename „Nibelungų žiedo“ epizodų Zigfridas nusprendžia papuotauti su Reino mergelėmis ir sušlamščia jautį, du tuzinus vištų, kelis padėklus sūrio bei išmaukia penkiolika statinių alaus. Jei dar apie maistą, tai laimė, kai gali restorane užsisakyti bet ką, ir dar didesnė laimė – sulaukti nepriekaištingo aptarnavimo.

Baigiantis metams norisi ko linksmesnio teksto. O linksmesnis visada, kai kalbi apie vyrus ir moteris bei jų santykius. Žinia, Aukščiausiasis, sukūręs vyrą, ėmėsi moters, tačiau galutiniu rezultatu neapsidžiaugė. Galvojo, kaip čia ką pataisius, bet galiausiai nusprendė: „Pasidažys.“ Kokie buvo tie vyrų ir moterų santykiai 2017-aisiais? Tarsi dominuoti ėmė moterys, tačiau paklauskime, kada pirmasis kosmonautas pakilo į kosmosą. Esu įsitikinęs, jog daugelis atsakys – balandžio 12 d. O kada į kosmosą pakilo pirmoji moteris? Greičiausias pasaulyje vyras? O greičiausia pasaulyje moteris?

Visada mąsčiau, kad dabar pesimistų daug daugiau negu optimistų. Juk netgi patys optimistai, patyrę įvairių sunkumų (išgyvenimų), turėtų linkti į priešingą pusę. Todėl nustebau išvydęs pasaulinę statistiką, kad dauguma žmonių vis dėlto yra nusiteikę optimistiškai ir net 89 proc. apklaustųjų tvirtino tikį, kad per ateinančius penkerius metus jų gyvenimas bus toks pats arba geresnis nei dabartinis. Panašūs statistiniai duomenys ir Lietuvoje – beveik pusė Lietuvos gyventojų laukia ekonominės situacijos pagerėjimo, o dar trečdalis stengiasi mąstyti optimistiškai. Tik mažiau nei ketvirtadalis apklaustųjų, daugiausia pensinio amžiaus gyventojai, jaučiasi nusivylę ir laukia pablogėjimo.

Kas mane labiausiai neramina? Kad pastaruoju metu pradėjau dažniau mąstyti, ar išeidamas iš namų gerai užrakinau duris. Grįžtu patikrinti – gerai užrakintos. Perskaičiau, kad tai šizofrenijos pradžia. Nepatikėjau, dar kartą perskaičiau – tikrai šizofrenijos pradžia. Nors prisiminiau ir kitą placebo efekto taisyklę – žmogus jaučiasi geriau, jeigu jam atrodo, kad jaučiasi geriau.

Liguistas mąstymas apie neužrakintas duris man primena tikinimus apie pasaulio pabaigą. Pranašavimai apie ją atgyja besibaigiant metams. Paskutinis tokių pranašavimų pakilimas buvo 2012 m., kai buvo pranašaujama pasaulio pabaiga tų metų gruodžio 21 d. Dabar penkerius metus jau ramiau, tačiau žvelgiant į įvykius pasaulyje, pasaulio pabaigos grėsmė kartas nuo karto prisimenama.

Pasirodo, yra net toks simbolinis laikrodis, kuris rodo iki pasaulio pabaigos likusį laiką. Jis sukurtas 1947 m. Mokslininkų iš viso pasaulio grupė analizuoja tarptautines grėsmes, ypač daug dėmesio kreipia į branduolinį arsenalą ir klimato kaitą, ir nusprendžia, kur turi pasisukti laikrodžio rodyklės. Kuo arčiau 12 val., tuo žmonija arčiau pasaulio pabaigos. 2012 m. laikrodis rodė 11.55 val. Tuomet didžiausią nerimą kėlė branduolinis arsenalas visame pasaulyje. Laikrodį pasukti privertė ir baimė dėl Fukušimos atominės elektrinės bei H5N1 gripo. Šiemet laikas pasuktas iki 11.56 val.

Kai laikrodis buvo sukurtas, rodyklės rodė 11.53 val. Arčiausiai 12 val. jis buvo 1953 m., kai buvo išbandyta vandenilinė bomba, – iki vidurnakčio buvo likusios 2 minutės.

Neseniai mirė pasaulio pabaigų pranašas Haroldas Campingas, tokią pabaigą žadėjęs jau 1994 m. Vėliau pranašas baugino, kad visuotinio teismo diena ateis 2011 m. gegužę. Dar vėliau sakė suklydęs ir paskelbė naują datą 2011 m. spalį. Tų prognozių vedini daug žmonių, tikėjusių jo pranašaujama pasaulio pabaiga, pardavė savo nuosavybę ir pinigus išleido iki išpranašauto patekimo į dangų. Tiesa, po 2011-ųjų pranašysčių nesėkmės Campingas kiek aprimo ir 2012 m. pasaulio pabaigos nebepranašavo.

Campingas mirė, tačiau į jo vietą stoja nauji pranašai. Skaitant apie pasaulio pabaigas, artimiausiai pranašaujamą užtikau 2020 m. Šią pabaigą pranašauja Jeane Dixon, kuri buvo išpranašavusi JAV prezidento Johno Kenedy žūtį. Bet tik tas jos spėjimas ir buvo teisingas, kiti – nelabai. Ji pranašavo, kad 1958 m. prasidės Trečiasis pasaulinis karas, o rusai pirmieji išsilaipins Mėnulyje. Taip pat anksčiau ši aiškiaregė turėjo kitą pasaulio pabaigos datą – 1962 m.

