Tarpukaryje Lietuvoje suaktyvėjus fotomėgėjų judėjimui, Šiauliuose atsirado nauja fotografijos rūšis – mėgėjų fotografija. Fotografais mėgėjais buvo laikomi tie, kurie nesivertė fotografijos amatu, o ieškodami formų tobulino fotografiją meniniu požiūriu. Tai buvo jų pomėgis ar laisvalaikio praleidimo būdas. Tarpukariu Šiauliuose mėgėjų fotografija siekė patekti į platesnę kultūros sferą. Su ja buvo supažindama  Šiaulių „Aušros“ muziejuje,  Šiaulių mokytojų seminarijoje, Valstybinėje berniukų gimnazijoje, amatų mokykloje ir kitur.

1919 m. Šiaulių berniukų gimnazijoje gamtos ir fizikos mokytoju pradėjo dirbti fotomėgėjas Kostas Dambrauskas (1899 – 1958). Jis šios gimnazijos mokinius supažindino su fotografija, mokė fotografuoti.

1923  m. balandžio 23 d. Šiauliuose leidžiamame skautų literatūros laikraštyje „Skautų aidas“ pirmąkart miesto periodiniame spaudos leidinyje buvo išspausdintas straipsnis apie fotografiją „Fotografija (fotografavimas)“. Jis supažindino skautus su fotografavimo pagrindais, mokė fotografuoti, daryti nuotraukas, fotoplokšteles, atvirutes, chemikalus fotografijų ryškinimui.

1924 m. spalio 31 d. Šiaulių rajono skautų tunto laikraštyje „Šiaulių skautas“ buvo išspausdintas K. Lauciaus straipsnis apie fotografiją „Gaminkimės fotografijos aparatus“. Jis rašė: „Mes žinome, kad skautas yra medžiotojas. Bet ypatingas medžiotojas, kuris vietoj šautuvo, turi fotografijos aparatą ir juo „medžioja“.

1926 m. knygynas „Lietuva“ Šiauliuose išleido Liudviko Jakavičiaus parengtą leidinėlį „Greitojo aparato rankvedys arba receptai ir pamokynimai kaip į 10 minučių viską nufotografuoti“. Tai buvo pirmoji Šiauliuose lietuvių kalba išleista fotomėgėjams instrukcija, kaip greitai išmokti fotografuoti. Iš knygelės pratarmės aiškėja, kad Šiauliuose, L. Jakavičiaus knygyne „Lietuva“, buvo prekiaujama fotoaparatais, fotomedžiagomis ir čia buvo galima išmokti fotografuoti.

Tarpukariu Šiauliuose tiek profesionalioji, tiek mėgėjiška fotografija buvo populiari, o patys fotografai aktyviai reiškėsi šioje veikloje.  

1928 m. spalio 9 d.  laikraštis „Šiaulietis“ apie šiauliečius fotografus rašė: „Fotografai čia pro vieną kampą, čia pro kitą su fotoaparatais tik skrieja, nuo kalno fotografuoja, čia žiūrėk, jau ant tvoros, ant balkonų ar per langą, matyt, jau labai į madą įėjęs  fotografavimas.“

Šiauliuose nuo 1930 m. fotografavo šie fotomėgėjai: K. Adomavičiūtė (1911 – 1987), K. Cerpinskis, J. Bagavičius (1932 m.), M. Balčiūnas, J. Dvariškis, Jeronimas Jankauskas (apie 1932 m.), S. Gergelis (apie 1933 m.),  P. Juozapaitis (apie 1936 m.), Valdas Gaižutis, Alfonsas Saženis ir kt. Alfonsas Saženis fotografijoms žymėti naudojo trijų eilučių neapibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: „FOTO MĖGĖJAS / Alf. Saženis / Šiauliai“.

Antanas Margaitis (1902 – 1991) mokėsi Čekoslovakijoje, aukštesniojoje amatų mokykloje, kur susipažino su fotografija, išmoko fotografuoti. Atvykęs į Šiaulius fotografavo kaip mėgėjas. Savo nuotraukoms žymėti 1939 m. naudojo dviejų eilučių ovalo formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą: „Antanas Margaitis / Foto mėgėjas“.

Lietuvos kariuomenės karininkas Mykolas Orbakas (dar Orbachas, 1913 – 1995) gimė 1913 m. rugpjūčio 6 d. Šiauliuose. 1933 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1933 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą, kurį baigė 1936 m. Tarnavo 8-ojo Kauno kunigaikščio Vaidoto pėstininkų pulke Šiauliuose leitenantu, vėliau buvo dimisijos majoras. 1941-06-14 suimtas Vilniuje, ištremtas į Krasnojarsko kraštą, Norilsko lagerį. 1951 m. rugsėjo 5 d. grįžo iš tremties į Šiaulius.

