Chaimo Frenkelio viloje atidaryta Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „Piliakalniai be pilių“, skirta Piliakalnių metams. Čia šiauliečiai ir miesto svečiai gali ne tik sužinoti Šiaulių apskrities piliakalnių istoriją, bet pamatyti naujausius archeologinius radinius iš jų. Apie parodą ir kalbamės su Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus vedėja Audrone Šapaite.

Parodos išskirtinumas – be medinių pilių
Pasak A. Šapaitės, parodoje „Piliakalniai be pilių“ nuspręsta eksponuoti ne tik archeologinius radinius iš piliakalnių, bet ir juos pateikti kitaip nei kiti muziejai, kurie taip pat rengia ekspozicijas Piliakalnių metams. Tad pasirinkta parodyti, kaip tie piliakalniai atrodo, kai nebėra medinių pilių ant jų.

„Dar ir todėl, kad archeologas Bronius Dakanis prieš tvarkant Bubių piliakalnį tyrinėjo piliakalnio aikštelę ir atkasė daugybę įdomių ir gražių daiktų, kurie restauruoti Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Juos galime jau parodyti“, – pasakojo A. Šapaitė.

Iš archeologinių radinių patys rečiausi ir unikaliausi yra trys raginiai kirveliai. Parodoje eksponuojami radiniai yra daugiausia iš Bubių piliakalnio, jie  retai randami ir šiuolaikiniam žmogui sunkiai atpažįstami.

„Pavyzdžiui, trikampius kapliukus prisirišdavo prie bato pado, kad eidami per ledą nepaslystų, kai puolamas piliakalnis. Štai skydo umbas. Tai yra brangus daiktas, todėl po mūšio juos susirinkdavo ir naudodavo toliau. Yra labai gražių eksponatų: žiemgališki krūtinės papuošalai, kurie paliudija istorinius faktus, kaip kalavijuočiai sumušė žiemgalius ir užėmė Žiemgalą. Pateikiame archeologinių radinių, kurie susiję su verslu: liejimo formelės metaliniams papuošalams gaminti, žvejybiniai kabliukai, kurie praktiškai nesiskiria nuo dabartinių, tik yra stambesni. Ir žinoma, eksponuojame įvairių, elementarių buities daiktų: peilių, skiltų, vinių iš XIV a. ir vėlesnių laikų“, – teigė A. Šapaitė.

Pasak archeologės, šiuos senovinius daiktus nebuvo sunku rasti, nes jie išliko beveik pačiame piliakalnių paviršiuje, kai Bubių pilis buvo sudeginta. Taigi, kas liko po sudegintos pilies, tas yra ir randama.

Piliakalniai yra ypatingi archeologinių tyrimų objektai ir, be abejo, jie glaudžiai susiję su pilimis, kurios ant jų buvo statomos.

„Ant piliakalnių stovėjo medinės pilys, buvo gynybiniai įtvirtinimai. Paskui XIV a. pilys išnyko, nes jų puolimui naudotos patrankos, o pilių kaip gynybinių pastatų jau nebeapsimokėjo atstatinėti. Tad liko pliki kalnai, bet jie išsiskyrė Lietuvos reljefe, nes matėsi, kad yra pridėta žmogaus ranka: pylimai, terasos, grioviai. Žinoma, jie užslinkę, nebe tokie, kokie buvo, bet vis tiek matosi, kad tai yra ypatingi objektai, ypatingos kalvos“, – teigė A. Šapaitė.

Kryžių kalnas – sena šventa vieta
Ant piliakalnių stovėjo ne tik pilys, bet buvo įrenginėjamos kapinės, statomi dvarai, kaimavietės. Įrengtos kapinės yra Kurtuvėnų (Šiaulių r.), Papilės (Akmenės r.), Raktuvės (Žagarė, Joniškio r.) piliakalniuose. Taip pat  apie tai kuriamos ir legendos.

Yra tokių piliakalnių, kurių nė pėdsakų neliko: Pilkalnis (Šiaulių r.) buvo visiškai sunaikintas kasant žvyrą, Sauginių piliakalnis užtvindytas ir dabar Šiaulių jūroje kyšo tik jo kalvelės viršūnės.

„Yra piliakalnių, į kuriuos žmonės sugrįžo gyventi. XVII–XVIII a. ten įsikūrė dvarai. Taip yra Žagarėje. Žvelgaičio piliakalnyje įsikūrė kaimavietės ir toliau gyveno žmonės. Kai archeologai kasinėja, jie randa senąjį medinės pilies sluoksnį, o virš jo – XVII–XVIII a. žmonių gyvenimo pėdsakus“, – teigė A. Šapaitė.