Neabejoju, kad yra pranašų, skelbiančių ir dar apie ankstyvesnę pasaulio pabaigą, nes tų pranašų devynios galybės. Ar mes ir mūsų vaikai sulauks pasaulio pabaigos? Štai ims ir išvys mūsų karta pasaulio pabaigą. Vaizdelis turėtų būti ne koks, bet būsime neeilinė karta – pasaulio pabaigos karta, taip patekusi į pasaulio istoriją. Gaila tik, kad niekas apie tai nežinos.

O šiandien štai jau regime klimato pasikeitimą, visų gamtos resursų išnaudojimą ir per didelį gyventojų skaičių. Baisiausia tai, kad visos šios blogybės tarpusavy susijusios. Daugėjant gyventojų skaičiui, sunaudojama daugiau maisto bei gamtos teikiamų gėrybių (kartais norisi sušukti: „Žmonės, pirkite su protu!“). Tad mokslininkai ir įspėja, kad, norint išvengti globalinės katastrofos, visas problemas reikia spręsti vienu metu.

O ką veikti kalėdinių ir naujamečių švenčių dienomis, jei neturite ką veikti? Sėskite ant sofutės, apsikabinkite ne spragėsių paketėlį, o kūčiukų dubenėlį ir klausykitės muzikos, pažiūrėkite keletą kad ir senų, kalėdinių filmų, pasidarykite keletą originalių gėrimų. Čia gali praversti psichologų mėgstamas patarimas: „Jei jums viskas nusibodo, pabandykite užsiimti kuo nors kitu.“

Jei apie kalėdinius ir naujamečius filmus, tai siūlau rinktis režisieriaus Richardo Curtiso kūrinį apie meilę „Tegyvuoja meilė“. Filme sutalpintos 8 skirtingos meilės istorijos, kurių herojai tai susitinka, tai išsiskiria, tai vėl susitinka. Ir vyksta visa tai prieš pat Kalėdas.

Dar viena juosta tai „Nuostabus gyvenimas“ (rež. F. Caprai) – istorija apie Džordžą Beilį, kuris Kalėdų išvakarėse atsiduria gyvenimo aklavietėje. Sunkiausiu jam momentu nusileidžia angelas, bandantis įtikinti Džordžą, jog dar ne viskas prarasta. Džordžas nori pasitraukti iš gyvenimo, angelas sugeba jam parodyti, kas atsitiks, jeigu jis pasitrauks ir kad nėra nieko vertingesnio už gyvenimą.

Ir trečias filmas, kurį norėčiau pasiūlyti – režisierės Sofijos Coppolos „Labai Murrayiškos Kalėdos“. Niujorko „Carlyle“ viešbutyje Bill Murray ruošdamasis gyvam vakaro pasirodymui sužino, kad dėl pūgos vakaro pasirodymas yra atšauktas. Tačiau aktorius nusprendžia, jog šventė turi įvykti ir atšvenčia Kalėdas su draugais, viešbučio darbuotojais bei visais ėjusiais pro šalį ir nusprendusiais užsukti.

Kaip yra kalėdiniai ir naujamečiai filmai, taip, be abejo, yra ir kalėdinės ir naujametės knygos. Viena tokių, kurią jau ne kartą per Kalėdas ar Naujuosius esu atsivertęs, – suomių (kas geriau apie Kalėdas ir Naujuosius gali rašyti, jei ne suomiai) rašytojo Marko Leino „Kalėdų istorija“. Pasakojimas vyksta Korvajokio žvejų kaimelyje, kuriame gyvena žmogus vardu Oula Pukis (iš suomių kalbos „Juolupukki“ verčiamas kaip Kalėdų Senelis). Knygoje pilna gražių medinių namelių, apsnigtais stogais pasislėpusių nuo civilizacijos atskirtoje gamtoje, o tuose nameliuose daug medinių daiktų, nes tai istorija apie drožinėti mėgusį berniuką. Tiesa, dar daug elnių ir puikios kalėdinių bei naujamečių švenčių nuotaikos.

Kas mėgsta klasiką, prašau – Charles Dickens „Kalėdų giesmė“ arba mūsų Antano Vienuolio apsakymas „Kūčių naktį“. Kaip ir „Kalėdų istoriją“, taip ir šį apsakymą visad Kalėdų ar Naujųjų išvakarėse atsiverčiu. Prisimenate vaistininką Martyną Gudelį, kuris Kūčių naktį priverstas budėti vaistinėje: „Miesto bokšte laikrodis išmušė dešimtį, ir viršuj, pas principalą, svečiai ir vaikučiai, pritariant pianinui, sugiedojo Kalėdų giesmę. Gudelis atsistojo, porą kartų perstriegė per vaistinę ir, susilaikęs ties užšalusiu langu, įsižiūrėjo į šalčio nupieštus ant stiklo atogrąžų krūmus ir palmes.“

Pagalvojau, jog žiema greitai pralėks (tiesa, skaičiau, kad šiais metais ji bus nei šiokia, nei tokia, bet gal tai netiesa), ant slenksčio Naujieji metai, o po jų, žiūrėk, greitai ir pavasaris.

Į viršų