facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Kultūros tiltų statytoju tituluojamas žurnalistas Leonas Stepanauskas be gausių publikacijų apie Tomą Maną, Islandiją, Anykščių krašto šviesuolius, žymiuosius baltistus etc. taip pat sukūrė žodžius B. Dvariono dainai „Žvaigždutė“.

Lapkričio 7 d. 17.30 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje – žurnalisto Leono Stepanausko knygos „Filosofas ir rašytojas Vydūnas po Tilžės žūties“ sutiktuvės. Dalyvaus autorius. Renginio vedėja Vydūno draugijos narė Jurgita Gedminienė. Renginio svečiai: Vydūno draugijos pirmininkas T. Stanikas, gimnazistė A. Kavaliauskaitė, K. Valčiukienė (sopranas) ir S. Vaičiulionis (akompanuotojas), Šiaulių tunto skautas S. Staponkus.

Leonas Stepanauskas gimė 1925 metais Kaune. Vilniaus universitete studijavo germanistiką. Nuo 1963 m. gyvena Berlyne 1963-1967 metais jis buvo Vokietijos DR kelionių biuro turistinių grupių vadovas ir reklaminių filmų režisierius. 1968-1995 dirbo Berlyno TV redaktoriumi ir režisieriumi.

Dirbdamas Vokietijoje visada palaikė aktyvius kūrybinius ryšius su Lietuva, stengėsi rasti ir išplėtoti temas, jungiančias Lietuvą su Vokietija. Jo pagrindinė tyrinėjimų tema – vokiečių ir lietuvių literatūriniai ir kultūriniai ryšiai. Taip į jo kūrybą atėjo Tomas Manas, Vydūnas, Viktoras Falkenhahnas, kiti.

L. Stepanauskas nuo 1975 m. yra Tomo Mano draugijos Ciuriche narys. Vienas iš Baltistikos komisijos buvusioje VDR steigėjų. Vokietijos Baltistų mokslinio susivienijimo valdybos narys, Vydūno draugijos garbės narys. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.

L. Stepanauskas propaguoja  Vokietijos ir Lietuvos kultūras: Lietuvoje – vokiečių kultūrą, susijusią su Lietuva, Lietuvoje jau daug metų yra tikrasis kultūros ambasadorius, skleidžia Lietuvos kultūrą, dalyvauja visuose moksliniuose sambūriuose, susijusiuose su  baltistika. Didžiulis jo nuopelnas – Tomo Mano namelio išgelbėjimas Nidoje. Dabar jis – vienas ryškiausių  kultūros centrų.

Gyvenimas L. Stepanauską suvedė su Vydūnu. Paties Vydūno jis nematė, bet likimas suvedė su jo mokiniu Berlyno Humboldtų  universiteto polonistikos ir baltistikos profesoriumi Viktoru Falkenhahnu. Jis atrado daug medžiagos, susijusios su  Vydūno gyvenimu Detmolde, Vokietijoje.  Rado Vydūno laiškus, kuriuose pasakojama apie jo paskutiniuosius metus, praleistus Detmolde. Apie tai jis jau skelbė vokiečių spaudoje. Dabar apie tai išleido atskirą knygą.

Leonas sukaupė daug Vydūno rankraštinio palikimo – laiškų, nuotraukų, susisiekė su žmonėmis tų vietovių, kur gyveno Vydūnas, buto šeimininke,  sutvarkė visą šį lobį  ir padovanojo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, Vydūno draugijai.

L. Stepanauskas nusipelnė ne tik Vydūnui, bet ir Antanui Baranauskui, Vienuoliui. Glaudūs ryšiai sieja su „Šviesa-Santara“.

Kiti metai paskelbti Vydūno metais. Vokietijoje Vydūnas gražiai pagerbtas – turime ten nedidelį paminklą. Lietuvoje, deja, kol kas nėra Vydūno paminklo. Idėjų pakanka, bet kyla tam tikrų žmonių pasipriešinimas. (Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė).

Į viršų