Į Akmenės krašto muziejų atkeliavo jau paskutinė šiais metais „Deluxe mix“ (liet. prabangi) tropinių drugių lėliukių siunta, iš kurių artimiausiu metu išsiris grožio etalonu vadinami mėlynieji drugeliai Morpho peleides, drugeliai-pelėdos (Caligo), drugeliai-aitvarai (Idea) ir kiti. Kaip įprasta, per savaitę (ar 10 dienų nuo siuntos gavimo) išsirita didžioji dalis drugelių.

Drugeliai-milžinai imituoja pelėdas
Muziejaus lankytojams gali pasisekti pamatyti ir labai retai siuntose pasitaikančių drugių, mat šįkart išsiris net patiems muziejaus darbuotojams dar tik kartą matyti vadinamieji „oranžiniai tigriukai“ (drugiai Dryadula phaetusa). Gyvų drugelių ekspozicijos lankytojus muziejininkai supažindins su trumpu, bet spalvingu drugių gyvenimu, papasakos, kaip drugiai maitinasi, kaip uodžia, kaip ragauja. Išgirsite įdomių faktų apie drugius, sužinosite mokslininkų keliamas versijas apie drugių-pelėdų „akių“ funkcijas, daugelis tikrai nustebsite sužinoję kai ką įdomaus apie drugelių uoslės, skonio, regėjimo ir klausos organus.

Drugelių oranžerijoje galėsite pasijusti it tikrose džiunglėse, pamaitinti šiltųjų kraštų drugelius, pajusti jų švelnų kutenimą kojytėmis, be to, su drugeliais galėsite nemokamai nusifotografuoti muziejuje įrengtose mini džiunglėse.

Minėti plaštakos dydžio drugiai-pelėdos (Caligo) yra Nymphalidae šeimos drugeliai. Jie dar vadinami drugeliais-milžinais. Šis porūšis natūraliai veisiasi Amazonės baseino miškuose. Ant sparnų jie turi didžiules „akis“, kurios labai panašios į pelėdų akis, todėl jie ir vadinami drugiais-pelėdomis. Tiesa, yra ir kitokių šių „akių“ paskirties aiškinimų.

Specialioje oranžerijoje skraidys ir ryškios it liepsna spalvos drugys Dryas julia (dar vadinamas ugnies drugeliu arba drugiu-fakelu), sparnus išties ir kiti lankytojų jau pamėgti egzotinių kraštų drugiai, pavyzdžiui, Papilio thoas („karališkieji dvišakauodegiai“). Pastarieji išsiskiria dydžiu (išskleistų sparnų ilgis siekia 130 mm) ir ryškiais geltonos spalvos raštais.

Tikėtina, kad per pirmąsias dešimt dienų nuo siuntos gavimo, lankytojams gali pasisekti pamatyti ir patį drugelių ritimosi iš lėliukių procesą (šį ritimosi procesą planuojama transliuoti muziejaus „Facebook“ paskyroje „Akmenės krašto muziejus“).

Kai kurie drugeliai gyvena tik keletą dienų, tad muziejaus darbuotojai ragina nepraleisti progos jais pasigrožėti dar šiais metais.

Pamatysite 15 skirtingų rūšių drugių
Muziejų pasiekusioje siuntoje yra 15 rūšių bei porūšių drugių: Battus bellus, Battus polydamus, Caligo eurilochus, Morpho peleides, Idea leuconoe, Dryadula phaetusa, Dryas julia, Papilio memnon, Papilio nephelus, Papilio rumanzovia. Heliconius melpomene, Papilio thoas, Parides arcas, Siproeta stelenes, Papilio anchisiades.

Oranžerijoje sparnus išskleisiantys daugelio pamėgti pasakiško grožio drugiai Morpho peleides išsiskiria tiek spalva, tiek dydžiu (jo sparnų ilgis siekia iki 20 cm). Šie drugeliai aptinkami Centrinėje Amerikoje, Paragvajuje ir Trinidade. Morfai neabejotinai sužavės lankytojus savo ypač ryškia spalva ir išskirtiniais raštais.

Muziejuje galėsite pasigrožėti ir Boriso Izenbeko surinkta didžiausia Lietuvoje dieninių drugelių kolekcija. B. Izenbeko kolekcijoje yra apie 5000 dieninių drugių iš viso pasaulio (dalis kolekcijos saugoma muziejaus archyvuose). Ypač daug, net 477 rūšis (iš 557 žinomų pasaulyje), surinkta sklandūnų (Papilionidae). Keletas kolekcijoje esančių eksponatų rūšių yra ant išnykimo ribos ir dabar pasaulyje griežtai saugomos.

