Spalio 3–18 dienomis Nebraskos universiteto Omahoje kvietimu JAV viešėjo oficiali Šiaulių universiteto delegacija ir universiteto Muzikos pedagogikos katedros mišrus choras „Studium“, kuris JAV surengė 10 koncertų. Apie „Studium“ koncertinėje kelionėje patirtus įspūdžius papasakojo ŠU studentų choro „Studium“ meno vadovė doc. Birutė Janonienė, vadybininkas ir choro dainininkas Tomas Laugalis bei studentai.

Doc. Birutė Janonienė: „Šis mūsų kultūrinių mainų su Nebraskos universitetu Omahoje projektas yra 20-ies metų bendradarbiavimo tarp dviejų universitetų tąsa. Choras „Studium“ per tą laikotarpį jau du kartus viešėjo JAV (2001 m. ir 2004 m.), todėl džiaugiamės, kad po daugiau kaip dešimties metų chorui vėl buvo suteikta galimybė koncertuoti JAV. Kitų metų balandžio mėnesį su atsakomuoju vizitu į Šiaulius atvyks Nebraskos universiteto choras.

Mes Nebraskos universiteto Omahoje kvietimą gavome praėjusių metų spalio mėnesį ir jau lapkričio mėnesį pradėjome ruoštis šiai kelionei – rašėme įvairius projektus finansavimui gauti.

Mano koncertinės programos moto – propaguoti lietuvišką chorinę muziką, todėl į JAV vežėme tik lietuvišką repertuarą, išskyrus vieną latvių kompozitorių kūrinį. Džiaugiamės, kad lietuvišką muziką propagavome ne vien koncerte Omahos universitete, Leadso operoje, bet ir mokyklose. JAV mokyklose vaikams ne tik dainavome, bet ir mokėme lietuviškų dainų bei žaidimų. Vaikams ypač patiko „Stinta pukis“, kuris buvo atliekamas su specialiais judesiais. Mokiniai greitai išmoko tuos du lietuviškus žodžius ir labai džiaugėsi galėdami mums pritarti.

Man, kaip choro vadovei, labai įdomi buvo Amerikos žiūrovų reakcija salėje. Plojimai pasigirsdavo ne tik kūrinio pabaigoje, bet ir viduryje po kurios nors atliktos solo partijos. Lietuvių publika yra žymiai subtilesnė. Reikia pažymėti, kad užsienyje sulaukėme žymiai daugiau aplodismentų. Tai parodo aukštą mūsų muzikinės kultūros įvertinimą.

„Studium“ koncertinė programa šiai kelionei buvo apimanti chorinės muzikos repertuarą nuo pirmosios Dainų šventės iki šių dienų, t. y. nuo lietuvių liaudies harmonizuotos dainos „Tylus, tylus vakarėlis“ iki populiariosios dainos „Lauk manęs“. Specialiai į programą įtraukėme ir lietuvišką sutartinę „Eisim broliai dobilio“. Beveik kiekvienas mūsų kūrinys koncertuose JAV buvo atliktas su judesiais, tam tikra vizualizacija.

Nebraskos universitete Omahoje koncertavome kartu ir su jų studentų choru. Iš anksto buvome sutarę kartu atlikti Stasio Šimkaus harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Bijūnėlis žalias“. Užteko vienos bendros repeticijos, nes UNO choras yra labai aukšto lygio ir greitai išmoko beveik taisyklingai tarti tekstą. Mūsų studentai mokė jų studentus ir kartu turėjo puikią progą patirti bendradarbiavimo jausmą. Beje, šis lietuviškas kūrinys nuskambės ir čia, Šiauliuose, kai jie atvyks kitų metų balandžio mėnesį. Baigiamajame koncerte Omahoje kartu su amerikiečių studentais atlikome ir jų pasiūlytą Richardo Smallwoodo (aranž. Doreeno Rao) kūrinį „Total praise“.

Labai buvo naudinga pamatyti ir kaip dirba UNO chorinio dainavimo direktorius Derickas Foxas. Matėme jų repeticiją. Labai įdomiai vyksta įsidainavimas. Pas mus Lietuvoje tai vyksta dar gana tradiciškai tų pačių pratimų, kaip ir mus kažkada mokė, pagalba, o ten dirigentas dainuojantiesiems padeda atitinkamais rankų mostais ir judesiais. Aišku, UNO choro studentų vokalas yra labai aukšto lygio, pasiektas idealus intonavimas. Repertuaras taip pat labai įvairus – nuo gospelų iki šiuolaikinių chorinių kompozicijų. Vadinasi, Amerikoje yra gera vokalo mokykla, geros dainavimo tradicijos tiek universitete, tiek mokyklose.

Ši kelionė į JAV man buvo pirmoji. Kiekviena diena kažkuo stebino. Nebraskos universiteto Omahoje Muzikos departamentas mums buvo parengęs puikią, tačiau labai intensyvią programą. Praktiškai beveik neturėjome laisvo laiko. Pirmosiomis dienomis gyvenome Omahos viešbutyje, kitomis dienomis – amerikiečių šeimose.