Kitas labai svarbus piliakalnių panaudojimo būdas yra šventa vieta. Pagoniški alkakalniai savo dvasią išlaikė ir iki šiol. To akivaizdus pavyzdys yra Kryžių kalnas arba Jurgaičių piliakalnis.

„Mes visada galvojame, kad tas šventumas eina nuo krikščionybės pradžios. Bet tai turi gilesnes, pagoniškas šaknis“, – teigė A. Šapaitė.

 Archeologė pasakojo, kad kai prieš keletą metų buvo tvarkomas Kryžių kalno apšvietimas, vyko archeologiniai tyrinėjimai ir jų metu rasti trys raginiai kirveliai.

„Raginis karvelis yra religinės ar pasaulietinės valdžios simbolis kaip skeptras. Tai nėra įrankis. Lietuvoje žinau dar du kirvelius, kurie yra rasti Gedimino kalne. Tie raginiai kirveliai yra iš tiesų labai retas radinys. Ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mastu. Tad norisi, kad žmonės važiuodami į Kryžių kalną žinotų, jog tai yra ne tik kryžiai, bet ir šventa vieta iš senesnių laikų“, – teigė A. Šapaitė.

Parodos pasiūlymas: pastatyk pats pilį
Parodą „Piliakalniai be pilių“  kūrė ir dizainerė Zita Šulcienė, kurios teigimu, labai įdomu rengti tokius projektus.

„Parodos idėją ar koncepciją siūlo pats istorikas. Jis turi savo mintis, viziją, o aš toms mintims suteikiu formą. Čia svarbu nenukrypti nuo istorijos. Muziejinis parodų dizainas yra mažiausiai dviejų žmonių darbas. Svarbiausias yra projekto vadovas – istorikas, kuris tą liniją nubrėžia, o dizaineris yra vykdytojas. Labai sunku surinkti medžiagą, ją sutikslinti. Gražiausias šioje parodoje man yra piliakalnio maketas, kurį pasidarė patys archeologai“, – teigė dizainerė Z. Šulcienė.

Paroda „Piliakalniai be pilių“ skiriasi nuo kitų tuo, kad buvo norima žmones įtraukti į aktyvią veiklą, tad čia yra viena edukacinė salė, kurioje galima ne tik užsiimti edukaciniais žaidimais, bet ir  paliesti eksponatus.

„Padarėme stendus, prie kurių yra magnetukai. Jais galima surinkti pilį ant piliakalnio, pastatyti gyvenvietę, papuošti vyrą ir moterį papuošalais, apginkluoti. Pažiūrėti, kuo skiriasi ankstyvieji ir vėlyvieji piliakalniai, kokie yra raitelio atributai, kokie tie daiktai, kokiais verslais žmonės užsiiminėdavo ant piliakalnių, kokiais įrankiais jie dirbo. Padarėme medinio piliakalnio maketą, gynybinius įtvirtinimus, tvoreles, namus, bokštus. Kiekvienas gali ateiti ir pasistatyti pilį, kaip jo manymu, ji tada atrodė. Dar sugalvojome žaidimą „laiko juostą“: reikia žinoti, koks reiškinys ar daiktas pradėtas naudoti anksčiau ar vėliau“, – pasakojo A. Šapaitė.

Visiška naujovė parodoje yra virtuali paroda, kuri, anot archeologės, skiriama rimtiems žmonėms.

Šioje virtualioje parodoje galima rasti informacijos apie Šiaulių apskrities piliakalnius, pamatyti žemėlapį, fotografijas. Parodomi, kokie eksponatai ten randami. Taip pat yra padaryta piliakalnių dėlionė, galima aerofotografiją sudėlioti iš mažų fragmentų.

„Piliakalniai traukia žmonių akis kaip meno objektas. Juos fotografuoja fotomenininkai, piešia dailininkai. Šiais laikais juos saugome kaip kultūros paveldo objektus. Juos stengiamasi atgaivinti, aktualizuoti. Rugsėjo 22 d. per Baltų vienybės dieną  rengiami renginiai, skirti piliakalniams. Daromos šventės su įvairių archeologinių amatų, karybų rekonstrukcija. Salduvės piliakalnyje buvo organizuojamas žirgų konkūras“, – teigė A. Šapaitė.

„Žiemgališki krūtinės papuošalai liudija istorinius faktus, kaip kalavijuočiai sumušė žiemgalius ir užėmė Žiemgalą“, – pasakojo A. Šapaitė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Archeologų pastatyta pilis ant piliakalnio.
Artūro STAPONKAUS nuotr.