Gamtos procesus sunku nuspėti, todėl muziejaus darbuotojai rekomenduoja iš anksto paskambinti į muziejų ir sužinoti, kiek ir kokių drugelių jau išsirito.
Nuotr.

Ž. Jasutytė: „...tikiu tapybos kalbos universalumu ir palieku jai kalbėti už save“

Rugsėjo 29 d. 18 val. „Laiptų galerijoje“ atidaroma Živilės Jasutytės (Vilnius) tapybos paroda „Vilniaus istorijos“ Šiauliuose“. Paroda veiks iki spalio 25 d.

Ž. Jasutytė,  šiauliečiams pažįstama kaip kelių tarptautinių festivalių „Šiaulių Monmartro Respublika“ plenerų dalyvė, savo kūryboje nepaisanti ribų ir išbandžiusi save ne tik tapytojos amplua. Todėl tarp  eksponatų „Laiptų galerijos“ erdvėse bus ir staigmenų.

Beje, Vilniaus dailės akademijos docentė Ž. Jasutytė, prieš porą metų pirmoji „atrado“ šiauliečių meno pasaulio žinovų ir dėstytojų nepastebėtą meno kūrinį – šv. Jurgio bažnyčioje kabančias autoriaus Jono Janulio tapytas stacijas. Kaip ji pati susižavėjusi tuomet sakė: „Seniai nebuvau mačiusi taip gerai dėliojant šviesas ir formas, detales, nepametant spalvinės tapybos visumos“.

Vilniaus istorijos – nekintantys pokyčiai

„Kiekvienam, kad ir kokioje pasaulio dalyje būtum, neišvengiamai lemta bent kartą tiesiogiai pažvelgti į juodas ponios Rutinos akis. Visai nesvarbu, ar tą akimirką skubėtum Vilniaus Gedimino prospektu,  Niujorko 5-ąja aveniu ar Paryžiaus Eliziejaus laukų alėja. Tuomet imi aiškiai suvokti, kad ta amžinoji pakeleivė kiekvieną lydi iki pat mirties. Šiais laikais madinga viską daužant ir laužant pulti į antrojo, trečiojo ar net ketvirtojo šanso paieškas, kitiems priimtina nieko nedaryti ir viltingai lūkuriuoti netikėto ir, svarbiausia, iš bet kur, bet tik ne iš ,,gimtojo sodžiaus‘‘, stebuklingo gelbėtojo apsireiškimo. Taip buvo visuomet, ypač šioje Šiaurės Europos dalyje, nuolat prietemų dengiamo Vilniaus gatvėse – ši žemė gimdo daug garsių turistų ir daug bevardžių tinginių.

Man tai pasirodė labai įdomi tema – pažvelgti į šabloniškumą per šablono teleskopą. Vilniuje, Šiaurės miestelyje, pamačiau nuvyniotų kabelių rites. Apvalūs mediniai skydai buvo stebėtinai panašūs į koncentruotų tolimųjų vaizdų plotus, kuriuose tetrūko fokusuoto vaizdo. Taip dirbtuvėje atsidūrė keliolika įvairaus dydžio apskritų pagrindų vaizdams nuo mažiausio iki didžiausio išryškinti.

Mano kasdieninis maršrutas jau daugelį metų driekiasi nuo Žvėryno Gedimino prospektu iki Šv. Onos bažnyčios. Kartais pamatau daugiau, kartais visai nieko, ką vertėtų prisiminti, bet neapleidžia nuojauta, kad esu pamiršusi kur kas daugiau svarbių kasdienybės vaizdų. Ir tuo nesistebiu, nes šalia nuolat garsiai kaukši ir dėmesį blaško visų mūsų draugė ponia Rutina. Prieš metus nusprendžiau nutapyti ,,savo“ Vilnių. Tapiau žinomus buvusio ir esamo Vilniaus vaizdus ir tokius pačius pažįstamus daiktus ar reiškinius, visiškai nesistengdama suteikti jiems kokią nors didingą reikšmę ar prasmę. Norėjau priversti pačią Rutiną prabilti savo slaptais tekstais. Tikiuosi, parodos žiūrovui pavyks juos išgirsti.“ (Ž. Jasutytė)

Ž. Jasutytė gimė 1965 m. Vilniuje. 1985–1991 m. studijavo tapybą Lietuvos valstybiniame dailės institute. 1991 m. mokėsi Holbeko dailės mokykloje Danijoje. 1999 m. stažavosi Italijoje. Nuo 1999 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dalyvavo apie 40-tyje parodų Lietuvoje bei užsienyje. Nuo 1991 m. dirba VDA Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedroje. Docentė dėsto tapybą bakalaurams bei Vizualiąsias strategijas magistrantams, vadovauja BA ir MA baigiamiesiams darbams. Surengė 19 personalinių parodų.