Tarpukariu ir pokariu užsiiminėjo fotografija, fotografavo Lietuvos kariuomenės šiokiadienius, Šiaulių miesto ir apylinkių vaizdus. Mirė 1995 m., palaidotas Šiauliuose. Jis kai kurias savo nuotraukas žymėjo neapibrėžtu vienos eilutės antspaudu-užrašu: „M. Orbacho“.

Broliai Vytautas Jurevičius (1914 – 1995) ir Algirdas Jurevičius (1916 – 1997)  kartu su tėvais gyveno Šiauliuose, Šatrijos gatvėje. Tarpukariu jie mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, buvo aktyvūs fotomėgėjai, daug fotografavo, dalyvavo Šiaulių „Aušros“ muziejaus kraštotyros ekspedicijose, padarė  įdomių nuotraukų.

J. Papievis dirbo Šiaulių gaisrinėje ir laisvalaikiu daug fotografavo. Jis nuotraukas žymėjo kelių tipų antspaudais-užrašais: trijų eilučių stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtu antspaudu-užrašu „Fotografas / J. PAPIEVIS / Šiauliai-gaisrinė“ ir dar vienu trijų eilučių stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtu antspaudu-užrašu įvairaus dydžio šriftais: „Foto / J. PAPIEVIS / Šiauliai-gaisrinė“.

Iš Pavandenio (Telšių r.) persikėlęs gyventi į Šiaulius fotomėgėjas A. Būtautas nuo 1930 m. fotografavo mieste ir apylinkėse kasdienio gyvenimo akimirkas: darbo, įvairių švenčių ir renginių momentus, architektūros ir kultūros paminklus.

Tarpukariu (1931 – 1935 ir 1939 – 1940 m.) Šiaulių valstybiniame dramos teatre spektaklius ir aktorius fotografavo fotomėgėjas, aktorius Valerijonas Derkintis (1904 – 1979). 1938 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apygardos teisme etatiniu teismo kandidatu pradėjęs dirbti teisininkas, vėliau teisėjas ir advokatas Petras Korsakas (1900 – 1958) tarpukariu buvo įsigijęs nedidelį vokišką fotoaparatą, daug fotografavo kelionėse, laisvalaikiu bendradarbius, šeimos narius.

1933 m. vasario mėnesį spaudoje buvo paskelbta, kad Šiauliuose žinomas fotografas Ignas Podelis paskelbė apie savo išradimą, labai naudingą fotografams ir mėgėjams. Jis išrado spiritinį aparatą, kurį pavadino „Foto blizg“. Šio aparato pagalba buvo galima greitai per kelias minutes išdžiovinti fotografijas arba suteikti joms nuostabiai gražų blizgesį.

1936 m. lapkričio 17 d. laikraštyje „Įdomus mūsų momentas“ rašė apie dar vieną šio fotografo išradimą: „Fotografas I. Podelis sukonstravo naują „polyfoto“ aparatą. Iki šiol, užsieny vartojami (vienas yra Kaune) „polyfoto“ aparatai yra labai masyvūs, iš patalpų neišnešami ir kainuoja iki 20 000 lt. Šiauliečio pagamintas, dydžio 24 x 30 cm foto aparatas ir jo pagaminimas kainuoja ne daugiau kaip 600 lt. Patogus nešiotis, galima fotografuoti ir lauke. Savo naująjį aparatą išradėjas pavadino „pozofoto“. Juo dviejų minučių laike ant vienos plokštelės galima padaryti 36 įvairių pozų nuotraukas. Plokštelės dydis 9 x 12 cm.“

Tarpukariu, bene pirmąkart Šiauliams skirto fotografijų albumo išleidimu susirūpinta 1934 m. Šiauliuose leidžiamas  savaitraštis „Mūsų kraštas“ 1934 m. vasario 18 d. rašė: „Šiaulių šaulių būrys greitu laiku išleis Šiaulių miesto nedidelį albumėlį, kuris bus pardavinėjamas po 1 litą. Pelnas už parduotus albumėlius eis šaulių namų fondan.  Albumėly bus 6 paveikslai: Šiaulių miestas 1918 metais, Šiaulių miestas 1934 metais, Sukilėlių kalnelis, Šiaulių miestas iš oro ir vidaus, šv. Petro ir Povilo bažnyčia ir šaulių namų projektas.“

Praėjus beveik pusmečiui, laikraštis „Mūsų kraštas“ 1934 m. rugpjūčio 5 d. apie šį albumėlį vėl rašė: „Šiaulių miesto I-asis Šaulių būrys išleidžia Šiaulių miesto vaizdų albumėlį. Vaizdai fotografuoti šaulių foto sekcijos ir dailininko G. Bagdonavičiaus. Albumėlio formatui, vaizdų skaičiui ir t. t. nustatyti š. m. rugpjūčio 16 d. 18 val. Šaulių klube kviečiama sekcijos, menininkų ir spaudos žinovų patarimas. Pelnas iš albumo paskirtas namų statymo fondui.“  

