facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Doc. Alfonsas Kaikaris išlieka prisiminimuose ne tik Žemaitijos krašto, bet ir šalies farmacininkų bendruomenėje kaip vaistininkas, mokslininkas, humanistas, farmacijos istorikas, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos kūrėjas, pedagogas iš Žagarės.

Biografijos faktai
Alfonsas Kaikaris gimė 1922 m. lapkričio 30 d. Žagarėje, Joniškio rajone, vaistininko, farmacijos istoriko Antano Kaikario ir jo žmonos Izabelės Laskauskaitės-Kaikarienės šeimoje.

Seneliai Pranas ir Magdalenė Kaikariai užaugino šešis vaikus. Jų sūnus Antanas Kaikaris 1911 metais vedė Izabelę Laskauskaitę (1890–1954), santuoka įregistruota Anykščių bažnyčioje. Šeimoje užaugo keturi sūnūs: Vytautas (1912–1982) – mokslininkas, fizinės chemijos profesorius, Alfonsas (1922–1997) – mokslininkas, docentas, vaistininkas-chemikas, muziejininkas, Lietuvos farmacijos istorinio muziejaus įkūrėjas, Petras (gim. 1929) – mokslininkas, chemikas-organikas sintetikas, Pranas mirė jaunas, sulaukės vos 16 metų.

Antanas Kaikaris, gyvendamas Kavarske 1906–1915 metais, susidraugavo su Anykščių vaistininku rašytoju Antanu Žukausku-Vienuoliu. Jis supažindino A. Kaikarį su Laskauskaite iš Lagedžio kaimelio. Laskauskų šeimoje, iš kurios kilusi A. Kaikario žmona Izabelė, augo devyni vaikai.

Alfonso Kaikario žmona Eugenija Tukajūtė-Kaikarienė (gim. 1927), provizorė, farmacijos mokslų daktarė, docentė. Jų šeimoje užaugo duktė Dalia Kaikarytė-Kizlienė (gim. 1962), germanistė, vertėja, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos, Lietuvos PEN centro narė. Sūnus Vygintas Kaikaris (gim. 1967) – medicinos mokslų daktaras, plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.

Alfonsas Kaikaris mokyklą pradėjo lankyti Žagarėje, 1934 metais baigė Laižuvos pradinę mokyklą, 1940 metais – Mažeikių valstybinę gimnaziją. 1941 metais pradėjo studijuoti Kauno Vytauto Didžiojo universitete Medicinos fakulteto Farmacijos skyriuje. Okupacinei valdžiai uždarius universitetą, dirbo Mažeikių vaistinėje asistentu. Nuo 1944 metų tęsė farmacijos mokslo studijas, 1947 metais įgijo vaistininko-chemiko specialybę.

1947 metais gavęs vaistininko-chemiko diplomą, pradėjo dirbti Vaistų formų ir Galeno preparatų technologijos katedroje. Nuo 1947 metų dėstė ir skaitė paskaitas studentams farmacininio darbo organizavimo klausimais, vėliau skaitė ir farmacijos istorijos paskaitas. 1957 metais buvo paskirtas Kauno medicinos instituto (dabar Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas) Farmacijos ir Stomatologijos fakulteto prodekanu. Jam vadovaujant buvo įkurtas Neakivaizdinis Farmacijos skyrius. 1963 metais atsisakė prodekano pareigų ir savo darbo veiklą nukreipė farmacijos istorijos klausimams.

A. Kaikaris nuo 1964 metų buvo Respublikinės Farmacininklų mokslinės draugijos valdybos nariu, Farmacijos istorijos vadovu. Paskelbė daugiau nei 90 straipsnių mokslinės ir populiarios spaudos puslapiuose. Savo mokslinėje veikloje kartu su bendradarbiais pradėjo tyrinėti valerijono rūšių biologinę vertę.

Farmacijos istorijos muziejaus kūrimas
Kai Alfonsas Kaikaris paskirtas atsakinguoju už farmacijos istoriją ir vaistininkystę, į  jo darbo kabinetą Vaistų formų technologijos katedroje pateko keli pirmieji farmacijos eksponatai, kurie buvo surinkti siekiant įkurti Lietuvos senosios vaistinės muziejų.

Kadangi prieš tai jis jau tyrinėjo Lietuvos farmacijos vystymosi raidą ir jos ištakas, A. Kaikaris sulaukė pagalbos iš Lietuvos farmacijos sektoriaus, medicinos instituto kolegų, studentų, vaistininkų. Vyriausiosios farmacijos valdybos viršininkas Jonas Eišvydis raštu kreipėsi į vaistinių kolektyvus rašyti prisiminimus apie vaistines, ruošti jų albumus. Vaistinių darbuotojai į tai mielai atsiliepė ir tam pritarė. Iš farmacijos įstaigų gauta vertingų senovinių daiktų, prietaisų vaistų gamybai, įvairių vertingų dokumentų bei receptų.

Farmacijos eksponatų nuolat daugėjo ir jų susikaupė jau nemažas skaičius. Gausėjant eksponatų kolekcijai eksponatai iš dėstytojo A. Kaikario kabineto buvo perkelti į specialias spintas Farmacijos fakulteto koridoriuje.

1973 metais instituto palėpėje buvo įrengta uždara vieno kambario patalpėlė su užrašu „Museum Pharmaceutica Lithuanica“. Po keleto metų muziejus buvo išplėstas, vietoj vieno kambario jau turėjo penkis.

