Taip knygos „Trumpas žydėjimas“ autorius, istorikas bei pedagogas Juozas Brazauskas atsiliepia apie šią tragiško likimo moterį.

Vakaras grafikei ir knygų iliustratorei Marcei Katiliūtei (1912 – 1937) atminti surengtas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Mažojoje salėje. Čia įvyko biografinės knygos pristatymas bei spektaklio apie M. Katiliūtę („Marcė“, režisierė A. Bardauskienė) videoperžiūra.

Kaip sako knygos apie M. Katiliūtę autorius: „Skleidžiu žinią jaunimui, kuris nėra ypač supažindintas su menininkės gyvenimu ir kūryba. Keliauju ten, kur keliavo Marcė.“

Grafikės M. Katiliūtės kūrybinis palikimas – apie 500 darbų, kurie paaukoti Juozo Katiliaus šiuo metu yra Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Tačiau ši nuostabi dailininkė pripažinimo sulaukė tik jau po savo mirties, o 1937 m. Paryžiuje vykusioje Pasaulinėje parodoje grafikės darbai apdovanoti aukso medaliu.

M. Katiliūtė buvo stipraus charakterio moteris, siekusi būti laisva kūrėja ir duonai užsidirbti tik menu.  „Aš jaučiu tik vieną troškimą – dirbti ir gyventi tik menui“, – savo dienoraštyje rašė ji. Kelio į pripažinimą būta sunkaus, nes to meto visuomenėje vyravo stereotipas, jog vyrai yra skirti kultūrai, o moterys – natūrai. Tad skatino savo bendraamžes susimąstyti apie moterų socialinę padėtį bei kovoti už lygias teises.

J. Brazauskas šios kūrėjos gyvenimu susidomėjo dar mokyklos suole, mokytojai užsiminus apie tragišką talentingos menininkės baigtį.

Pats pavartęs 1963 m. A. Mikėnaitės išleistą knygą suvokė, jog labai daug faktų apie M. Katiliūtę yra nutylėta. Tad per 20 savo gyvenimo metų paieškoms atidavęs J. Brazauskas jau  2006 m. išleido pirmąją knygą (monografiją) apie menininkę – „Dailininkė Marcė Katiliūtė“. O nauja knyga papildo ankstesnę informaciją. Patikslinta gimimo vieta (Ivoškių kaimas Joniškio rajone) ir išdėstyta detali dailininkės gyvenimo istorija.

Tačiau grafikės atminimui skirtame vakare dalyvavęs šiaulietis menotyrininkas Vytenis Rimkus sakė, kad jo nuomone, dar ne viskas atskleista ir atlikta, nes didelis kiekis jos darbų lieka nepaviešinta ir neprieinama.

Knygos „Trumpas žydėjimas“ autorius, istorikas bei pedagogas J. Brazauskas 20 savo gyvenimo metų skyrė informacijos apie M. Katiliūtę paieškoms.
Artūro STAPONKAUS nuotr.