Tarpukariu Šiauliuose aktyviai fotografavo dailininkas Gerardas Bagdonavičius (1901 – 1986). Pirmiausia jis iš kartono pasigamino pirmą savadarbį fotoaparatą, kurio lęšiams panaudojo stiklus nuo akinių. Vėliau pasigamino medinį fotoaparatą, su kuriuo daug ir sėkmingai fotografavo Šiaulių vaizdus, architektūrą, gamtą, žmones. G. Bagdonavičius buvo Šiaulių kraštotyros draugijos narys nuo 1933 m., dalyvavo 1935 m. prie šios draugijos įsteigtoje fotomėgėjų sekcijoje. Jis fotografavo prieškarines Šiaulių miesto gatves, turgų, architektūrą.

G. Bagdonavičius savo fotografijas žymėjo spaudais“ vienos eilutės stačiakampio formos, pailgu, rėminančia linija apibrėžtu antspaudu-užrašu: „Foto G. BGDN“ ir dviejų eilučių stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtu antspaudu-užrašu įvairaus dydžio šriftais: „Fotografavo Bagdonavičius G. / Šiauliai, Aušros AL. 84  Nr.“ Pasitaiko dar vienas penkių eilučių neapibrėžtas antspaudas-užrašas įvairaus dydžio šriftais: „GERARDAS / BAGDONAVIČIUS / ŠIAULIAI / Aušros alėja 84 Nr. /  Lietuva – LITHUANIJE“

G. Bagdonavičius bene pirmasis Šiauliuose tarpukaryje organizavo užsiėmimus visiems norintiems išmokti fotografuoti. Apie šią jo veiklą buvo rašoma: „Pats būdamas neblogas fotografas, dirbęs kino filmų foto laboratorijoje, norinčius mano pamokyti geriau ir gražiau fotografuoti, o nemokančius to gražaus dalyko išmokyti.“

1935 m. vasario mėnesį Šiaulių amatų mokyklos mokytojas, dailininkas G. Bagdonavičius šios mokyklos auklėtiniams paaiškino ir parodė praktiškai, kaip galima pasigaminti tinkamą vartoti fotoaparatą su reikiamais prietaisais. Apie 30 amatų mokyklos mokinių pasidarė tokius fotoaparatus. G. Bagdonavičius taip pat mokė ir Šiaulių amatų mokyklos J. Basanavičiaus draugovės skautus pasigaminti fotoaparatus.

Nuo 1936 m. Šiauliuose, dr. V. Kudirkos amatų mokykloje veikė fotomėgėjų būrelis, kuriame mokiniai buvo supažindinami su fotografijos pagrindais, mokomi fotografuoti, daryti nuotraukas.

Fotografija Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir Kraštotyros draugijoje
Apie fotografijų rinkinių kaupimą ir būtinybę fotografuoti Šiauliuose buvo pradėta galvoti dar XX a. trečiajame dešimtmetyje. Prie fotografijos ir fotomėgėjų veiklos plėtros ir parodų organizavimo mieste prisidėjo 1923 kovo 11 d. įkurtas Šiaulių „Aušros“ muziejus ir 1927 m. gegužės 27 d. įsteigta Šiaulių kraštotyros draugija.

1930 m. „Aušros“ muziejuje buvo nemažai Šiaulių fotomėgėjų fotografijų ir negatyvų, 15 albumų su 1200 fotografijų, iš jų vienas albumas su 570 kryžių  iš Šiaulių apskrities. Daugiausia ikonografinės medžiagos, fotografijų ir negatyvų  „Aušros“ muziejaus fototekoje buvo sukaupta 1930 – 1943 m., kai šio muziejaus bendradarbiai kartu su Šiaulių kraštotyros draugija rengė kraštotyrines ekspedicijas, per kurias ne tik buvo renkami eksponatai, bet ir fotografuojama. Neįkainojamos yra lietuvių etnografo, kraštotyrininko ir fotografo Balio Buračo (1872 – 1972) nuotraukos, kuriose užfiksuotas liaudies menas ir buitis, darbas ir poilsis, šventės ir apeigos, Šiaulių miesto ir apylinkių vaizdai, vietos žmonių gyvenimas.

1917 m. pradžioje B. Buračas atvyko į Šiaulius ir apsistojo Pagyžių gatvėje, pas fotografą Butkų, tapo jo pagalbininku. Tai buvo gera praktika, perprantant visas fotografavimo gudrybes. 1919 m. B. Buračas Šiauliuose lankė mokytojų vasaros kursus. 1920 m. B. Buračas įstojo į Šiaulių mokytojų seminariją, gyveno „Žiburėlio“ draugijos bendrabutyje.

2017 11 24 03

Vaizdas į Talkšos ežerą nuo Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios bokšto. Apie 1930 m. M. Orbako fotografija. Iš P. Kaminsko rinkinio.

Į viršų