1975 m. rugsėjo 26 d. įvyko iškilmingas muziejaus atidarymas. Dalyviams kvietime rašoma: „1937 metų Lietuvos vaistininkų draugijos iniciatyva buvo įkurtas Lietuvos senovės vaistinės muziejus. Karo metais muziejaus eksponatai buvo išmėtyti. 1964 metais Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetas susidomėjo buvusio muziejaus likimu. Pavyko rasti tik mažą dalį eksponatų. Nuo tų pačių metų fakultetas iš respublikos farmacijos įstaigų, įmonių ir farmacininkų pradėjo rinkti įvairius daiktus, turinčius muziejinę vertę. 1975 metais buvo išplėstos muziejaus patalpos. Dabartiniame Lietuvos farmacijos muziejuje sukaupta apie 1100 eksponatų.

1957 metais Lietuvos farmacijos muziejus iš Kauno medicinos instituto palėpės buvo perkeltas į XVI a. pastatą Rotušės aikštėje. Antrasis namas Raguvos gatvėje paskirtas muziejaus administracijai. Rūsyje ir pirmajame aukšte buvo įrengta XIX a. vaistinė, antrajame – doc. Vytauto Siudiko sukurta medicinos istorijos ekspozicija.

Muziejaus įkūrėjas doc. A. Kaikaris parengė straipsnį apie farmacijos mokslo raidą Vilniaus ir Kauno universitetuose, XVI–XIX a. vaistininkystę, vaistinių istorijas. Pirmasis straipsnis, apžvelgiantis farmacijos vystymosi istoriją nuo pirmųjų vaistinių įsteigimo Lietuvoje XVI a. iki Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo, buvo paskelbtas 1966 metų užsienio spaudoje.

1979 metais muziejui suteiktas Liaudies muziejaus vardas.

1987 metais 40 metų dirbęs mokslinį ir pedagoginį darbą A. Kaikaris išėjo į užtarnautą poilsį.

Už ilgametį tyrinėjimą, farmacijos istorijos vertybių rinkimą, kaupimą ir saugojimą, mokslinius straipsnius, atsidavusį darbą A. Kaikariui buvo įteikta Latvijos P. Stradinio medicinos istorijos muziejaus 1988 m. Paulio Stradinio vardo premija.

1992 metais Lietuvos Vyriausybė paskyrė muziejaus įkūrėjui valstybinę pensiją.

1997 m. lapkričio 30 d. buvo gražiai paminėtos Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus įkūrėjo, docento Alfonso Kaikario 75-osios gimimo metinės.

Doc. A. Kaikaris puoselėjo mintį parengti ir išleisti išsamią ir plačią Lietuvos farmacijos knygą.

Tačiau staigi ir netikėta docento Alfonso Kaikario mirtis 1997 m. gruodžio 19 d. nutraukė visas gražias viltis ir gyvenimo sumanymus. Docento A. Kaikario knygą „Lietuvos farmacijos istorija. Atsiminimai“, parengė ir išleido jo bendradarbiai bei bičiuliai 2000 metais.

Iki paskutinės gyvenimo minutės doc. A. Kaikaris dirbo muziejuje.

Prisimenant A. Kaikarį
Nors jau praėjo 55-eri metai, dar gerai prisimename, kai Farmacijos fakultete Kaune studijų metais (1957–1962) būsimiems provizoriams doc. A. Kaikaris skaitė paskaitas farmacinio darbo organizavimo ir farmacijos istorijos klausimais, o jo žmona doc. Eugenija Tukajūtė-Kaikarienė tuomet skaitė paskaitas vaistų formų technologijos klausimais.

Be to, muziejuje buvo organizuojami įvairūs renginiai: seminarai, susitikimai, konferencijos, knygų pristatymai, sveikinami jubiliatai. Į muziejų atvykdavo ir jaunavedžių poros, kurias doc. A. Kaikaris vaišindavo jo paties pagamintu jaunystės eliksyru.

Reikia paminėti ir tą faktą, kad viena turistų grupė iš JAV už farmacijos muziejų siūlė vieną milijoną dolerių. Tačiau instituto vadovybė atsisakė muziejų parduoti. Apie tai rašė spauda.

Doc. A. Kaikaris lankydavosi su pranešimu apie farmacijos istoriją ir Šiauliuose, konferencijose, seminaruose.
Muziejuje teko ne kartą lankytis ir mums, atiduodavome archyvinę istorinę medžiagą.

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus darbuotojai su pranešimais dalyvauja konferencijose užsienio šalyse.

Farmacijos fakulteto studentai atlieka muziejuje gamybinę praktiką, susipažįsta su senovine vaistine, muziejaus darbuotojai skaito paskaitas fakulteto studentams.

„Auros projektai“ Kaune 2017 metais parengė ir išleido 600 puslapių knygą „Joniškio kraštas. Žymūs žmonės“. Knygoje nemažai vietos skiriama ir Kaikarių giminei. Joje aprašoma penkių kartų giminės narių gyvenimas, jų darbinė ir mokslinė veikla.

Galima paminėti, kad Žagarės vaistinė įsteigta prieš 203 metus, t. y. 1814 metais. Tačiau prieš keliolika metų vaistinė uždaryta.

Muziejų kasmet aplanko per 7000 turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Rengiant straipsnį panaudota mūsų farmacijos istorijos archyve sukaupta medžiaga.

2017 08 18 11

Konferencijos, skirtos Farmacijos aukštajam mokslui Lietuvoje 200 metų jubiliejui. Kalba doc. A. Kaikaris. 1985 m. Kaunas.
Autoriaus archyvo nuotr.

Į viršų