Pratęsiant pasakojimus apie žymiausius Lietuvos žydų kilmės menininkus, pristatome meno istoriką ir kritiką, rašytoją ir dėstytoją Mejerį Šapirą (1904 – 1996), kilusį iš Šiaulių.

Mejeris Šapira (Meyer Schapiro, 1904 – 1996) gimė 1904 m. rugsėjo 23 d. Šiauliuose, Lietuvos žydų Natano Menachemo Šapiro (Nathan Menachem Schapiro) ir Fani Adelman Šapiro (Fanny Adelman Schapiro) šeimoje. 1906 m. jo tėvas išvyko dirbti į Niujorką, kur įsidarbino mokytoju Hebrew Yitzcak Elchanan Yeshiva mokykloje. Praėjus metams, jis išsiuntė pinigų šeimai, kad jie atvyktų į JAV. 1907 m.  į JAV atvyko ir likę šeimos nariai ir apsistojo Brukline, Brownsville rajone.

Nuo Bruklino iki Harvardo      
M. Šapira mokslus pradėjo Brukline, kur lankė 84-ąją mokyklą. Jis mėgo skaityti, piešti, fotografuoti. Jam gerai sekėsi lotynų kalba ir matematika, humanitariniai mokslai, jis papildomai lankė antropologijos ir ekonomikos paskaitas Jaunųjų socialistų lygoje.

1920 m. baigęs vidurinę mokyklą, M. Šapira, tų pačių metų rugsėjo mėnesį įstojo į Kolumbijos universitetą, kur studijavo meno istoriją ir filosofiją kartu su būsimu amerikiečių literatūros kritiku ir rašytoju Lioneliu Trilingu (1905 – 1975) ir poetu Luisu Žukovskiu.

M. Šapira 1924 m. baigęs Kolumbijos universitetą (meno istoriją ir filosofiją) Niujorke, nuo 1928 m. dėstė jame. 1929 m. M. Šapira tapo meno istorijos mokslų daktaru.

1932-1936 metais dėstė Niujorko universitete, nuo 1936 iki 1952 metų Naujojoje socialinių tyrimų mokykloje Niujorke. 1952 m. tapo profesoriumi. 1966 – 1967 metais dėstė Harvardo universitete, 1974 m. skaitė paskaitas Prancūzijos meno koledže Paryžiuje. M. Šapira su paskaitomis, pranešimais nemažai keliavo po Ameriką, Europą.

Vienas iš pirmųjų meno istorikų      
M. Šapira buvo vienas iš pirmųjų meno istorikų, pradėjusių tyrinėti menininkų kūrybą atsižvelgiant į socialinį bei politinį kontekstą, kūrinių formą ir stilių. Tyrimų sritys – ankstyvosios krikščionybės, viduramžių, modernusis menas.

M. Šapira parašė meno istorijos ir kritikos, šiuolaikinio meno problemoms skirtus straipsnius ir apžvalgas: „Stilius“, „Natiurmortas kaip suasmenintas objektas“, „Abstraktaus meno esmė“ ir kt., spausdinosi žurnaluose  „The New masses“, „Partisan Review“. 1954 m. su grupe intelektualų įkūrė kultūros ir politikos žurnalą „Dissent“, buvo vienas iš periodinio leidinio „Journal of the History of Ideas“ įkūrėjų.

M. Šapiros svarbiausi veikalai: „Vincent van Gogh“ (New York, 1950, daug kartų perleista) ir „Paul Cezanne“ (New York, 1952, daug kartų perleista).

Jis anglų, prancūzų, ispanų ir kitomis kalbomis dar išleido šias knygas meno ir kultūros klausimais: „The Parma Ildefonsus: A Romanesque Illuminated Manuscript from Cluny, and Related Works“ (New York, 1964), „Word and Pictures. On the Literal and the Symbolic in the Illustration of a Text“ (Haga, Paris, 1973), „Selected Papers I: Romanesque Art“ (New York, 1977, vertimai į italų, ispanų, vokiečių kalbas), „Selested II: Modern Art: 19th and 20th Centuries“ (New York, 1978, 1982, vertimai į švedų, vokiečių, italų, ispanų kalbas), „Selected papers III: Late Antique, Early Christian, and Medieval Art“ (New York, 1979, vertimas į ispanų kalbą), „Style, Artiste et Societe“ (Paris, 1982), „The Romanesque Sculpture of Moissac“ (New York, 1985), „Theory and Philosophy of Art: Style, and Society“ (New York, 1994), „Mondrian: On the Humanity of Abstract Painting“ (New York, 1995), „Meyer Schapiro: the bibliography“ (sud. Lillian Milgram Schapiro, 1995).