Džiaugiamės, kad buvo galimybė susitikti su JAV lietuviais ir jiems padainuoti. Omahoje tuo metu vyko JAV lietuvių komitetų vadovų suvažiavimas, tad smagu buvo jiems atlikti keletą savo kūrinių, pabendrauti. Mūsų dainavimo klausėsi ir Lietuvos ambasadorius JAV Rolandas Kriščiūnas bei antrasis sekretorius Tadas Kubilius Didelį įspūdį paliko kultūrinė programa, ypač išvyka į Pietų Dakotą. Vargu ar iš atminties kada nors išsitrins nuostabūs „Badlands“, „Black Hills“ ir kitų nacionalinių parkų vaizdai. Tai ką pamatėme, buvo labai netikėta.

Man kiekvienas akimirka buvo svarbi. Ypač vertingi buvo susitikimai su UNO Muzikos departamento dėstytojais, kolegomis. Yra labai naudinga pamatyti, kaip jie dirba, kaip bendrauja su studentais. Bendradarbiavimas tuo ir naudingas. Už puikų priėmimą ir parengtą programą ypač esame dėkingi džiazo studijų direktoriui dr. Pete Madsenui ir chorinio dainavimo studijų direktoriui dr. Derickui Foxui.

Beje, trys mūsų studentai solistai – Ugnė Pilipavičiūtė, Ainė Bartašiūtė ir Evaldas Vaikasas – Omahoje dr. Pete Madseno kvietimu turėjo progos padainuoti svingo vakare akompanuojant UNO džiazo ansambliui, su kuriuo pirmą kartą dainavo Šiauliuose 2015 m.“.

Tomas Laugalis: „Visko, ko buvome suplanavę, neįvykdėme. Visada atsiranda netikėtumų, kurie nuo tavęs nepriklauso. Visiškai netikėtai dėl didelės liūties Čikagoje buvo atšaukti visi dienos skrydžiai iš Omahos, todėl negalėjome laiku išskristi. Teko atšaukti suplanuotą koncertą Čikagoje ir vykti autobusu. Buvo labai gaila, tačiau to numatyti niekas negalėjo.

Įdomu, kad Omahoje buvo ne tik koncertai, plati kultūrinė programa (muziejai, zoologijos sodas), bet sportinės varžybos. Jau yra sena tradicija, kuomet susitinka amerikiečių ir lietuvių meno kolektyvai, žaidžiamos draugiškos krepšinio varžybos. Šį kartą pasisekė JAV studentams, kurie po pratęsimo šventė pergalę rezultatu 37:36. Tikimės atsirevanšuoti kitų metų pavasarį, kai jie atvyks į Šiaulius“.

Iš dalies choro kelionę finansavo Šiaulių savivaldybė ir Šiaulių universitetas. Didžiąją išlaidų dalį turėjo padengti patys choristai. Čikagoje mus priėmė ir globojo buvę mūsų studentai. Ypač mumis rūpinosi buvęs „Studium“ dainininkas Kęstutis, taip pat Ramūnas, Renatas ir kiti. Jie mums stengėsi kuo daugiau visko parodyti, nuoširdžiai rūpinosi mūsų nakvyne ir vaišėmis.

Nors oficialaus koncerto Čikagoje ir nebuvo, tačiau keletą kūrinių neformaliai atlikome Pasaulio lietuvių centro „Šviesos“ galerijoje vykusio spektaklio žiūrovams, kurie buvo apstulbę nuo malonaus netikėtumo.

Gabija Kopūstaitė, antrakursė: „Tai buvo pirma mano užsienio kelionė su „Studium“ choru. Džiaugiuosi, kad galėjau pamatyti kitą kultūrą, sutikti be galo šiltų ir draugiškų žmonių. Didžiausią įspūdį, be abejo, paliko kelionė į P. Dakotą, puikūs gamtos vaizdai. To Lietuvoje juk nepamatysi“.

Lina Aistė Kazlauskaitė, trečiakursė: „Esu daug su įvairiais kolektyvais koncertavusi Europoje, o ši kelionė išsiskyrė tuo, kad ji buvo labai tolima. Visą laiką kažką tenka patirti įdomaus ir naujo. Atkreipiau dėmesį į tai, kad amerikiečiai studentai, kurie studijuoja muziką, daug ir sunkiai dirba, yra labai motyvuoti. Labai patiko dainuoti jungtiniame chore kartu su amerikiečiais – jų balsai labai stiprūs, todėl tai buvo tikra atgaiva širdžiai. Pamačiau, kad amerikiečiai studentai turi labai geras sąlygas ne tik studijuoti, bet ir leisti laisvalaikį. Omahos studentų miestelyje yra įrengti puikūs sporto aikštynai, sporto salės, baseinas, studentų centras, o jų koncertų salė yra pačio aukščiausio lygio.

Labai nuoširdžiai mus priėmė ir Čikagoje. Nors ten praleidome tik kelias dienas, vietos lietuviai mumis nuoširdžiai rūpinosi, surengė ekskursiją po miesto centrą, netgi suorganizavo iškylą jachta po Mičigano ežerą, iš kurio atsivėrė nuostabi Čikagos dangoraižių panorama. Norėčiau ten kada nors sugrįžti“.

Į viršų