„Laiptų galerija“ rugpjūčio 18 d. 21 val. kviečia į literatūrinių diskusijų ir skaitymų vakarą „Tebūsiu prakeiktas, jei poezija neveda aukštyn“. Dalyvauja poetas eseistas Rimvydas Stankevičius. Ištraukas iš knygų „Kertinis skiemuo“ ir „Šermuonėlių mantija“ skaito aktorius  Andrius Bialobžeskis .

Rimvydas Stankevičius – poetas, prozininkas, eseistas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas.

Gimė 1973 01 07 Elektrėnuose. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, įgijo lietuvių literatūros magistro laipsnį. Nuo 1997 m. dirba reporteriu dienraštyje „Respublika“. 2001 m. Lietuvos televizijoje vedė kultūrinę laidą „Kultūros spąstai“. 2000 m. pagal Rimvydo Stankevičiaus inscenizaciją Nacionaliniame dramos teatre pastatytas Sauliaus Mykolaičio režisuotas spektaklis „Stop mašina“. 2002 m. drauge su kompozitoriumi Roku Radzevičiumi sukūrė roko operą „Jūratė ir Kastytis“. Oratorijos „Sakurų prisiminimai“ libreto autorius (premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre – 2014 m.). Rašo tekstus dainoms. Poezija versta į lenkų, švedų, suomių, anglų ir kitas kalbas, publikuota užsienyje išleistuose almanachuose. Šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje.

Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2004 m.

„Šventai tikiu, kad vienas efektyvių lukštenimosi būdų – poezija. Gal mintis atrodys šventvagiška ir kupina didybės manijos, bet savąja poezija svajoju nužymėti kampus ir apylankas nukertantį maršrutą, trumpesnį ir lengvesnį negu Biblijoje. Maršrutą, skirtą silpniesiems – tiems, kuriems net ir Dekalogo laikymasis – neįveikiama užduotis. Dievo gailestingumas yra beribis – kodėl gi Jam nedavus šiek tiek „forų“ žmogui, kurio noras tikėti ir būti doram yra nepalyginti didesnis už rezultatą? Jėzui juk labai rūpi naivūs, bet nuoširdūs mažutėliai. Aš kaip tik toks ir esu.“  (iš R. Stankevičiaus pasisakymų)

Andrius Bialobžeskis gimė 1967 m. 1992 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, nuo 1997 m. yra Jaunimo teatro aktorius.

„Poezija viską talpina. Dabar sutrūkinėjęs, iškarpytas laikas – mažai bendraujame, internetas daug laiko atima. Gyvename plokščią gyvenimą. O poezija – vertikalus dalykas, viską joje gali pasitikrinti. Siužetas paprastai ten būna tarp eilučių. Pavyzdžiui, su Rimvydu Stankevičiumi mes mąstome ta pačia kalba, ir jo puikioje poezijoje – ne siužetas, o mūsų gyvenimas, viskas pažįstama iki kaulų smegenų.“ (iš A. Bialobžeskio pasisakymų).

„ Poezija aktorystei – geras urvas. Esi laisvas surasti ten emocijas, kurios tau reikalingos, ir asociatyviai sukurti siužetą. Ir žmonės gerai klauso poeziją. Turim brangakmenį ir vertinam jį. Gerai, kad ne masiškai.“  (iš A. Bialobžeskio pasisakymų).

Į viršų