Po M. Šapiro mirties išėjo šios jo ir kartu su bendraautoriais parengtos knygos: „Word, Script and Pictures: The Semiotics of Visual Language“ (New York, 1996), „Impressionism: Reflections and Perceptions“ (New York, 1997), „A king of rapture“(New York, 1998), „Worldview in Painting. Art and Society: Selected papers, Vol. 5“ (New York, 1999), „The Unity of Picasso‘s Art“ (New York, 2000), „Meyer Schapiro his painting, drawing, and sculpture“ (New York, 2000), „Language of Form: Lectures on Insular manuscript Art“ (New York, 2005), „Romanesque architectural sculpture: The Charles Eliot Norton lectures“ (Chicago, 2006), „Meyer Schapiro abroad: letters to Lillian and travel notebooks“ (Los Angeles, 2009) ir kt.

Jis taip pat užsiiminėjo daile, piešė, tapė, kūrė skulptūras.

M. Šapira draugavo ir susirašinėjo su Lietuvos žydų kilmės skulptoriumi Žaku Lipšicu (Jacques Lipchitz, 1891 – 1973), prancūzų antropologu Klodu Levi-Strosu (Claude Levi-Strauss, 1908 – 2009) ir kitais žymiais pasaulio kultūros ir meno veikėjais, rašytojais, menininkais.   

Profesoriaus Mejerio Šapiros vardo katedra      
1974 m. pažymint M. Šapiros gimimo sukakties 70-metį, dvylika JAV dailininkų surengė savo darbų aukcioną ir gautas lėšas skyrė įkurti Kolumbijos universitete meno istoriko ir kritiko, rašytojo ir dėstytojo profesoriaus Mejerio Šapiros vardo katedrą.

 Apdovanojimai. 1939 m. Mejeris Šapira pelnė prestižinę S. Gugenheimo fondo stipendiją humanitarinių mokslų srityje už meno tyrinėjimus. 1960 m. jam paskirtas Kornelo universiteto (JAV) įsteigtas Mesendžerio paskaitų (Messenger Lectures) apdovanojimas. 1979 m. Mejeriui Šapirai už knygą „Modern Art: 19th and 20th Centuries“ paskirta JAV nacionalinė knygų premija už šiuolaikinį mąstymą, 1984 m. Abraham Moritz Warburgo ir 1987 m. MacArthur stipendijos.

Brolis įsteigė fondą       
M. Šapira vedė meno istorikę dr. Lillian Milgram, su kuria susilaukė dviejų vaikų: dukros Miriam Schapiro ir sūnaus Ernest Schapiro.

Mejerio Šapiros brolis Morisas Šapira (Morris Schapiro, gimęs 1903 m. Šiauliuose – miręs 1996-12-23 Niujorke) – Lietuvos žydų kilmės bankininkas, JAV šachmatininkas. Jis, kaip ir Mejeris Šapira, 1920 m. įstojo į Kolumbijos universitetą, kur studijavo inžineriją. Studijuodamas atstovavo savo universitetui įvairiuose JAV šachmatų turnyruose. Įkūrė investicinį banką „M. A. Schapiro & Company“, finansavo inžinerinius tyrimus Kolumbijos universitete.

1995 m. Morisas Šapira paskyrė 1 milijoną dolerių savo brolio Mejerio Šapiros šiolaikinio meno ir teorijos tyrinėjimams ir  jo veikalų išleidimui.

Mejeris Šapira mirė 1996 m. kovo 3 d.  Greenwich Village Niujorke. Kolumbijos universitete saugomas meno istoriko ir kritiko, rašytojo ir dėstytojo Mejerio Šapiros archyvas. Visuotinės lietuvių enciklopedijos XXI tome pateikiama žinių apie JAV meno istoriką ir kritiką, Lietuvos žydų kilmės menininką Meyer Schapiro (VLE XXI t. Vilnius, 2012, p. 261).

Į viršų